Angle down Atgal

Ką reikia žinoti, jei nori studijuoti psichologiją?

„Didžiausias šios profesijos privalumas yra tai, kad turi galimybę nugyventi tūkstančius skirtingų gyvenimų. Tai psichologo darbą padaro nenuobodų“, – sako Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos psichologė Rasa Slonskienė ir dalijasi mintimis bei įžvalgomis apie vis daugiau jaunuolių dėmesio sulaukiančią profesiją – psichologiją.

– Kodėl šiomis dienomis tiek daug jaunuolių renkasi psichologijos studijas? Kas jaunimą ten taip traukia?

– Galvoju, kad viena iš stojimo priežasčių – per daugelį metų buvo sukurta galybė mitų apie šią profesiją. Filmuose bei serialuose psichologo darbas vaizduojamas labai romantizuotai, truputėlį hiperbolizuotai, stengiamasi šį darbą parodyti kaip labai patrauklų, romantišką, idėjišką. Pastebėjau, kad seniau šias studijas rinkdavosi gerokai mažiau jaunuolių nei šiomis dienomis, be to, apie psichologo darbą seniau buvo kalbama gerokai mažiau nei dabar. Visa tai yra tik mano nuomonė, tad negaliu garantuoti, kad mano žodžiai atitinka faktus.

Manau, kad į šį klausimą geriau galėtų atsakyti priėmimo skyriuose dirbantys psichologai. O šios profesijos patrauklumą jaunimui galimai didina tai, jog šiomis dienomis žmonės noriau naudojasi psichologų teikiama pagalba, mažiau gėdijasi kreiptis, konsultuotis. Seniau žmonės labai vengė net prabilti apie psichologų gaunamas paslaugas.

– Kokių stereotipų jums yra tekę girdėti apie psichologo profesiją? Gal galėtumėte paneigti kelis iš jų?

– Pirmas stereotipas – visi psichologai turi problemų. Iš tikrųjų, kaip ir visi žmonės, psichologai susiduria su tam tikromis problemomis. Tačiau nė vienas psichologas negali dirbti profesionaliai, jeigu jis neturėjo asmeninės terapijos. Tai yra būtina sąlyga, nes vienas asmuo kitam gali padėti tik tada, kai jis pats gerai pažįsta save.

Kitas man girdėtas stereotipas – psichologas privalo gyventi tobulai. Tai yra visiškas mitas, nes mes gyvename ne vieni, esame tarp žmonių, su žmonėmis... Žinoma, mes situacijas šiek tiek kontroliuojame, stengiamės išvengti konfliktų, kartais nutylime tai, ką norėtume pasakyti. Grįžę iš darbo, mes gyvename kaip paprasti žmonės, tad tikrai nesame tobuli.

– Į kokius klausimus sau turėtų atsakyti jaunas žmogus, prieš renkantis psichologijos studijas?

– Manau, kad pagrindinis klausimas būtų toks – ar aš galiu toleruoti kitokį žmogų, kuris yra nė kiek nepanašus į mane, kuris kitaip mąsto, kitaip jaučia, kitaip elgiasi, ir ar man pavyks išbūti su juo, jo nemokant? Kai atrodo, kad kitas asmuo elgiasi nederamai, atsiranda noras mokyti. Tolerancija kitam yra labai svarbi tam, kad, dirbdamas savo darbą, žmogaus, kurį konsultuoji, nemokytum, o padėtum jam rasti būdų, kaip įveikti problemas bei sunkumus, su kuriais jis susiduria.

– Kokie, jūsų manymu, yra šios profesijos privalumai bei trūkumai?

– Vienas didelis šios profesijos trūkumas - Lietuvoje šiuolaikiškos, patikimos vertinimo priemonės vis dar nėra naudojamos. Šiuolaikiškos vertinimo priemonės yra itin brangios ir mūsų šalis neišgali jų įsigyti. Tačiau šios profesijos atstovams egzistuoja daugybė galimybių tobulinti savo profesines žinias, yra vedama daugybė paskaitų bei seminarų, orientuotų į psichologiją.

Vis dėlto dalyvavimas tokiose veiklose kainuoja nemažai. Taigi, tai yra ir privalumas, ir trūkumas. O didžiausias šios profesijos privalumas yra tai, kad, dirbant psichologu, tu turi galimybę nugyventi tūkstančius skirtingų gyvenimų, o tai, mano nuomone, psichologo darbą padaro nenuobodų – kiekvienas žmogus su savimi turės vis kitokią, unikalią problemą.

– Kaip manote, ar per artimiausius 10 metų psichologų poreikis augs, ar mažės?

– Jei visi psichologijos studijas baigę asmenys dirbtų psichologais, tai jų stygiaus tikrai neturėtų būti. Bet ne visi, baigę tam tikros krypties studijas, dirba toje pačioje srityje. Beje, šiuolaikiniai žmonės vis dažniau naudojasi psichologų paslaugomis, drąsiau kreipiasi pagalbos, o tai gali padidinti šios profesijos atstovų paklausą.

– Kokių patarimų duotumėte tiems, kurie vis dėlto nusprendė studijuoti psichologiją?

– Pirmas patarimas – ugdyti empatiją bei kantrybę, nes tai yra savybės, kurios yra būtinos psichologui. Antras patarimas – niekada nesiliauti mokytis, nes, dirbant psichologu, teks mokytis visą gyvenimą. Jeigu psichologas bent akimirkai liausis save tobulinti, tai jo klientai savo žiniomis aplenks jį patį.

Būna, kad pas psichologą ateina labai apsiskaitęs asmuo, kuris galbūt išsinagrinėjo psichikos ligas, kurios jam galėtų būti taikomos, tačiau jam nepavyksta rasti vieno teisingo atsakymo. Tokiu atveju psichologas turi žinoti daugiau nei pas jį besilankantis klientas.

Kitas dalykas – nors psichologijos sričiai ir nėra būdingos dažnos naujovės, laikui bėgant vis vien atrandamos efektyvesnės priemonės bei modernesni metodai, kurie padeda greičiau identifikuoti bei išspręsti problemas, su kuriomis klientas susiduria. Pavyzdžiui, seniau, Z. Froido laikais, vieno asmens psichoanalizė trukdavo 5 metus ir vykdavo 5 kartus per savaitę. Šiuolaikinis žmogus tam tiesiog nerastų laiko!

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite