REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Rugsėjo 26 d. 15:00

Ką da­ry­ti, kad san­tuo­kos dir­vo­nas klestėtų?

Šiauliai

Lie­tu­vos šei­mos cent­ro di­rek­torė Vi­jo­le­ta Vit­kaus­kienė: „Kodėl gal­vo­ja­me, kad šei­mo­je – san­tuo­ko­je – pa­kan­ka iš­lik­ti to­kiam pa­čiam, kaip bu­vo­me ro­man­tinė­je fazė­je? Nea­be­jo­ki­te – kar­tais jums teks vers­tis per galvą, kad šei­ma „ge­rai veiktų“. Ir tai yra nor­ma­lu.“

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


147191

Kodėl suau­gu­sie­siems ver­ta mo­ky­tis kur­ti san­ty­kius, gau­ti ži­nių apie šei­mos gy­ve­nimą? Juk daž­nai suau­gu­sie­ji pui­kiai „ži­no“, kaip su­ka­si pa­sau­lis ir vi­si jo rei­ka­lai, o apie šeimą gal­vo­ja – čia jau kaip pa­si­seks. Jei ra­siu gerą ant­rąją pusę – tai vis­kas bus ge­rai, o jei ant­ro­ji pusė bus ne­su­gy­ve­na­ma, be­lie­ka vargą varg­ti ar­ba skir­tis. Vi­jo­le­ta Vit­kaus­kienė, Lie­tu­vos šei­mos cent­ro di­rek­torė, tik­ra: „Vos tik su­pra­si­te, kad nuo jūsų pri­klau­so daug dau­giau šei­mos laimės, nei įsi­vaiz­duo­ja­te, – esa­te tei­sin­ga­me ke­ly­je.“

Pirma. Konfliktų tikrai bus

Kai šeimoje pradeda kilti konfliktai, tiek vyras, tiek žmona galvoja, kad štai jis yra tobulas, jam viskas yra gerai, tik likimas netinkamą partnerį pakišo. V. Vitkauskienės teigimu, toks galvojimas – esminė klaida: „Jei aš nearsiu santuokoje kaip jautis – nieko nebus. Negana to, jei aš nemokėsiu arti, nes tėvai blogai arė, nes visuomenėje nebemadinga arti, o ir nelabai yra iš ko mokytis – tai galiu ne iš to galo pradėti arti. Ir dar piktintis, nusivilti, kad nieko neišeina.“

Tad ką daryti, kad santuokos dirvonas klestėtų? Šeimos centro direktorė pateikia kelis priminimus, kuriuos žinojo mūsų močiutės ir diedukai, tačiau mes, belėkdami milžinišku tempu, galbūt pamiršome, o gali būti, kad ir nuvertinome.

Pirma – atsiminkite, kad, nepaisant aistros, supratimo be žodžių ar konstruktyvaus susikalbėjimo, dabartiniame poros gyvenimo etape judu esate labai skirtingi žmonės. Jūs kilę iš skirtingų šeimų, skirtingus interesus puoselėjantys, skirtinguose draugų ratuose besisukinėjantys, skirtingo išsilavinimo ir galiausiai – skirtingos lyties. Tad konfliktų tikrai bus. Ir konfliktai nereikš, kad nemylite, o reikš, kad artėjate vienas prie kito, bet nemokate...

„Skirtumai, kurie kažkada žavėjo ir traukė, pradeda erzinti. Norisi, kad jis ar ji pasikeistų. Pasikeistų „galų gale“! Ir spaudimas keistis didės, ir atstumas didės, ir nusivylimas didės“, – kalba pašnekovė.

Vis tik skirtumai gali praturtinti santuoką, jei juos branginsite, jei mokysitės jais naudotis. „Įsivaizduokite kolektyvą, kuriame visi darbuotojai vienodi, vienodų kompetencijų. Kiek toks vienalytis kolektyvas gali pasiekti, palyginti su kolektyvu, kuriame sėkmingai darbuojasi skirtingų kompetencijų darbuotojai? Taip ir santuokoje – jei vienas greitas, o kitas lėtas – tai ne tik iššūkis, bet ir dovana. Vienas puikiai spręs krizes, o kitas labiau apgalvos dalykus“, – kalba V. Vitkauskienė.

Jei vienas mėgsta nuotykius, o kitam reikia ramybės – atsiranda puiki galimybė palaipsniui atrasti skirtingą mylimosios ar mylimojo pasaulį ir supažindinti jį su savuoju. Jei vienas išlaidus, o kitas taupus – poros biudžetas nebus paleistas vėjais, bet jame bus ir puikių spontaniškų pirkinių.

„Santuoka – tai tik priemonė augti, pavyzdžiui, mokytis iš tiesų priimti kitą žmogų… O žmogus keičiasi tada, kai nori pats, o ne tada, kai to nori kitas. Kitas klausimas: kaip padaryti, kad kitas užsinorėtų keistis?“ – šypsosi lektorė.

110775871-10207929621235724-3061181169232289228-n.jpg

Antra. Santuokoje būtina keistis

V. Vitkauskienės teigimu, santuokoje būtina keistis. Nesvarbu, kokio nuostabumo esate, keistis būtina.

Pagalvokite, jei darbo kolektyve pirmiausia būtų du nariai, o po to atsirastų kūdikis, kuris augtų tame kolektyve. O vėliau atsirastų antras, trečias, o gal net ketvirtas kūdikis, pirmasis kūdikis taptų paaugliu... Ir tai dar ne viskas – galiausiai į kolektyvą įsijungtų vienas ar du sergantys garbaus amžiaus žmonės, rimtai susirgtų kolektyvo nariai, kurie taipogi dalyvauja kolektyvinėje darbo rutinoje. Juk jums abejonių nekyla, kad tokio kolektyvo direktoriui (-ei) ir pavaduotojai (-ui) reikėtų ypač pasidarbuoti, kad kolektyvas rezultatyviai dirbtų, kad išliktų konstruktyvi, pozityvi, viltinga atmosfera.

„Tai kodėl galvojame, kad šeimoje – santuokoje – pakanka išlikti tokiam pačiam, kaip buvome romantinėje fazėje? Neabejokite – kartais jums teks verstis per galvą, kad šeima „gerai veiktų“. Ir tai yra normalu“, –
komentuoja lektorė.

Ką reiškia keistis? Tai procesas, kurio metu nupučiame dulkes nuo savo svarbių savybių, kurios buvo kažkur užkištos, nelabai reikalingos, nuvertintos. Pasirodo, atėjo laikas jas sustiprinti ir paleisti į apyvartą.

Pavyzdžiui, romantiškuose santykiuose jūs be galo įsiklausydavote vienas į kitą ir galėdavote be galo be krašto bendrauti, nereikėdavo vienam kito kritikuoti ar ko nors reikalauti... Nereikėjo jokių pastangų, kantrybės. Tik laikui bėgant pastebite kitame (tikėkimės, ir savyje), ką reikėtų koreguoti.

„Štai tada ir turite padirbėti, jei norite, kad santykiai nenutrūktų. Pirmiausia padirbėti su savimi – suprasti, kodėl jus nervina vienoks ar kitoks elgesys. Rasti tinkamą vietą ir laiką pasikalbėti apie tam tikrą elgesį, paklausti, kuo jūs galite padėti mylimajai ar mylimajam, kad jis pajėgtų pasikeisti“, – sako lektorė.

Pasikalbėjime itin svarbu pokalbio menas. Čia nėra svarbiausia gražūs žodžiai ir netinka kažko kažkam įrodinėti. Tokio pokalbio metu svarbiausia suprasti, ko kitas žmogus iš tiesų trokšta.

„Tokie abu suartinantys ir sustiprinantys pokalbiai reikalingi kiekvienai sričiai, kurioje skirtumai neleidžia sugyventi – nuo vaikų auklėjimo iki finansų, nuo tėvų iki miegamojo“, – sako lektorė.

Trečia. Gilesnis vienas kito pažinimas

Trečia – santuokoje svarbiausias yra artimas vyro ir žmonos tarpusavio ryšys. Ryšys yra žinojimas vienam apie kitą – svajonės, planai, baimės, džiaugsmai, troškimai, norai dėl buities ir būties reikalų tvarkymo.

„Tai net ne žinojimas, o vienas kito vis gilesnis pažinimas. Kokia buvo diena, savaitė, metai ir kaip tu buvai tame laike, kaip aš buvau tame laike? Kuo aš tapau? Kuo tu tapai? Kokie dabar esame mudu ir koks dabar mudviejų ryšys? Kartais, kai mes esame įsitikinę savo tiesa, siekiame ją vienas kitam įrodyti. O kuo labiau ją įrodinėjame, tuo labiau tolstame vienas nuo kito. Atrodo, kad tiesa turėtų išlaisvinti, tačiau dažniau ji prislegia taip, kad nebesinori nieko bendra turėti“, – komentuoja lektorė.

V. Vitkauskienė sako, kad jei aš įtikinėju ar verčiu savo antrąją pusę priimti mano tiesą apie valgymą, apie finansų planavimą, apie tikėjimą – tai niekur nenuves.

„Kodėl? Jei aš gyvenu „teisingai“ – sveikai valgau, meldžiuosi, planuoju finansus, tai kodėl mano puikus gyvenimo būdas ir žinios negali suartinti? Kartais gali. Tačiau dažniausiai – ne. Todėl, kad kitas suaugęs žmogus yra įtikinėjamas ir verčiamas. O juk jis taip pat yra giliai (taip giliai kaip ir jūs) įsitikinęs kitais dalykais, gal net priešingais. Kas tada? Tada bus aklavietė, jei nesiimsite kitos pusės mylėti“, – sako ji.

Todėl vienintelė išeitis – mylėti rūkantį, valgantį mėsą, nesportuojantį ir netgi nesimeldžiantį. Jei jūs esate tikrai pažengęs (-usi), kitaip sakant, brandus žmogus – tai tada gebėsite priimti kitą kitokį ir jį mylėti. Kitu atveju jums kils nerimas, pyktis, nusivylimas, kad kitas taip neteisingai gyvena.

„O kaip mylėti kitą tokį klystantį? Nesusireikšminkite – ir jūs klystate. Ypač kai nematote savo klaidų, o dar labiau klystate kitą suaugusįjį versdami galvoti ir elgtis kaip jūs. Juk kitas žmogus nėra skirtas jūsų planams įgyvendinti – jis ar ji eina savo ir savitu keliu, nors jis ar ji ir santuokoje su jumis. Štai ir galimybė iš tiesų priimti kitą ir kitokį“, – sako V. Vitkauskienė.

11.jpg

Mokytis yra kur

Lietuvos šeimos centro direktorė kviečia ir ragina sutuoktinius dalyvauti šeimų stovyklose, seminaruose poroms. Nes ten vyrai ir žmonos būna sustiprinami, įkvepiami mylėti labiau – jie gauna konkrečių žinių, kaip sutarti ir susitarti poroje.

V. Vitkauskienė dvejus metus skaitė paskaitas sutuoktiniams Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bendruomenės šeimų stovykloje ir džiaugiasi sulaukusi atgalinio ryšio. „Viena stovyklos dalyvė atviravo kokius tris mėnesius galvojusi, koks neteisus jos vyras, bet galiausiai stovykloje supratusi, kad būtent ji neteisi. Konfliktas buvo išspręstas. Kita dalyvė atpažino besikartojančią situaciją, kuri labai kenkė santykiams. Ji suprato, kodėl konfliktinė situacija kildavo, išdrįso apie tai pasikalbėti su vyru ir abiem tapo aiškiau ir lengviau ją spręsti“, – dalijasi lektorė.

V. Vitkauskienė ragina nemanyti, kad esame vieni su savo netobulais santykiais poroje ir kad belieka arba gyventi, kaip yra, arba skirtis. „Ne. Būtina mokytis. Jūs netgi neturite kitos išeities – tik mokytis! Gera žinia – mokytis yra kur“, – šypsosi ji.

12.jpg



REDAKCIJA REKOMENDUOJA