Alfonso Mažūno nuotr.
Angle down Atgal

Į Lietuvos jūrų muziejų sugrįžo karo laivo „Prezidentas Smetona" vėliava

Optimistiškai žvelgdamas į artėjantį sezoną, Lietuvos jūrų muziejus atidaro naują ekspoziciją „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900-1940 m.", kuri pristato moderniosios Lietuvos jūrinę istoriją.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejuje iki šiol nebuvo skirta derama vieta Lietuvos laivybos ir laivyno istorijai.

– Šia ekspozicija užpildome spragą ir išsamiau, giliau pažvelgiame į Lietuvos laivyno istoriją, ją formavusias politines, istorines aplinkybes bei asmenybes, – sako Olga Žalienė.

Sugrįžo karo laivo „Prezidentas Smetona" vėliava

Ankstesnė ekspozicija, demonstruota šiose salėse 40 metų – nuo pat muziejaus atidarymo, pasakojo pasaulinę jūrų užkariavimo istoriją.

Naujosios ekspozicijos dėmesio centre – paprastas valstietis-lietuvis ir jo istorija, kaip jis nuo žagrės nuėjo iki šturvalo. Kartu atspindima ir Lietuvos, kaip valstybės atsiradimo ir augimo istorija iki pat tragiškų 1940-ųjų.

Ekspozicijoje įkomponuoti ir skolinti eksponatai iš kitų Lietuvos muziejų: Maironio lietuvių literatūros, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės bei Nacionalinio dailės muziejų. Iš pastarojo atkeliavo ir vienas pagrindinių ekspozicijos eksponatų – originali pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona" vėliava.

Ekspozicijos koncepcijos autorius Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas vyr. fondų saugotojas istorikas Romualdas Adomavičius sako, kad ekspozicija buvo įrengta per dvejus metus. Kuriant ją buvo orientuotasi į Estijos, Lenkijos, Švedijos jūrų muziejų pavyzdžius, kai istorinis pasakojimas susiejamas su dizaino idėja.

Ekspozicijoje keliamas klausimas – ar Lietuva yra jūrinė valstybė?

– Atsakymas į jį priklauso nuo požiūrio kampo ir pasirenkamų argumentų, – sako istorikas.  – Deja, nėra visuotinių kriterijų, kuriais remiantis galima spręsti – valstybė jūrinė ar ne jūrinė. Ir ekspozicijoje tiesaus atsakymo nerasite. Jį paliksime atsakyti pačiam lankytojui, vesdami jį per jūrinės Lietuvos ir lietuvių santykių su jūra istoriją.

Pasak Romualdo Adomavičiaus, norint vadintis jūrine valstybe, nepakanka tik turėti priėjimą prie jūros. Nemažiau svarbu yra suvokti savo jūrinius siekius ir jūros atveriamas galimybes.

– Būtent todėl daugeliui, įpratusių į jūrą žvelgti kaip į kliūtį, sunku buvo prieš šimtą metų jūrą įvertinti kaip vartus į pasaulį, – sako istorikas.

Ekspoziciją vienija lūžtančios bangos motyvas

Ekspozicijos dizaino projektą parengė ir įgyvendino „DADADA studio". Jau dvi šios studijos Lietuvos jūrų muziejui sukurtos ekspozicijos pelnė prizus už geriausią dizainą kasmetiniame konkurse „Geras dizainas": „Mano tėvas – žvejas, aš jo – padėjėjas" bei  ,,Vėžiagyviai, dygiaodžiai ir jų supergalios.

Naujos temos dizaineriai ėmėsi drąsiai: ekspoziciją vienija lūžtančios bangos motyvas, kuris apjungia visus jūrininkystės raidos etapus. Šis sprendimas vieninga erdve pavertė tris nedideles, specifines, skirtingo dydžio istorines Nerijos forto patalpas. Prieš 150 metų, statant šį Prūsijos karalystės fortą, jos buvo skirtos parako ir karinės amunicijos saugojimui.

Lankytojas galės ... arti žemę

Išskirtinis naujosios ekspozicijos bruožas jos interaktyvumas. Palyginti nedideliame, 180 m2 plote, įrengti net 8 projektoriai ir 7 ekranai, iš kurių dvi projekcijos ir vienas ekranas yra liečiami – interaktyvūs. Būtent interaktyvūs elementai padeda sujungti į visumą muziejinius eksponatus ir formuoti lankytojo kelią, sustabdant jį ties svarbiausiais pasakojimo momentais ir leidžiant jam pačiam tapti bent laikinai ekspozicijos herojumi.

Vos įžengęs į salę lankytojas galės susitapatinti su praėjusio amžiaus pradžios Lietuvos valstiečiu: integravus jutimo sistemą į tikrą senovinę žagrę ir pasitelkus projekciją, pavyko sukurti efektą, kad lankytojas, įsikibęs į žagrės rankenas, pasijustų lyg pats vidury lauko artų žemę.

Taip pat lankytojai turės galimybę iš ekspozicijos parsinešti ne tik gerus įspūdžius ir atsiminimus, bet ir šį tą materialaus. Specialiame bilietų komposteryje įvedus savo duomenis, galima atsispausdinti arba atsisiųsti į elektroninį paštą autentišką laivakortę (šipkartę) – tuometinį laivo bilietą. O prie interaktyvaus stendo būtina virtualiai pasimatuoti jūrininkų uniformas ar narų kostiumus ir nuotraukomis vėliau dalintis su savo draugais socialiniuose tinkluose.

Pritaikyti naujausi technologiniai sprendimai

Interaktyvius ekspozicijos elementus kūrusios įmonės UAB „Lantelis" projekto vadovas Antanas Rakauskas pasakojo, kad ekspozicijos įrengimas tapo nemenku iššūkiu, kurį pavyko įveikti ir pateikti lankytojams įtraukiančią ekspoziciją.

– Ši ekspozicija bus itin patraukli vaikams, kadangi sukūrėme nemažai edukacinių žaidimų sako Antanas Rakauskas. – „Jūrininko iššūkyje", naudojant paprasčiausias sąvokas atskleidžiami terminų skirtumai, kuriuos naudoja žemdirbiai ir jūrininkai. Žaidime „Priimk uosto iššūkį" lankytojas susipažins su uosto struktūra, o klaipėdiečiai – pasitikrins, ar gerai pažįsta savo uostą. Kitoje salėje apžiūrinėdami eksponatus, lankytojai iš pirmo žvilgsnio gali pamanyti, kad vitrinose – įprastos knygos, bet įsižiūrėję atidžiau, pamatys, kad turinys jose keičiasi, tokiu būdu, istorija perteikiama daug aiškiau ir suprantamiau. Taip veikia aktyvaus stiklo technologija, kuri kol kas panaudota Lietuvoje tik keliuose objektuose. Su lankytojais tiesiogiai bendraus ir trys ekspozicijos herojai: kapitonas Feliksas Marcinkus, apibendrinti – valstietis bei emigrantas. Tie personažai ne bet kokie, o tikri senose nuotraukose įamžinti žmonės, kurių pasakojimai buvo atkurti, animuojant nuotraukas. Džiaugiamės, kad galėjome įgyvendinti šį išskirtinį projektą ir prisidėti prie idėjos ir minties išpildymo.

Naujos ekspozicijos „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900-1940 m." įgyvendinimas kainavo 250 tūkst. Eur. Ją lankytojai jau gali apžiūrėti nuo šio penktadienio. Muziejus šiuo metu dirba tris dienas per savaitę: penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Lankytis karantino metu jame galima tik įsigijus elektroninius bilietus www.ljm.lt

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite