Angle down Atgal

Grybienė su braškėmis

Sakysite, mielieji mano, kad vėl tas varpininkas giriasi, ar kitaip dėmesio bando pelnytis, bet ašai tik noriu pasidžiaugti, kad savo įgūdžių nepraradau ir, tikiuosi, artimiausiu metu neprarasiu. Štai sakiau, kad miesto šventė bus, ir ką jūs į tai, jau sudaryta šventės mergelių organizatorių grupė, čia savotiškai supermerginų komanda, dabar taip populiaru.

Rimtas darbas vos ne savaitės trukmės šventę organizuoti: ką sukviesti, kur ką pastatyti, kaip ką sutikti, kam ką padovanoti, kur ir su kuo susitikti, pamaitinti, o gal net ir apnakvindinti. Mąstau ašai sau, kad ir tas virusas nelemtas būtų pasidavęs, jei jį užpultų tokia podiumo gražuolių armija. Juk pažiūrėkite, laukėme pradžioje jo, laukėme, pasiruošėme ligoninėje palatas ir visa kita, kas pridera, kad pirmąjį sutiktume su fanfaromis, o jo kaip nėra, taip nėra, užtat karantino pabaiga – su fejerverkais. Net kelias savaites, o gal ir mėnesį buvome viena iš pirmaujančių savivaldybių per visą Lietuvą. Ašai kol kas vis dar negaliu suprasti, kodėl mes tebesivadinam savivaldybe? Jau seniai aišku, kad esame karalystė, nes turime savo skaidriausiąją ir vienintelę valdovę Lietuvoje. Taigi tų įžvalgų ašai turiu ne vieną ir ne dvi, matysime, kaip toliau gyvensime, o dabar noriu grįžti prie pradėtos šventės.

Taigi dvaro mergelių pulkelis jau suriktavo kas ir kaip, mums tereiks dalyvauti ir džiaugtis, dalyvauti ir žavėtis, na ir, savaime suprantama, neužmiršti, progai menkiausiai pasitaikius, kam reikia padėkoti, kitiems pagirti ką reikia ir, žinoma, kai reikės atiduoti balsą spalį, drąsiai ir ryžtingai, taip sakant, kaip buvo šaukta, tai reikia ir atsiliepti. O to atsiliepimo tikrai reikės.

Štai per Mindaugines himną plėšiau visa savo kosere ant naujojo tilto, taip sakant, patriotizmas buvo mane aplankęs, bet ne apie tai ašai čia, ašai apie tuos šauklius, kuriems atsiliepti reikia. Jei kam neaiškūs mano minčių vingriai, pasakysiu tiesiai, taigi mūsų valdovės skaidriausiosios vyrelis kyštelėjo, taip lyg tarp kita ko, atseit himno neturėjo kur sugiedoti, tai kadangi valdovė mūsų traukia į savo valdas, tai ir jisai prisijungė, bet ašai jums pasakysiu, kad čia viena iš tų laimingų akimirkų, kai būsimus Seimo narius galima iš arti apžiūrėti, su jais net pasilabinti, o jau paskui, kai juos užgriūva didelės valstybinio masto bėdos, rūpesčiai ir kitokios negandos, sunku juos ir pamatyti, ir pasilabinti ar savo bėdomis pasidalinti. Taigi proga buvo ir ja, sakyčiau, visai vykusiai pasinaudojo mūsų varguoliai, tuoj puolė asmenukes daryti ir feisbukan ar kur kitur kelti. Bus paskui parodyti įrodymai, kad tipo draugelis buvai per Mindaugines, tai nenuvilk ir dabar, kai tapai seimūnu. Taigi, čia mintis tajai būsimai šventei, manau, kad vertėtų kokį skverelį, kurių mūsuose dabar kaip priš…, na argi ašai taip galėčiau pasakyti, kaip prišventinta po mišių, norėjau pasakyti, skirti būsimiems kandidatams, tokia savotiška gyvoji galerija: gali nusifotografuoti, pasikalbėti, pažadų gauti, pasijusti reikšmingu, svarbiu, tokiu galiūnu. Būtų tikrai lankytinas atrakcionas. Dar mergelės galėtų parūpinti kokių atrakcijų tiems, kuriems viskas būna negerai, kurie jaučiasi neįvertinti arba kurių pasiūlymai niekaip neprasimuša kelio, gal kam ant dūšios palengvėtų. Suprantu, kad kraujo nuleidimas bibliotekoje neblogas pasiūlymas, bet kažkaip primityvokas, toks senobinis, kai gydydavo visas ligas kraujo nuleidimu. Nelabai padeda, juk bandyta ir valdovės rūmuose, ir senojoje aikštėje, ši priemonė nelabai pasiteisina, tų nepritariančių ir nematančių atliktų darbų nemažėja, nors šiokios tendencijos įžvelgiamos, bet čia reiktų efektyvesnio būdo, tokio, kad bac ir baigtas kriukis. Žodžiu, laiko dar yra savaitėlė, tad reikia suskubti, kad visiems pramogų galima būtų sugalvoti ir dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti.

Mūsų kaimynė Loretukė jau paskelbė, kad dalyvaus rinkimuose, o štai valdovė dar delsia, taip sakant, iki paskutinio nervinę įtampą išlaiko, drąsi ir rizikuoti nebijo. Mane tik vidinis neramumas karts nuo karto apima, kai pagalvoju apie ir kitokį scenarijų, ne tokį šventišką ir spalvingą. Va tada tai bus mums grybienė su braškėmis, tiek visko nuveikta, priveikta, organizuota, statyta, kovota ir laimėta, ir taip gavosi. Bus ne šventė, o gedulas, ir tuomet už savo poelgius ir neatsakingus sprendimus nematysim jokių linksmybių. Jei jau taip, tai gal ir tos šventės nelabai reikia, ar to sporto centro, tiek sukišta visko ir kaip skylėn, kaip tan baseinan be dugno, neišsilaižysim taip lengvai, gausim srėbti prisivirtą košę. Bet čia gal mano įžvalgos bus klaidingos ir neišsipildys šis scenarijus, neteks ragauti grybienės su braškėmis.

To linkėdamas Jūsų Varpininkas

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite