iš asmeninio albumo
Angle down Atgal

Gimtadienio proga – šuolis parašiutu

Apie tokius žmones, kaip Jurgis Dabulevičius, sakoma „vėtytas ir mėtytas“. Teko jam ir karo baisumus pergyventi, ir pokario nepriteklių patirti, ir sunkiai dirbti, ir valdiškos sovietinės duonos valgyti. Apie tai vyras pasakoja neslapukaudamas, nes tai jo gyvenimas. Svarbiausia – jis pasiekė savo tikslą: pasistatė namą, nusipirko „Žigulius“ (tuomet visų geidžiamą automobilį) ir užaugino penkis vaikus.

Negalėjo atsisakyti vaikų dovanos

Būtent vaikai Jurgiui Dabulevičiui ir neįprastą gimtadienio dovaną iš anksto įteikė, o jei tiksliau – tiesiog įsiūlė.

– Kai sūnus Vytautas pasisakė, kad liepos 6 dieną Sasnavos aerodrome su parašiutu iš lėktuvo šoks, mes, visa šeima, važiavome, kaip palaikymo komanda. Jau ten nuvykus sūnus netikėtai pasiūlo ir tėvui kartu pakilti virš debesų, o šis ir susigundo, – apie neeilinę pramogą pirmoji pradeda pasakoti Aldona Dabulevičienė.

– Aš – Šaulys pagal Zodiaką, pramuštgalvis toks, kas ką pasiūlo, tuoj ir susigundau, – prisipažįsta 84-uosius bebaigiantis J. Dabulevičius. – Mėgau visada iššūkius, lažybas. Jaunesnis susilažinęs net 440 kilogramų svorius – po 220 ant kiekvienos peties grandinėmis uždėtus – 15 metrų panešiau, 120 kg „Zilo“ padangas į mašiną sumėčiau. Stiprus buvau, kaip mano tėvas. Nepasiduodu ir dabar – šiemet Baraginės kaimo šventėje, galiūno Alvydo Kirkliausko paragintas, rankų lenkimo varžybose dalyvavau ir kur kas jaunesnį, 50-metį, nugalėjau. Drąsos man niekada netrūko. Ir kai Vytautas pakalbino ir man pabandyti šuolį parašiutu, tik akimirką pasvarstęs sutikau. Negi gali atsisakyti tokios vaikų dovanos!

Buvau įdomus egzempliorius“

Nors Jurgio gimimo diena dar už kelių mėnesių – gruodį, bet vyras sako iškart sumojęs, kad per šalčius niekas jo neskraidins, ir drąsiai sėdo į lėktuvą. Dėl vyro daugiau nerimavo žmona, mat prieš skrydį tikrinusiai medikei vyras nepasisakė, kad jo širdies ritmas bėga...

– Lėktuve buvo tokia mergaitė, sakė iš Danijos atostogų parvažiavusi. Ji taip įtariai į mane pasižiūrėjo, galvoja, kur tas senelis susiruošė. O kai abu jau ant žemės susitikome, pasiprašė kartu nusifotografuoti, – šypsodamasis pasakoja J. Dabulevičius. – Buvau įdomus egzempliorius, sakė, kad vyriausias parašiutininkas šiame aerodrome esu. Mano metus sužinojusi kartu nusileidusi medikė iš Kauno, juokdamasi sakė, jog pasakys ministrui Verygai, kad Marijampolei ligoninės tikrai nereikia – čia visi sveiki, štai kokių metų senolis, o kaip pramogauja, – žmonių reakcija džiaugėsi vyras.

Neeilinę pramogą jam primins ir klubo operatoriaus sukurta videojuosta.

Beliko tik mėgautis

Danguje J. Dabulevičius sako visiškai nejautęs baimės, nors prieš tai jokių raminančių vaistų negėrė. Jis pasitikėjo profesionaliu instruktoriumi. Kai pakilo virš debesų ir jie pirmutiniai iššoko iš lėktuvo, neatrodė net, kad žemėn krenta. Tik kai išsiskleidė parašiutas, žemė, pasak Jurgio, artėjo labai greitai.

– Be parašiuto buvo smagiau. Instruktorius liepė į priekį ištiesti rankas, o kojas sulenkti. Kodėl taip, nepasakė, bet gal, kad pasijusčiau kaip paukštis. Kai nusileidome, ausis užgulė ir kojos šiek tiek linko, jaučiausi, kaip po lengvos narkozės. Bet greitai viskas praėjo, ir vėl kaip niekur nieko. Sugrįžę į Marijampolę vakare dar nuėjome į šventę J. Basanavičiaus aikštėje.

Šuolis parašiutu J. Dabulevičiui labai patiko, praėjus vos kelioms dienoms jis sako šoktų dar ir dar kartą – su instruktoriumi, o paskui ir vienas pabandytų!

Ne pirmą kartą klausydama vyro pasakojimo, patirti tai, ką ir jis, sako neatsisakytų ir žmona. „O kodėl ne? Manau, man irgi patiktų“, – drąsa nenusileidžia moteris.

Už šuolį atsakingas instruktorius

Pasak Sasnavos aeroklubo vadovo Alvydo Danilaitis, pirmas šuolis lieka visam gyvenimui. Tai – neužmirštamas pojūtis, kuriam, be abejo, reikia drąsos. Vis dėlto šiokią tokią baimę vis tiek jaučia visi, ar pirmą, ar dešimtą kartą ruoštųsi šuoliui – tai natūrali reakcija.

Prieš skrydį ir po jo kiekvienas žmogus, susiruošęs įgyvendinti savo svajonę, patikrinamas aerodrome budinčios medikės Linos Jankauskienės. Visą laiką, kol lėktuvas kyla į 3 kilometrų aukštį (apie 18 minučių), instruktorius bendrauja su žmogumi, stebi jo fizinę ir psichologinę būseną. Pokalbis vyksta ir laisvo kritimo metu (pusantro kilometro, apie 25 sek.), ir kai virš galvos išsiskleidžia spalvingas parašiuto kupolas.

Kad liepos 6 d. šuoliui susiruošė vyresnio amžiaus vyras, vadovas sako atkreipęs dėmesį. Jurgiui Dabulevičiui į porininkus buvo parinktas didžiulę patirtį turintis instruktorius Edgaras Danilaitis. Jo profesionalumo dėka žmogus pajuto šuolio grožį, nejautė diskomforto. Vėliau paaiškėjo, kad 84-ąjį gimtadienį gruodį švęsiantis Jurgis Dabulevičius yra vyriausias parašiutininkas ne tik Sasnavos aerodrome, bet ir visoje Lietuvoje. Prieš tai amžiaus rekordininke buvusi šuolininkė iš Klaipėdos – trimis mėnesiais jaunesnė už marijampolietį.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite