Vilkėdami senovinius rūbus stovyklautojai klausėsi pasakojimų apie krašto istoriją ir žaidė senovinius žaidimus. VšĮ Kazlų Rūdos savivaldybės VDC nuotrauka
Angle down Atgal

Įsimintina Kazlų Rūdos savivaldybės VDC vasaros stovykla – sodyboje „Gervių giesmė“

Drauge su kitais vaikais lankau Plutiškių kaime veikiantį VšĮ Kazlų Rūdos savivaldybės vaikų dienos centrą (VDC) „Esu vaikas“, todėl mano vasara buvo įdomi ir kupina nuotykių. Rugpjūtį keturias dienas kartu su kitų šios VšĮ VDC – Kazlų Rūdos „Spindulėlio“ ir Bagotosios kaime įsikūrusio „Mūsų svajos“ – vaikais stovyklavau Viliūšių kaime esančioje etnografinėje sodyboje „Gervių giesmė“. Joje su kitais VDC lankančiais vaikais puikiai praleidau laiką.

Atostogauti į sodybą išvykome ryte. Susėdome į autobusą ir linksmai nusiteikę pasukome link Višakio Rūdos, pravažiavome šalia stebuklingojo Šaltinėlio, o paskui riedėjome vis tolyn, gilyn į mišką. Aš tuo keliu nebuvau važiavusi, todėl vis dairiausi ir svarsčiau, ar dar toli ir kaip atrodys mūsų stovyklavietė.

Kai autobusas iš miško kelio įsuko į sodybvietę, tiesiog apstulbau išvydusi didžiulę teritoriją su ypač gražiais mediniais nameliais, sūpuoklėmis, vandens telkiniu ir gervių skulptūromis. Visi autobuse sėdėję vaikai džiūgavo, kad atostogaus tokioje gražioje vietoje, kur mus pasitiko pievoje linksmai striksėję triušiai.

Įsikūrėme nameliuose, kuriuose buvo labai patogios, minkštos lovos su kvepiančia balta patalyne, valgėme labai skanų maistą, o svarbiausia – kiekvieną dieną galėjome pasinerti į išties įdomias veiklas.

Aš pirmą kartą audžiau senovinėmis staklėmis ir man visai neblogai sekėsi, vadovė net pagyrė. Kitą dieną piešėme ant medžio skiedrų, kurios senais laikais buvo naudojamos stogams dengti. Labai įdomu buvo žygyje, lankėme partizanų bunkerius, jų niekada nebuvau mačiusi, todėl susidomėjusi klausiausi pasakojimų. Stovyklaudami, be to, uogavome ir grybavome, rytais sportavome, žoliavome, išbandėme senovinius smilkymus, kūrėme sielos koliažus, mokėmės pažinti savo emocijas, dabinomės senoviniais aprėdalais.

O kokia vasara be maudynių? Visi vaikai smagiai taškėsi tvenkinyje, o vėliau pliuškenomės kubile. Vakare su miegmaišiais įsitaisėme indėnų palapinėje,vadinamoje vigvamu. Vadovė užkūrė laužą, o mes linksmai dainavome ir pasakojome smagias istorijas. Stovykloje neveikė telefono ryšys, bet mums jo ir nereikėjo, nes turėjome tiek veiklos, kad vakare pasiekę lovas iš karto užmigdavome.

Šių atostogų metu labai daug sužinojau apie savo krašto senovę, kaip žmonės anksčiau dirbo ir gyveno, kaip kovojo už mūsų šalies laisvę. Daug dėmesio sodyboje mums skyrė vadovai, o VDC direktorė Onutė Birutė Paplauskienė mums buvo kaip mama. Ji rūpinosi kiekvienu, pašnekindavo, o mažiausias pamokė, kaip praustis duše, todėl namų visai nepasiilgome.

Šią vasarą ilgai prisiminsiu kaip smagiausią ir visus metus lauksiu kitos vasaros. Gal ir vėl galėsime taip šauniai pastovyklauti.

Rusnė DELTUVAITĖ

VšĮ Kazlų Rūdos savivaldybės vaikų dienos centro „Esu vaikas“, veikiančio Plutiškių kaime, auklėtinė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite