Angle down Atgal

Gyvai atminčiai reikalingi jausmai

„Jeigu, praeinant pro šią lentą, kam nors skaudės, kas nors didžiuosis, kad yra tokių žmonių kaip tėvas Jonas, tada yra prasmė šitą lentą atidengti“, – pirmadienį susijaudinęs kalbėjo Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas Vidmantas Šimkūnas SJ, dalyvavęs memorialinės lentos, skirtos žydų gelbėtojui tėvui jėzuitui Jonui Borevičiui SJ, atidaryme. Sekmadienį ir pirmadienį Šiauliuose paminėti Šiaulių žydų geto uždarymo 75-mečio renginiai.

Šiauliečiai dabar žinos ir J. Borevičiaus SJ pavardę

Pirmadienį Šiauliuose, šalia Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios esančiame Popiežiaus Jono Pauliaus II take, atidengta memorialinė lenta kunigui jėzuitui Jonui Borevičiui SJ atminti. Kunigo, su bendraminčiais gelbėjusio žydus, atminimo įamžinimą inicijavo Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios vicerektorius Stasys Kazėnas SJ, renginį organizavo Šiaulių krašto žydų bendruomenė.

Renginyje dalyvavusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė galinti pakartoti savo tetos, Chaimo Frenkelio giminaitės, žodžius, kad kiekvienas, kuris nors šiek tiek padėjo žydams, turi būti įvertintas.

Seimo narys Stasys Tumėnas priminė, kad memorialinė lenta jėzuitui atidengiama ir jėzuitų misijos Lietuvoje 450-mečio proga, ir džiaugėsi, kad šalia Domo Jasaičio, Jackaus Sondeckio, Venclauskių pavardžių šiauliečiai dabar žinos ir dar vieno žydus gelbėjusio žmogaus – J. Borevičiaus SJ –
pavardę.

Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas V. Šimkūnas SJ susijaudinęs akcentavo, kad gyvai atminčiai reikalingi jausmai. „Nebijokime sentimentų. Jeigu, praeinant pro šią lentą, kam nors skaudės, kas nors didžiuosis, kad yra tokių žmonių kaip tėvas Jonas, tada yra prasmė šitą lentą atidengti“, – sakė jis.

Renginio metu grojo Kiryat Ono konservatorijos jaunimo pučiamųjų orkestro kamerinė grupė, atlikusi sakralinę muziką. Izraelyje dabar gyvenanti muzikinio projekto vadovė Dusia Lanaitė-Krečmer yra kaunietė. Moteris prisiminė tragišką savo šeimos istoriją. Jos mama 1942-aisiais Kauno gete pagimdė sūnų, bandė ieškoti žmonių, kurie kūdikį priglaustų, tačiau nesėkmingai...

Renginyje kalbėjo ir Šiaulių meras Artūras Visockas, o atidengti memorialinę lentą garbė suteikta J. Borevičiaus SJ sūnėnui Mečislovui Borevičiui, kuris atvyko iš Alytaus. Iš šio Dzūkijos miesto kilęs žydus gelbėjęs tėvas jėzuitas.

95 proc. Šiaulių žydų bendruomenės buvo gete

Šiauliuose žydų geto likvidavimo 75-mečio minėjimo renginiai prasidėjo sekmadienio vidurdienį prie paminklinio akmens Trakų ir Ežero gatvių kampe, žyminčio II Šiaulių žydų geto vartus. Čia vyko atminties renginys, rengtas „Gyvųjų maršas“. Maršo dalyviai žygiavo iki Šiaulių geležinkelio stoties. Žuvusieji pagerbti ir Kužių (Šiaulių r.) masinių žudynių vietoje.

Šiaulių getas buvo vienas iš trijų didžiausių getų Lietuvoje. Mūsų mieste prieš karą gyveno apie 8,5 tūkst. žydų.

Tarpukariu Šiauliuose veikė trys žydų vaikų darželiai, dvi pradžios mokyklos, gimnazija, progimnazija, biblioteka, knygynas, amatų mokykla, ligoninė su operacine, ambulatorija, vaistinė. Miesto taryboje buvo žydų tautos atstovų, žydai aktyviai dalyvavo miesto kultūros, sporto, teatro gyvenime – buvo sportininkai, muzikantai, rašytojai, žurnalistai, aktoriai.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, daugelis Europos žydų bėgo į Šiaulius, manydami, kad saugiau bus ten, kur susitelkę daugiau tautiečių. Tūkstantis žydų iš Šiaulių pasitraukė, o 1941 m. birželio 28 d., praėjus dviem dienoms, kai vokiečiai įžengė į Šiaulius, prasidėjo žydų vyrų areštai, trukę ilgiau nei savaitę.

Suimtieji buvo suvaryti į Šiaulių kalėjimą, kur jiems buvo sukurtos nepakeliamos gyvenimo sąlygos. Vyrai buvo marinti badu, mušami, luošinami, iš jų buvo tyčiojamasi. Vėliau jie sušaudyti Pročiūnuose.

Prasidėjo masinis žydų naikinimas. Pirmosiomis okupacijos savaitėmis buvo suimta ir sušaudyta apie 1 200 žydų vyrų. Išsigelbėjo tik 3 vaikinai.

Getams buvo parinktos dvi vietovės – „Kaukazo“ rajone įkalinta apie 3 tūkst. žydų. Gete tarp Ežero ir Trakų gatvių buvo suvaryta apie 3 tūkst. žydų.

1941-ųjų rugpjūčio 15 d. abiejuose getuose atsidūrė 6,5 tūkst. žydų. 95 proc. Šiaulių žydų bendruomenės buvo gete.

Nedarbingi žydai buvo perkelti į Žagarę ir sušaudyti.

1943 m. abu getai perduoti SS žinion. Jie tapo koncentracijos stovyklomis.

1943 m. spalį „Kaukazo“ getas panaikintas, liko tik Ežero–Trakų g. getas ir darbo stovyklos.

Rugpjūčio 5 d. geto vaikai ir nedarbingi žydai buvo sugaudyti ir išvežti į koncentracijos stovyklas. 570 vaikų ir 260 senelių – garsiosios „vaikų akcijos“ aukos.

1944 m. liepos 15 d. getai pradėti likviduoti, apie 3 000 žydų keturiais etapais pervežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. O vyrai iš Štuthofo pervežti į Dachau.

1945 m. gegužės 2 d. likusius gyvus žydus išlaisvino amerikiečių kariuomenė.

Po Antrojo pasaulinio karo Šiauliuose liko tik 350–500 žydų.

Sania Kerbelis, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas, susirinkusiesiems kalbėjo, kad istorija neturi pasikartoti.

„Prieš 77 metus Lietuvoje prasidėjo patys tragiškiausi įvykiai Lietuvos žydų gyvenime. Žydų persekiojimas prasidėjo dar vokiečiams neįžengus į Šiaulių miestą. Propaganda jau veikė. Pirmas žydas buvo nužudytas su 5 metų dukryte šalia sinagogos. Įžengus vokiečiams į Šiaulius, žydų persekiojimas paaštrėjo. Žydams uždrausta vaikščioti šaligatviais, atimtas jų turtas, jie suvaryti į getus. Į žydų persekiojimą įsijungė visos institucijos. Vieni sudarinėjo sąrašus, kiti dalijo turtą, treti žydus saugojo, dar kiti prižiūrėjo gete. Tai, kas vyko getuose, – mums sunku sveiku protu suprasti. Klausantis gyvų liudininkų, neįmanoma per save tos informacijos perleisti. Sunku suprasti, kad kažkam kilo mintis pakelti ranką prieš kaimyną vien todėl, kad jis žydas“, – sakė S. Kerbelis.

Jis ragino niekada nepamiršti istorijos, pasakoti vaikams, vaikų vaikams. „Turime padaryti viską, kad genocidas nepasikartotų nė viename pasaulio kampelyje. Prašykime istorikų, kad jie būtų sąžiningi. Kad jie nebandytų istorijos gražinti. Jei norime susitaikymo, turime turėti tikrą istoriją“, – sakė jis.

Liepos 15 d. sukako 75 metai nuo Šiaulių geto likvidavimo. Šiai skaudžiai datai paminėti sekmadienį ir pirmadienį Šiauliuose surengta daug renginių.
Liepos 15 d. sukako 75 metai nuo Šiaulių geto likvidavimo. Šiai skaudžiai datai paminėti sekmadienį ir pirmadienį Šiauliuose surengta daug renginių.
Į sekmadienį vykusius renginius iš Izraelio buvo atvykęs ir buvęs Šiaulių geto kalinys Arye Šilanskis, Izraelio Kneseto buvusio pirmininko Dovo Šilanskio (1924–2010) brolis.
Į sekmadienį vykusius renginius iš Izraelio buvo atvykęs ir buvęs Šiaulių geto kalinys Arye Šilanskis, Izraelio Kneseto buvusio pirmininko Dovo Šilanskio (1924–2010) brolis.
Žydus gelbėjęs kunigas Jonas Borevičus SJ buvo ir skautas. Pagerbti Pasaulio teisuolio atvyko ir Šiaulių krašto „Aušros“ draugovės skautai su vadovu Seržu Staponkumi.
Žydus gelbėjęs kunigas Jonas Borevičus SJ buvo ir skautas. Pagerbti Pasaulio teisuolio atvyko ir Šiaulių krašto „Aušros“ draugovės skautai su vadovu Seržu Staponkumi.
comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite