REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2021 m. Liepos 24 d. 18:15

Gim­na­zis­tų va­sa­ra – nuo pa­da­vė­jo dar­bo iki sa­va­no­rys­tės

Vilnius

Vieniems gimnazistams vasara – proga užsidirbti, kitiems – paskutinė galimybė pailsėti. (Peoplecreations nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


182543

Pra­si­dė­jus va­sa­rai, ne­ma­žai mo­ki­nių vie­nuo­lik­to­je ir že­mes­nė­se kla­sė­se iš­si­ke­lia sau klau­si­mą – ar no­rė­tų pa­dir­bė­ti? „Etap­lius“ ap­klau­sė gim­na­zis­tus – ban­do jie va­sa­rą už­si­dirb­ti pi­ni­gų ar mie­liau poil­siau­ja?

„Aš šią vasarą tikrai nedirbu. Esu būsima abiturientė, tad ši vasara yra paskutinė „normali“ ilgam laikui. Norėčiau ją praleisti ilsėdamasi, o ne kaisdama darbe“, – teigė Kamilė.

„Šią vasarą nusprendžiau dirbti. Dirbu padavėju Palangoje, turbūt populiariausioje vietoje, kurioje įsidarbina jaunimas. Aš tai darau dėl asmeninės praktikos ir tobulėjimo“, – sakė Justas.

Gabija tikino, kad pasirinko dirbti padavėja Šventojoje, nes neseniai gavo vairuotojo pažymėjimą ir norėtų nusipirkti mašiną.

„Nusprendžiau vasarą nedirbti, nes neseniai suėjo 18 metų ir dalį vasaros skiriu vairuotojo teisių laikymuisi. Dar planuoju dalyvauti keliose stovyklose, tad darbui laiko nelabai galėčiau rasti“, – teigė Tomas.

Urtė nusprendė įsidarbinti kurjere. Tokį sprendimą paaiškino tuo, kad nori būti labiau finansiškai nepriklausoma nuo tėvų.

„Tiesą pasakius, net nepagalvojau apie darbą vasaros metu. Kadangi man kita vasara bus ypač užimta – bus egzaminai ir vyks stojimas į aukštąją mokyklą, manau, geriau bus, jeigu šią vasarą praleisiu ramiai. Taip pat turiu labai daug knygų, kurias esu susiplanavusi perskaityti, nes mokslo metais neturėjau tam laiko“, – atviravo Ugnė.

Austėja aiškino, kad šią vasarą yra užsiėmusi savanoryste ir kita veikla, tad laiko darbui niekaip nebūtų radusi.

„Vasaros metu nusprendžiau nedirbti, nes šiuo momentu esu nepilnametis. Be to, teko nemažai skaityti apie atvejus, kai nepilnamečius nemažai įmonių mato kaip tiesiog pigią darbo jėgą. Tai šiek tiek atbaidė nuo darbo paieškų“, – paaiškino Paulius.

 

happy-group-friends-with-their-hands-together-middle.jpg

Paaug­lių dar­bas va­sa­rą: ką bū­ti­na ži­no­ti tė­vams

Va­sa­rą dau­gu­ma paaug­lių pra­de­da gal­vo­ti apie pir­muo­sius dar­bus. Ap­mo­ka­ma veik­la jiems ne tik lei­džia tu­ri­nin­gai pra­leis­ti ato­sto­gas, bet ir už­si­dirb­ti pa­pil­do­mų pa­ja­mų bei su­si­pa­žin­ti su dar­bo rin­ka. Vis tik ši pa­tir­tis kar­tais ga­li at­neš­ti ir ne­ma­lo­nių potyrių – ne­tin­ka­mas dar­bo są­ly­gas, so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų trū­ku­mą ar ne­tei­sė­tai ir ne­są­ži­nin­gai mo­ka­mą at­ly­gį.

Nuo kada galima dirbti

Remiantis šalies Darbo kodeksu, darbinę veiklą vaikai gali pradėti sulaukę 14 metų. Tiesa, jų darbui taikomos tam tikros sąlygos ir lengvatos. Pavyzdžiui, jaunuoliai gali dirbti tik nesunkius darbus, negali turėti naktinių pamainų ir viršvalandžių, budėti ar dalyvauti komandiruotėse. Jie gali dirbti tik iki 7 val. per dieną iki 35 val. per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku.

Labai svarbu atsiminti, kad paauglio darbas turi būti įformintas darbo sutartimi. Tik taip įgyjamos visos reikalingos socialinės garantijos, užtikrinama, kad bus laikomasi įstatymų ir paauglio darbas bus vykdomas teisingai, o darbuotojui bus sumokėtas sutartas darbo užmokestis. Tuo atveju, jei darbdavys nevykdo šio susitarimo, atsiranda pagrindas ginti pažeistas darbuotojo teises Darbo ginčų komisijoje.

Tiesa, dirbti gali pradėti ir jaunesni nei 14 m. vaikai, tačiau už juos visiškai atsakingi tėvai ar globėjai. Tokio amžiaus jaunuoliai turi teisę sudaryti smulkius buitinius sandorius ir už tai gauti finansinį atlygį.

Tarkime, kaimynams išvažiavus atostogų ir paprašius 12-mečio nupjauti žolę, pirmiausia tam turi pritarti tėvai, o tada – pats vaikas. Grįžus kaimynams, sutartas mokestis už darbą sumokamas tėvams, kurie kartu su vaiku gali nuspręsti, kaip pinigus panaudoti – taupyti ar išleisti prekėms ar paslaugoms.

Kokius darbus gali dirbti vaikai

Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus – tokius, kurie nekenkia jų saugumui, sveikatai ir vystymuisi. Pavyzdžiui, palaistyti kaimynams daržus, pjauti žolę, rinkti daržoves. Vaikai gali veikti ir kultūros, meno, sporto, reklamos srityse. Taip pat ir prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų sektoriuose.

Pagal 2013 m. Vyriausybės patvirtintą nebaigtinį darbų sąrašą apibrėžiama, kuriuos darbus jauniems asmenims draudžiama dirbti. Pavyzdžiui, darbą, keliantį elektros pavojų ar susijusį su sprogiosiomis medžiagomis. Nutarimu numatytas nebaigtinis sąrašas sveikatai kenksmingų ir pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių, kuriems esant, jaunų asmenų darbas taip pat draudžiamas.

Vis tik į veiklos kryptį rekomenduotina žiūrėti kūrybiškai – vasarą nebūtina praleisti dirbant padavėju ar pardavinėjant poilsiautojams girą. Vaikai taip pat gali išnaudoti savo talentus, gebėjimus ar pomėgius – filmuotis reklamose, vaidinti teatre, kurti interneto dizainus, verti papuošalus. Be to, dalytis žiniomis ir siūlyti korepetitorių, rašymo, programavimo, fotografavimo paslaugas.

Renkantis veiklą, labai svarbus tampa tėvų vaidmuo. Padėkite atžaloms sugalvoti, koks darbas būtų prasmingiausias. O jei jūsų atžaloms svarbu tiesiog pabandyti užsidirbti pinigų, galbūt verta paieškoti potencialiai pelningiausių vasaros darbų.

Kodėl vasarą dirbti naudinga

Tėvams rekomenduojama skatinti jaunuolius išbandyti savo jėgas darbo rinkoje ir suteikti papildomos pagalbos, nes ši patirtis naudinga daugeliu aspektų.

Pirmiausia, darbas padeda susipažinti su pinigais – kaip jie uždirbami, kiek energijos ir pasišventimo reikalauja. Tokia patirtis naudinga, nes pačių uždirbtus pinigus paaugliai dažniausiai vertina gerokai rimčiau ir tai tampa puikia priemone, mokantis planuoti biudžetą, leisti ir taupyti lėšas.

Tėvai gali patarti, kur šias lėšas panaudoti, bet labai svarbu, kad uždirbti pinigai liktų paaugliui ir jis pats turėtų galimybę priimti sprendimą, kaip juos išleisti.

Dirbdami paaugliai lavina suvokimą apie darbo rinką – kiek atsakomybės, pareigingumo ir susikaupimo reikia darbui. Kartu jie susipažįsta ir su tarpusavio ryšiais – kaip bendrauti su klientais, bendradarbiais, vadovais. Galiausiai, kaip susitvarkyti su emocijomis, kai pavargstama, dirbti tingisi ar nesiseka.

Darbas taip pat gali tapti puikia proga „pasimatuoti“ savo svajonių profesiją – išbandyti darbą mėgstamoje kompanijoje ar su žmogumi, kurio pėdomis norėtųsi sekti ateityje. Jei siekiama patirčių, kartais net nebūtina tikėtis atlygio – jauniems žmonėms puikiai tinka ir savanorystė ar praktika.

Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė

 



REDAKCIJA REKOMENDUOJA