REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Rugpjūčio 14 d. 14:12

Išmokti lietuvių kalbą lengviau nei atrasti meilę

Klaipėda

Toma LiutikėŠaltinis: Etaplius.lt


12024

Tokią mintį lietuviškai su šiek tiek girdimu itališku akcentu išsakė italas. Flaviano Bertaina jau šeštus metus savo vasaras leidžia Lietuvoje. Čia jis lankosi ne tik dėl švelnesnės nei Italijoje lietuviškos vasaros, bet ir dėl to, kad moka lietuviškai. Jau penktą kartą italas mokosi kasmetinėje Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijoje. Be to, šiais metais Flaviano veda italų kalbos kursus Klaipėdos universitete.

– Flaviano, kaip išmokote lietuvių kalbą?

– 2011 metais atvykau į Lietuvą, Vilniaus universitetą, su studentų mainų programa „Erasmus“ studijuoti vieną semestrą istorijos ir filosofijos. Lygiagrečiai pradėjau lankyti lietuvių kalbos paskaitas. Pasibaigus semestrui, vasarą nusprendžiau pakeliauti po Lietuvą. Atvykęs į Klaipėdą ir pamatęs gotikinius Klaipėdos universiteto pastatus – įsimylėjau. Nusprendžiau, kad turiu sugrįžti ir susipažinti su Klaipėdos universitetu. Kitą vasarą, 2012 metais, atvykau į Klaipėdą mokytis, 2014 m. – atlikti „Erasmus“ praktiką (vieną semestrą). Susitaręs su Kalbų ir socialinės edukacijos centro direktore lekt. Jūrate Derukaite, vedžiau italų kalbos kursus.

– Taigi išmokti kalbėti lietuviškai galima per šešerius metus?

– Taip! Kasmet atvažiuoju į Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademiją Klaipėdos universitete. Mokausi pažengusiųjų grupėje ir esu akademijos koordinatorius, gidas bei vadovas. Čia susirenka žmonės iš viso pasaulio – tai tikrai įdomu.

Paprastai Lietuvą lankau keletą kartų per metus. Klausausi šnekamosios lietuvių kalbos, pats bendrauju, kalbu ir praktikuojuosi. Būdamas Italijoje susirašinėju laiškais su draugais iš Lietuvos. Šiais metais laimėjau Švietimo mainų paramos fondo stipendiją: norėčiau studijuoti doktorantūroje Klaipėdos universitete.

– O kaip sekasi lietuvius mokyti italų kalbos?

– Lietuviams patinka italų kalba. Noriu padėkoti visiems, kurie net ir vasarą, per atostogas, lanko paskaitas ir mokosi.

– Italams tai būtų neįmanoma?

– Būtų tikrai sunkiau atrasti norinčiųjų mokytis vasarą. Lietuviai rimčiau žiūri į mokslą, jei užsispiria išmokti, tai ir mokosi.

– Ar iš tiesių lietuviai yra ramesni nei italai?

– Tikrai taip. Ramesni, santūresni, tylesni. Net gatvės Lietuvoje yra tylesnės nei Italijoje.

– Pradėjote studijuoti Vilniuje, kodėl vis dėlto pasirinkote Klaipėdą?

– Aš įsimylėjau Klaipėdą, istorinį Mažosios Lietuvos dvelksmą. Vos pamatęs Klaipėdos universitetą, nusprendžiau čia mokytis. Be to, Klaipėdoje yra Baltijos jūra, tai labai gražus miestas.

– Vis dėlto, kam Jums reikia lietuvių kalbos?

Baltistika yra mano antrasis išsilavinimas. Visi dalykai, kurių mokiausi universitete, – istorija, filosofija – gali būti siejami su lietuvių kalba. Pvz., šį lapkritį dalyvausiu vyksiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kuri skirta 500-osioms Reformacijos metinėms. Tai istorija, filosofija – pirmojo mano išsilavinimo temos, pranešimą skaitysiu lietuvių kalba. Ateityje norėčiau bendradarbiauti su Italų kalbos ir kultūros institutu ar Italijos ambasada Vilniuje. Apskritai, jei susirasčiau lietuvaitę žmoną, mielai persikelčiau gyventi į Lietuvą.

Lietuva yra tinkama šalis ieškoti žmonos...

– Turbūt išmokti lietuvių kalbą kur kas lengviau, negu atrasti meilę, nes lietuvių kalba turi taisykles, o meilė taisyklių neturi.

– Kaip vertinate Klaipėdos universitetą?

Teko lankytis Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto profesorių ir docentų paskaitose. Ten dirba nuostabūs istorijos, filosofijos, kultūros ir lingvistikos dėstytojai. Tai labai naudingas fakultetas, tikiuosi, kad jis išliks. Nors Klaipėdos universitetas – ne sostinėje, jis labai svarbus šitai Lietuvos daliai, turinčiai kitokią istoriją. Grįžęs į Italiją rašysiu straipsnį apie savo patirtį Klaipėdos universitete.

Ar Jūs pastebite tendenciją, kad humanitariniai mokslai nebėra tokie populiarūs?
– Taip, tokia tendencija egzistuoja visur – ir Europoje, ir Amerikoje. Nes šiandien žmonės mano, kad XXI amžiuje svarbesnės technologijos, tikslieji, o ne humanitariniai mokslai. Žymi filosofė Marta Niusbaum (MarthaNussbaum) parašė knygą „Kodėl demokratijoms reikia humanitarinių mokslų“, kurioje teigia, kad šiandien gyvename pasaulyje, kuriam atrodo, kad nebereikia filosofijos, istorijos, kalbotyros. Tačiau tai netiesa, jei žmogus neišmoksta mąstyti, jis nesuvokia pasaulio, nemoka atskirti, kas yra svarbu, teisinga. Istoriškai tai nėra nauja – žmonija jau yra išgyvenusi ne vieną tokią bangą, kai humanitariniai mokslai praranda savo populiarumą.

– Ką galėtumėte palinkėti lietuviams?

– Linkėčiau būti mažesniais pesimistais, nei esate dabar. Jūs dažnai pateikiate daugiau blogų naujienų ir dalykų apie save, savo situaciją, negu yra iš tiesų. Lietuva yra graži šalis, gamta čia – nuostabi. Yra šalių, kur jau nebėra gamtos, žmonės ten patiria daugybę sveikatos problemų. O Lietuva yra gryna, žalia šalis.

Be to, Klaipėda yra unikalus miestas prie vandens, reikėtų labiau tai išnaudoti, galėtumėte išgyventi iš turizmo. Vasarą čia atvyksta srautai turistų – būtų galima jiems siūlyti daugiau pramogų, renginių. Per tiek metų važinėdamas į Klaipėdą matau, kaip ji gražėja, gyvėja, tai yra nuostabu.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA