Angle down Atgal

Gražiausiame Širvintų krašto kampelyje dvidešimtą kartą atgijo senieji amžiai

Užburiančioje savo autentišku grožiu Kernavėje jau dvidešimtąjį – jubiliejinį – kartą šalia Pilies kalno bei rekonstruotame viduramžių mieste vyko Gyvosios archeologijos dienų festivalis. Šiais metais jis buvo skirtas Mindaugo karūnavimo – Lietuvos Valstybės dienai, archeologinių tyrimų Kernavėje 40-dešimtmečiui ir Kernavės vardo paminėjimo 740-osioms metinėms paminėti.

Net tris dienas, liepos 5–7 dienomis, čia atgijo senieji amžiai. Atkurtame miestelyje ir jo prieigose įsikūrė įvairių genčių ir tautų kiemeliai, kuriuose renginio dalyviai atkūrė priešistorės ir viduramžių laikus. Kur pasisuksi, visur sklido ramybė, mūsų užmirštas lėtas, niekur neskubantis tempas bei darna tiek darbuose, tiek prie stalo.

Šiais jubiliejiniais festivalio metais Archeologijos dienose dalyvavo bei senųjų amžių įspūdį kūrė senųjų amatų žinovai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Vengrijos, Rumunijos, Vokietijos ir Švedijos.

Nuo ankstaus ryto čia plūdo kone rekordinis skaičius žmonių, kurie norėjo išgirsti senųjų amžių kalvio priekalo dūžius, stebėti susikaupusių puodžių darbą bei išgirsti juvelyrų pasakojimus apie senųjų amžių papuošalų išskirtinumą bei reikšmę.

Atvykusieji galėjo pamatyti titnaginius, akmeninius ir kaulinius įrankius, išgirsti pasakojimus, kur mūsų protėviai kiekvieną jų naudojo. Stebėti, kaip buvo renčiamas neolitinis būstas, židinyje iš paprastų gamtoje surenkamų ar žmonių užauginamų produktų – mėsos, daržovių, grybų, pieno gaminamas maistas, audžiami bei pinami drabužiai ir indai, lipdomi, dekoruojami ir išdegami moliniai puodai.

Kaip ir kiekvienais metais pagalvota ir apie mažuosius svečius. Pilies piliakalnio prieigose jiems vyko įvairūs atrakcionai, edukaciniai konkursai. Karių kovos kiekvienais metais pritraukia vis daugiau žiūrovų. Norintys pamatyti kovas iš arčiau šiemet turėjo vietas ant pievelės užsiimti gerokai anksčiau nei praėjusiais metais. Savo narsą kovose demonstravo lietuvių, latvių, lenkų, baltarusių karybos klubai. Buvo galima susipažinti ne tik su karyba, bet ir su karius lydinčių amatininkų darbais.

Archajišką muziką ir šokius žiūrovams natūralioje bei šiuolaikinėje scenose pristatė ansambliai „Jevaryna“, „Stary Olsa“ (Baltarusija), ne pirmą kartą šiame festivalyje apsilankiusiems žiūrovams jau pažįstamas ansamblis „Kajan“ (Vengrija). Senosios muzikos kūrinius atliko ansambliai „VISI“, „Trys keturiuose“, „Ugniavijas“ bei mūsų rajono numylėtiniai – Kernavės folkloro ansamblis „Medgrinda“.

Kaip ir kone kiekvienais metais galima buvo išgirsti senosios Kernavės tyrinėtojo archeologo doc. dr. A. Luchtano pasakojimų apie viduramžių Kernavės miesto istoriją, kasdienį miestiečių gyvenimą, to meto moters kostiumą.

Šiais jubiliejiniais metais Archeologinės vietovės muziejaus salėje paskaitą „Kernavės archeologiniams tyrimams 40“ skaitė ilgametis Kernavės tyrinėtojas doc. dr. Aleksejus Luchtanas, doc. dr. Gintautas Vėlius ir dr. Rokas Vengalis.

Galima buvo pamatyti ir senųjų veislių įspūdingų ragų savininkių avių veisles. Pajodinėti kernaviškio Česlovo Marcinausko auginamais retaisiais žemaitukais ar karieta nuskrieti akmenuotais piliakalnių takeliais.

Vakarėjant buvo kuriama dūminė pirtelė, iš kurios sklido kerintis beržinių vantų kvapas. Norintys pajusti jos atpalaiduojantį poveikį galėjo užeiti ir dalyvauti pirties ritualuose.

Išeinančių bei išalkusių laukė gausi amatininkų, tautodailininkų, tradicinio paveldo kulinarų bei konditerių gaminių mugė. Svečiai tiek iš Lietuvos, tiek iš tolimųjų šalių galėjo išsirinkti savo širdžiai mielą molinį, medinį, metalinį ar stiklinį dirbinį, užkąsti šakočio, meduolio, šimtalapio, užgerti gira bei laimingi, kupini įspūdžių ir nešini lauktuvių artimiesiems ar draugams grįžti namo, skleisdami žinią apie puikų kraštą Lietuvą. Jame nuo senųjų amžių įsikūrusią, kasmet Mindaugo karūnavimo dieną protėvių gyvenimą gyventi atgyjančią žavingąją Kernavę.

Andželika Bagočiūnienė

Nuotraukos autorės

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite