REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Balandžio 6 d. 07:00

Kai galima pabūti nemandagiems: kaip elgtis, susidūrus su sukčiais?

Vilnius

Etaplius.lt nuotr.

Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt


122594

Šalies žiniasklaidoje reguliariai pasirodo pranešimų apie telefoninių bei interneto sukčių apgautus gyventojus. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, į kokius klausimus būtina atsakyti įtarus, kad esate sąmoningai klaidinami.

Anot LBA prezidento Manto Zalatoriaus, nuo nemalonių situacijų neapsaugotas niekas, o pasekmės gali būti itin liūdnos. Ir ne tik dėl finansų praradimo.

Kiek nemalonių emocijų sukčiavimo atvejai kainuoja nukentėjusiesiems ir jų artimiesiems, pašnekovas sako patyręs ir asmeniškai. Nuo sukčių buvo nukentėjusi jo šviesaus atminimo mama. Garbaus amžiaus moteriai telefonu pasiskambinę apgavikai paprašė pinigų dėl pramanytos, neva sūnaus padarytos, avarijos. Vilnietė suskubo vykdyti piktavalių nurodymus ir atidavė savo santaupas atvykusiam nepažįstamajam.

„Tiesai paaiškėjus, mama jautėsi sugniuždyta. Tokie įvykiai žlugdo žmogaus pasitikėjimą savimi bei kitais, ir dėl to atmintyje bei širdyje išlieka visam laikui“, – akcentavo M. Zalatorius.

Pasak pašnekovo, yra 3 kontroliniai klausimai, kuriuos būtina užduoti sau, sulaukus netikėto skambučio, žinutės arba elektroninio laiško su nuoroda. Finansiniai reikalai nemėgsta skubos. Geriau keliskart pasitikrinti, nei pridaryti sunkiai atitaisomų dalykų.

  1. Su kuo aš bendrauju? Griežtai nepasitikėkite gauta informacija, jeigu pats jos nesiteiravote. Kitaip tariant, jeigu pats neskambinote valstybės įstaigai, bankui ar kitai organizacijai, bet ne iš šio, nei iš to sulaukėte skambučio iš jų atstovu prisistatančio asmens, būkite ypač atsargūs. Šiukštu neatskleiskite savo prisijungimo prie interneto bankininkystės slaptažodžių: jų neturi teisės prašyti niekas, net banko darbuotojas. Tai tik jums priklausantys duomenys.

    Jeigu pašnekovas prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar kitokios institucijos atstovu, atsiprašę baikite pokalbį ir suradę nurodytos organizacijos reikalingus kontaktus internete, patys pasiskambinkite bei pasitikslinkite, ar ten dirba toks asmuo ir ar jo aprašytos aplinkybės, dėl kurių esą su jumis buvo susisiekta, yra tikros.

    Jeigu paskambinęs asmuo rusų ar kita užsienio kalba pradeda entuziastingai pasakoti apie neįtikėtinas investavimo galimybes, nieko nelaukę nutraukite pokalbį. Rimti investavimo ekspertai tokiais dalykais neužsiima. Tad ir jūs galite leisti sau pasielgti nemandagiai, bet apdairiai.
  2. Ar mane bandoma paveikti emociškai? Istorija apie giminaitį, pakliuvusį į bėdą, vadovu prisistatančio asmens reikalavimas pervesti įmonės pinigus, pasikartojantys investuoti kviečiančio „vadybininko“ skambučiai, naujo interneto bičiulio ar bičiulės prašymai padėti susitvarkyti laikinas finansines problemas... Visuose šiuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas. Pastebėję jį, kelkite klausimą dėl visos situacijos tikrumo.

    Jeigu šalia yra suaugusių namiškių, pasikvieskite juos į pagalbą – įsijunkite telefono garsiakalbį arba perduokite ragelį. Svarbiausia – laiku sudvejoti dėl skambinančiojo ketinimų ir niekur neskubėkite.
  3. Ar naudojuosi oficialiu banko adresu? Lankymasis sukčių sukurtose interneto svetainėse, imituojančiose oficialius bankų tinklalapius, gali pridaryti bėdų. Į jas viliojama žinutėmis ir laiškais su užuominomis į neva institucijų dokumentus ar dalykines situacijas. Nesinaudokite nuorodomis – patys įrašykite banko ar valstybės institucijos svetainės adresą naršyklėje. Specialistai taip pat rekomenduoja naudotis tik oficialiomis bankų mobiliosiomis programėlėmis – jose integruotas autentiškas el. bankininkystės svetainės adresas.

M. Zalatorius pataria vyresnio amžiaus gyventojams šeimoje susitarti neatlikti jokių nepažįstamųjų prašomų veiksmų, nepasitikrinus su giminaičiu, apie kurį kalbama, arba jo artimiausiais asmenimis. „Tokia tvarka padės apsaugoti vieniems kitus ir, iškilus netikėtai situacijai, nesupanikuoti“, – mano ekspertas.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA