Angle down Atgal

Išgyvenome istoriją

...Liepos 27-ąją atvykau į Daubaros vienkiemį. Su sodybos šeimininku vaikštinėjam, jis sako: ,,Vaikeli, nežinau, kaip tu spėsi viskam pasiruošt”. Namai ilgą laiką negyvenami, nesutvarkyti, o aš dar užsimojau juose įkurti pora muziejukų, bunkerį. Atsakau šeimininkui, kad spėsim, viskas bus gerai, o mintyse išgąstis, kad darbo gerokai per daug. Tuomet atsirado žmonės, kurie suteikė besąlygišką pagalbą. Ištisas dienas nuo ryto iki vakaro plušom. Ir TAIP – stovykla įvyks! ...Rugpjūčio 1-ąją nuo devintos valandos ryto atvyksta stovyklautojų būrys. Įsikuriame nedideliame kambarėlyje.

Jauku buvo Daubaros vienkiemyje.
Jauku buvo Daubaros vienkiemyje.

Nežinau, ką jie pamanė atvykę: sena pirkia be jokių šio amžiaus patogumų. Bet tikrai žinau, ką jautė išvykdami. Palikdami krūvelę laiškų, lapelių, su kiekvienos dienos mintimis, įkvėpė naujiems darbams. Išgyvenom istoriją!

Vasaros stovykla ,,Išgyvenk istoriją“ turėjo dvi pamatines idėjas. Pirmoji mums byloja apie praeities gyvybingumą. Istoriją pažinti galime per gyvąsias patirtis: amžininkų kalbinimą, žygius, vietų įamžinimą, tvarkymą, meninius pasirodymus, įkvepiančius pasakojimus, rekonstrukciją. Stovykloje nusikėlėme į XX a. Lietuvos kaimą, kuriame atradome netikėtas istorijas, vietas. Sodyboje, kurioje vyko stovykla, buvo įrengti nedideli lietuvių liaudies kultūros, laisvės kovų muziejai, partizanų bunkeris.
Antra, skatinau jaunimą suvokti, kad Lietuvą galime kurti savo mažais ir dideliais darbas, kurie kažkada taps šeimos, giminės, krašto, šalies istorijos dalimi. Taigi „Išgyvenk istoriją“ apėmė praeitį, dabartį ir kvietė kurti ateitį! Stovyklą pradėjau žodžiais, kad į gyvenimą galima žiūrėti dvejopai, kad stebuklų nebūna ir kad viskas yra stebuklinga.

Ačiū, kad šiuos žodžius išgirdote, kad tas mažas kambarėlis, kuriame gyvenote, jums buvo ne iššūkis, o dovana (tapote artimesni), kad liaudies dainos tapo savos, o ,,Bolševikai tegul žino”, ,, Augo kieme klevelis”, ,,Palinko liepa šalia kelio” – stovyklos simboliais. Kad savo mintis telkėte į tai, kas įkvėpė ir augino. Paskutinį stovyklos vakarą praleisdami prie laužo braukėme ašaras, užkimusiais balsai dainuodami išmoktas dainas, vieningi, laukdami kitų metų.
Atstovaudama Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdį noriu padėkoti žmonėms, kurių dėka idėjos virto tikrove. Šeimai – už rūpestį, palaikymą. Nuoširdžiai dėkoju Mindaugui Nasevičiui už paramą. Eugenijui Lastauskui, Viktorijai Griškevičienei ir Lietuvos kariuomenei už palapinę ir skanią vakarienę. Ištikimiems bičiuliams Daumantui, Mindaugui, Lukui, Eligijui už dienas, praleistas tvarkant aplinką. Antanui Tveragai už patikėtą sodybą. Ernestui Kuckailiui, Vykintui Vaitkevičiui, Vaidui Rindzevičiui, Žilvinui Montvydui, Ievai Stachovaitei, Sauliui Lovčikui ir kiekvienam, apsilankiusiam, gražiais žodžiais skatinusiam, tariu AČIŪ!

Rugilė Grendaitė
Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio tarybos narė

Autorės nuotr.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite