Angle down Atgal

Į kariuomenę pašauktas vaikinas dėl finansinių įsipareigojimų atsidūrė akligatvyje

Alfa.lt redakciją pasiekė 23 metų vaikino iš mažo miestelio laiškas, kuriame jis liejo apmaudą dėl susidariusios situacijos. Gyvenimą su drauge kuriantis jaunuolis buvo pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą, tačiau nežino, kas jo laukia dėl finansinių įsipareigojimų.

„Turiu planų gyvenimui, dirbu, su drauge nuomojamės butą. Kaip ir daugelis, turiu finansinių įsipareigojimų bankui ir kitoms įmonėms (lizingas, telefonas, internetas, buto nuoma ir t. t.).

Atrodo, viskas buvo gerai, kol neradau savęs sąrašuose atlikti privalomąją karo tarnybą. Kariuomenės nebijau, esu atletiškas, nuo mažens sportuoju. Pirmos mintys buvo, kaip dabar susitvarkysiu finansiškai. Nuvažiavau paskirtu laiku į skyrių, paaiškinau, kad mano išlaidos viršija pajamas, kurias gaučiau kariuomenėje, jie pasiūlė man užpildyti prašymą dėl atidėjimo.

Reikėjo surinkti pažymas dėl savo įsipareigojimų, kad išlaidos viršija 140 eurų. Surinkau ir pristačiau jiems. Šiandien gavau nuosprendį, kad tarnybos nestabdys, kad, prieš imdami kažkokį kreditą, turime pagalvoti, nes esame šaukiamo amžiaus. Manau, tai yra kažkoks absurdas demokratiškoje valstybėje. Išeina taip, kad dabar iki 27 metų reikia bijoti finansiškai įsipareigoti, nes bet kada gali pakviesti tarnauti?

Žmogus beviltiškoje padėtyje: eisi tarnauti – bus bėdų, bus antstoliai, kad nemoki laiku, nes ne visos įmonės sustabdo devyniems mėnesiams įmokas, o dar butas, komunaliniai mokesčiai ir t. t.“, – rašė savo vardo atskleisti nenorėjęs šauktinis.

Teisininkas siūlo išeitį

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatas Liudas Šiukšteris paaiškino, kad bet kokio dydžio finansiniai įsipareigojimai negali tapti priežastimi atidėti privalomąją karinę tarnybą.

„Reikia pripažinti, kad Karo prievolės įstatyme (KPĮ) nustatyta privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo tvarka ir sąlygos yra suformuluotos ganėtinai griežtai, aiškiai, ne dviprasmiškai ir nepaliekant vietos plečiamajam įstatymo nuostatų turinio aiškinimui. Tai neturėtų kelti nuostabos, atsižvelgiant į tai, jog KPĮ reguliuoja nacionalinės svarbos teisinius santykius, kylančius iš Konstitucijos 139 str. 1 d., kurioje nustatyta kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.

Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją karo tarnybą, trunkančią 9 mėnesius, iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Tačiau KPĮ nustato privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka sąlygas, kurias atitinkantiems asmenims privalomoji karo tarnyba gali (o kai kuriems turi) būti atidėta ir kurių sąrašas yra baigtinis. Pavyzdžiui, privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidedama aukštųjų mokyklų studentams, ne vyresniems nei 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams, Seimo nariams, teisėjams ir t. t.

Atkreiptinas dėmesys, jog privalomajai karo tarnybai pašaukto asmens turimi finansiniai įsipareigojimai, kurie net ir ženkliai viršytų tarnybos metu mokamas valstybės garantuojamas išmokas ir premijas, savaime nesudaro pagrindo tokiam asmeniui atidėti tarnybos individualia tvarka.

Iš esmės finansinių įsipareigojimų turintis karo prievolininkas tokioje situacijoje gali bandyti kreiptis į paskolos ar kredito davėją ir tartis dėl sutarties sąlygų pakeitimo, siekiant atidėti periodinių įmokų mokėjimą, ar ieškoti šių įsipareigojimų refinansavimo galimybių, suderinamų su karo tarnybos atlikimo terminu“, – teigė L. Šiukšteris.

Visgi advokatas šioje situacijoje įžvelgė galimybę, kuria galėtų pasinaudoti į kariuomenę pašaukti finansiškai įsipareigoję asmenys.

„Kitas kelias – pasinaudoti dar vienu KPĮ numatytu karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka pagrindu ir teikti prašymą atidėti tarnybą Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui, nurodant ir pagrindžiant aplinkybes, dėl kurių karo prievolininkui atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu (KPĮ 15 str. 1 d. 14 p.).

Tiesa, nei KPĮ, nei kiti teisės aktai neįvardija aplinkybių, kurioms esant būtų laikoma, jog karo tarnyba gali sukelti didelės žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesams, taip pat nėra pateikiami šių aplinkybių nustatymo kriterijai, todėl tokio prašymo tenkinimo klausimas priklausys nuo kiekvienu individualiu atveju egzistuojančių aplinkybių, kurias yra įmanoma įrodyti.

Vis dėlto pakankamai svarbiomis aplinkybėmis atidėti karo tarnybą galėtų būti dirbančio asmens ypatinga vieta ir svarba jo darbovietėje, darbuotojo nepakeičiamumas, dėl kurių darbdavys galėtų patirti finansinių nuostolių, o pats darbuotojas galėtų prarasti tam tikras karjeros galimybes.

Reikšmingo dydžio finansinių įsipareigojimų turėjimas, ypač tuomet, kai karo prievolininkas turi išlaikomą šeimą, taip pat galėtų būti laikoma pakankamai svarbia priežastimi pritaikyti 15 str. 1 d. 14 p. numatytą tarnybos atidėjimo pagrindą. Svarbu yra tai, kad žala asmeniniams ar visuomenės interesams gali būti siejama su įvairiausiomis kitomis aplinkybėmis, kurios konkrečiu atveju būtų pakankamai svarios ir įtikinančios Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą dėl būtinybės atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą“, – tvirtino advokatas.

Vengiančių karinės tarnybos vis daugėja

Karo prievolės įstatymas numato, kad karo prievolininkui nevykdant jam numatytų pareigų gali būti paskirta bauda nuo 30 iki 140 eurų, už neatvykimą į privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti paskirta nuo 140 iki 300 eurų bauda, o už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Šiemet dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti jau 7 tūkst. asmenų. Kasmet tokių atvejų vis daugėja: 2016 m. nubausta 270 tarnybos vengusių jaunuolių, 2017 m. – 5,5 tūkst., 2018 m. – 7,4 tūkst., o šiais metais – jau 6,8 tūkst.

Šiais metais taip pat buvo išnagrinėta pirmoji baudžiamoji byla dėl tarnybos vengimo. 1992 m. gimęs Kėdainių rajono gyventojas dėl privalomosios karinės tarnybos vengimo sulaukė 1 tūkst. eurų baudos.

Siekiant tarnybos atidėjimo, prireiks rimtų įrodymų

Išgirdusi apie atvejus, kuomet į privalomąją karo tarnybą pakviečiami finansiškai įsipareigoję asmenys, Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Viešųjų ryšių ir verbavimo skyriaus vedėja Giedrė Kazlauskienė tvirtino, jog jaunuoliai dažnai žino tik savo teises, bet nežino savo pareigų.

Anot jos, paskola ar kiti finansiniai įsipareigojimai savaime nėra teisinis pagrindas atidėti tarnybą arba nuo jos atleisti. Yra vertinama, ar finansiniai įsipareigojimai prisiimti įvertinus riziką (galimybę būti pašauktam į karo tarnybą).

„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir karo prievolę, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. LR Karo prievolės įstatymas turi teisinę galią kaip ir bet kuris LR įstatymas ir jo vykdymas nesusijęs su demokratinės valstybės nuostatomis.

Vadovaujantis LR Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 14 dalimi, karo prievolininkas šaukiamas į privalomąją karo tarnybą gali pateikti regioniniam Karo prievolė ir komplektavimo tarnybos padaliniui prašymą atidėti tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, jei mano, jog tokia žala kiltų ir jos būtų galima išvengti, jeigu jis privalomąją karo tarnybą atliktų kitu metu.

Taigi, karo prievolininkas teikdamas tokį prašymą turi įrodyti dvi aplinkybes – jog privalomosios karo tarnybos atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą ir įrodyti, jog tarnybą atliekant kitu metu žalos bus išvengta.

Aplinkybių, kurioms esant privalomosios karo tarnybos atlikimas sukeltų neproporcingai didelę žalą vertinimas priklauso nuo atliekamos tarnybos formos. Pavyzdžiui, teikiant prašymą dėl 9 mėnesius trunkančios nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo, aplinkybės, kurias būtų galima pripažinti pakankamomis tarnybos atidėjimui, galėtų būtų dviejų ar daugiau mažamečių vaikų auginimas, kai karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas, arba šaukiamas žmonos nėštumo laikotarpiu.

Tuo tarpu teikiant prašymą dėl parengtojo rezervo karių mokymų atidėjimo trunkančių 20-30 dienų, aplinkybės, kurioms esant būtų galima konstatuoti neproporcingai didelės žalos atsiradimą turi būti rimtesnės, pavyzdžiui, karo prievolininkas turi ne tik įrodyti, jog augina mažamečius vaikus, tačiau ir pagrįsti, jog atliekant parengtojo rezervo karių mokymus vaikais nebūtų pasirūpinta.

Karo prievolininkų pateikti prašymai dėl privalomosios karo tarnybos atidėjimo yra svarstomi Atrankos komisijos. Jeigu karo prievolininkui tarnyba nebuvo atidėta, vadinasi sprendimas yra pagrįstas.

Paskola galėtų būti tarnybos atidėjimo pagrindu, jei būtų nustatyta, kad dėl tarnybos asmeniui būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Tokie atvejai yra vertinami individualiai, atsižvelgiant į asmens, šeimos pajamas, į tai, ar asmuo turi vaikų, išlaikytinių, ir į kitas aplinkybes.

Karo prievolę atliekančio asmens prašymu kreditą gavusiam asmeniui kredito įmokų mokėjimas gali būti atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartyje numatytas sąlygas, o palūkanos asmens pasirinkimu būtų mokamos vienu iš šių būdų – kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje, palūkanų mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui arba visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką.

Kitų finansinių įsipareigojimų atveju taip pat galima kreiptis į kreditorių dėl asmens įsipareigojimų modifikavimo. Teisiniai asmens kreipimosi į kredito įstaigą pagrindai galėtų būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos: 6.204 str. – sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, 6.253 str. – civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės“, – paaiškino G. Kazlauskienė.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (2)

Taip pat skaitykite