Angle down Atgal

Geriausias būdas numarinti darbuotoją: tolimųjų reisų vairuotojai įkalinti Norvegijoje

Tolimųjų reisų vairuotojas Tomas šiuo metu yra Norvegijoje. Jis prie vairo sėdi jau septintą savaitę, tačiau priklausančio poilsio teks laukti dar ilgai – darbdaviui, kaip sakė Tomas, yra nusispjauti į vyro, gyvenančio automobilyje, savijautą ir nerimą dėl šeimos, kuri liko Lietuvoje.

Vyrui, kuris teigė nesantis labai jaunas, darbdavys liepė dirbti ir toliau, nes šis negali suteikti jam galimybės pailsėti po atidirbtos pamainos – nėra kam jo pakeisti. Tomas, vairuotojų žargonu kalbant, kadenciją jau atidirbo, tačiau automobilyje turi gyventi neapibrėžtą laiką. Darbdaviui terūpi, kad verslas nesustotų.

„Mūsų niekaip negrąžina į Lietuvą. Visi pamiršo, kad mes irgi žmonės, esame išvargę. Tai nėra darbas prie kompiuterio, tai yra vairavimas, nuolat esi automobilyje, esi įsitempęs“, – sielvartavo pašnekovas.

Jis pasakojo, kad darbdavys liepė dirbti ir toliau, nes autobusiuko su kitos pamainos darbuotojais neišleido iš Lietuvos (tiesa, vargu ar apskritai buvo rastas žmogus, šiomis sąlygomis norintis palikti Lietuvą).

„Esame nežinioje, kada mus pakeis. Esame niekam nereikalingi, tik sako, kad čia reikia dirbti, užsieniečiams vežti krovinius“, – pasakojo jis.

Vyro teigimu, kai pasaulyje pandemija, o tu dar ir esi atskirtas nuo savo šalies, namų, šeimos, natūraliai kyla panika tarp kolegų. Dar blogiau, kai ateini į tuščias parduotuves su skandinaviškomis kainomis ir negali rasti nusipirkti net duonos.

„Vyriausybė niekaip nenutaria, ką daryti. Sunkiasvoriai automobiliai, kurie grįžta savo eiga, tai padaryti gali – keltu ar dar kitaip. Autobusiukai su tolimųjų reisų vairuotojais negali grįžti, taip nutarė Vyriausybė, kad neįsileistų.

Su sunkvežimiais niekas negrąžina, nes mes aptarnaujame kitą rinką – prekių nevežame į Lietuvą. Negalime net sustoti, nuolat vykstame nuo taško A iki taško B. Man krauna krovinius, sako, reikia važiuoti – važiuok. Jeigu ir sustočiau, negaliu bet kur palikti automobilio“, – pasakojo vyras.

Tomas sakė, kad kreipėsi į oficialias lietuviškas institucijas, tačiau pagalbos taip ir nesulaukė. Galiausiai padarė išvadą, kad „jie patys nežino, ką daryti“.

Paklausus, kiek dar yra jo kolegų tokioje pačioje padėtyje, Tomas atsakė – „tikrai nemažai“.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (3)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite