Angle down Atgal

Gy­ve­ni­mo mi­si­jos turė­ji­mas nu­ga­li mir­ties baimę

„Tu­riu tiek daug ga­li­my­bių, kad ne­ga­liu spėti vi­so­mis pa­si­nau­do­ti“, – sa­ko va­sa­rio 13-ąją 39-ąjį gim­ta­dienį at­šventęs kom­po­zi­to­rius, pro­jektų va­do­vas, dai­ni­nin­kas, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro di­rek­to­rius Jo­nas Sa­ka­laus­kas.

Pandemijos metu negalima susitikti su draugais ar gausios giminės nariais, tad J. Sakalauskas visus pakvietė į virtualų gimtadienio koncertą savo feisbuko paskyroje. Vietoje dovanų virtualios šventės svečius solenizantas paragino aukoti sergantiems vaikams.

„Šv. Valentino dienos išvakarėse kviečiau į savo kūrybos ir prisiminimų kupiną vakarą-virtualų koncertą „O man jau 39“. Vietoje dovanų pasiūliau paaukoti Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisui, ypač vaikų skyriui. Hospisas – tai vieta, kurioje sunkios būklės nepagydomi suaugusieji ir net vaikai gali oriai palikti šį pasaulį“, – prašė J. Sakalauskas.

Žinomas vyras neišgyveno dėl artėjančio 40-mečio. „Apie gyvenimo prasmę mąsčiau nuo vaikystės, o rimtesnių klausimų apie tai sau ir aplinkiniams pateikdavau nuo paauglystės. Psichologinės knygos mane lydėjo nuo vaikystės, apie tai daug diskutuodavau su tėvais. Dabar manęs klausimai apie gyvenimo prasmę – kas man yra laimė, teisingumas? – nekankina, nes jie jau atsakyti“, – sako jis.

J. Sakalausko manymu, žmogus turi dvi galimybes: turėti gyvenimo prasmę ir net jo viršplanį arba to neturėti. Ką bepasirinktum, tu gyvensi.

„Mums sakoma: turi turėti tikslų, siekių... Aš manau, kad tu neprivalai taip elgtis. Gali gyventi šia diena ir tiesiog džiaugtis kiekviena akimirka. Ir tai nėra blogai. Tačiau gyvenimo tikslas, prasmė, tikėjimas ar idėja, kuria tu tikėtum daugiau nei savo laime ar skausmu, – labai gražus ir geras dalykas. Tikintys žmonės pajaučia tą laimę. Ją turi mokslininkai, pasišventę savo sričiai, vienuoliai ar medikai, tarnaujantys kitiems. Tai žmonės, kurie nugali savo ego vardan tarnystės kitiems. Ir ta idėja su viršplaniu, vedanti per gyvenimą, naudinga pačiam žmogui. Reziumė: gyvenimo prasmės ar misijos nebūtina atrasti, bet jei turi idėją, kuria tiki visa širdimi, tai palengvina tau gyvenimą, duoda energijos ir jėgų įveikti negandas, padeda neįsijausti į laimingas gyvenimo akimirkas bei neišgyventi dėl nesėkmių. Mes gimstame ir mirštame, o gyvenimo misijos turėjimas padeda nugalėti mirties baimę...“ – akcentuoja pašnekovas.

J. Sakalauskas prašo paaukoti Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisui, ypač vaikų skyriui. „Kai pagalvoju, kad kažkas negero gali nutikti mano vaikams, mane ta mintis supurto. Vaikų mirtis – skaudžiausias išgyvenimas šeimoms, artimiesiems, tad labai visus suprantu, palaikau ir prašau aukoti hospisui. Aš esu iš tų vyrų, kurie nesigėdija prisipažinti, kad nelaimės mane jaudina. Ir būna, kad nubraukiu ašarą, bet tik dėl vaikų ar meno. Graudinuosi ne tik dėl gyvenimiškų dramų, laimei, dažniau dėl filmo ar muzikos. Paskutinį kartą ašarą nubraukiau šiuolaikinio meno parodoje išvydęs savo brolio instaliaciją. Tai mane taip sujaudino: instaliacija buvo tobula, o aš taip didžiavausi savo broliu“, – sako menininkas.

Kaip aukoti, informacija pateikiama www.hospisas.lt. „Esu ten lankęsis ir mane šių ligonių situacija labai sukrėtė. Noriu jiems padėti. Sveiki žmonės linkę neapsikrauti svetimomis problemomis, apsimesti, kad ligonių nepastebi. Neignoruokime fakto, kad šie žmonės ištikti nelaimės, ir bandykime padėti, kuo galime. Būkime sveiki, laimingi ir jautrūs kito išgyvenimams“, – linki J. Sakalauskas.


Parengta pagal pranešimą spaudai

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite