Gargždų miesto senajame parke – nesankcionuotas piketas: kas saugo medžius, kas politikuoja?

Klaipėda

Andriaus Jokubaičio nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

117191

Pasaulį krečiančios ekologinės krizės nuotaikos netruko atsiristi į Gargždus. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Viktoras Kura su bendraminčiais nuogąstauja, kad, pradėjus tvarkyti senąjį Gargždų miesto parką, gali būti iškirsti sveiki ir brandūs medžiai. Tad sekmadienį buvo surengtas nesankcionuotas piketas parke.

Foto galerija:

Tačiau tiek Gargždų miesto bendruomenė, tiek Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas, gargždiškis Erlandas Paplauskis tvirtina, kad dalies medžių kirtimas yra būtinas, kai kurie yra keliantys pavojų, sergantys, dalis – pasodinti virš komunikacijų ir pan. Iš viso planuojama pašalinti 213 medžių (šis skaičius gali mažėti), o per parko tvarkymo etapus žadama atsodinti 256 klevus, ąžuolus, skroblus, liepas.

Reikalauja nepriklausomos ekspertizės

Idėja surengti piketą kilo gargždiškiams, kurie yra susibūrę socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Už Gargždų parko medžių išsaugojimą“. Gargždiškė, viena iš iniciatyvinės grupės narių Reda Baltinaitė „Bangą“ informavo, jog piketo prireikė paaiškėjus, kad nepaisant daugiau nei 1 400 parašų po peticija, išsiųstų raštų Klaipėdos rajono merui Broniui Markauskui ir Aplinkos ministerijai, šią savaitę esą planuojama pradėti kirsti medžius. „Laiko laukti biurokratinių atsakymų ar ruošti dokumentus dėl oficialaus leidimo piketui nebebuvo, siekėme apsaugoti parko medžius nuo kirtimų“, – tvirtino visuomenininkė R. Baltinaitė. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės mero patarėjas Jevgenijus Bardauskas „Bangą“ informavo, jog šios kalbos neatitinka realybės: jokie medžių kirtimai nebuvo suplanuoti nei šią, nei kitą savaitę.

Minėtos peticijos iniciatorius, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, gargždiškis Viktoras Kura teigia, kad brandūs ir sveiki parko medžiai negali būti kertami. „Siūlau išsaugoti esamus vertingus želdynus, o prieš patvirtinant galutinį Gargždų parko atnaujinimo projektą, atlikti parko biologinės įvairovės tyrimą. Nepriklausoma medžių būklės ekspertizė – būtina“, – teigė V. Kura.

Surinko 155 parašus

Gargždiškė R. Baltinaitė sakė, jog buvo tartasi su teisininkais, klausta kitų gargždiškių nuomonės, konsultuotasi su medžių saugojimo aktyvistais, kurie jau turi patirties saugant medžius Vilniuje, Trakuose, Šiauliuose ir nuolat teikė informaciją, dalijosi patirtimi. Šeštadienio rytą buvo priimtas sprendimas ir paskelbtas kvietimas į piketą. Tačiau tik sekmadienį apie piketą elektroniniu paštu informuota policija ir Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos direktorius. „Teisininkai užtikrino, kad rinktis grupelėmis po 9 piliečius įstatymai nedraudžia, be to, buvome tikri, kad piketas bus taikus ir jokios žalos bendruomenei nesukurs“, – dėstė R. Baltinaitė. Anot jos, buvo svarbu skubiai sukviesti bendraminčius, nes pagal įstatymą reikalavimą atlikti nepriklausomą planuojamų kirsti medžių ekspertizę turi pasirašyti bent 100 visuomenės atstovų.

Reikalavimą atlikti nepriklausomą ekspertizę pasirašė 155 piliečiai. Raštą su parašais pirmadienio rytą Tarybos narys V. Kura įteikė Klaipėdos rajono savivaldybei.

Bendruomenė tvarkė ir tvarkys!

Oficiali Gargždų miesto bendruomenė taip pat aiškiai išsakė savo poziciją – pastaroji nesutampa su piketo organizatorių. Kvietimą dalyvauti nesankcionuotame ir nesuderintame pikete bendruomenė gavo likus vos 1 val. 23 min. iki jo. Bendruomenės atstovai atvyko su plakatu „10 metų tvarkėm parką – ir tvarkysim“. „Mes, Gargždų miesto bendruomenė, kaip visuomeninė organizacija, daugiau nei 10 metų siekėme, kad miesto parkas būtų tvarkomas. Pokyčių siekėme ne raštais ar skundais, o realiais darbais. Surengėme per 30 viešų talkų, kurių metu išpjovėme nevertingas tuopas, jų vietoje įrengėme vaikų žaidimų aikštelę, kirtome šabakštynus šlaituose, valėme Minijos upės pakrantę nuo savaiminių medžių ir krūmynų, apsodinome narcizais didžiulę pievą ir šlaitus. Mūsų iniciatyva buvo sukurta Gargždų miesto parko vystymo galimybių studija, kurios rengimo metu vyko įvairūs susitikimai, viešos diskusijos, apklausos. Parko situaciją įvertino daug įvairios srities specialistų: kraštovaizdžio architektai, urbanistai, dendrologai, ekologai, archeologai. Būtent remdamasi galimybių studijos išvadomis, Klaipėdos rajono savivaldybė 2016 metais parengė Gargždų miesto parko tvarkymo techninį projektą. Džiaugiamės ir pritariame Klaipėdos rajono savivaldybės organizuojamiems parko tvarkymo darbams ir palaikome jų iniciatorius“, – rašoma oficialiame Gargždų miesto bendruomenės profilyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Analizė nėra baigta

Gargždų miesto bendruomenės nariai teigia pasitikintys ir sutinkantys su specialistų, kurie dalyvavo vertinant parko medžius, nuomone dėl būtino parko medžių retinimo ir ugdomojo kirtimo. Juolab kad medžių analizė dar nėra baigta.

Miesto bendruomenės nariai taip pat patvirtino, jog medžių kirtimas nebuvo suplanuotas nei šią, nei kitą savaitę, todėl įžvelgia galimą politikavimą. „Galbūt norima sąmoningai stabdyti Gargždų miesto parko tvarkymo darbus, kurių žmonės laukė tiek dešimtmečių, kad Tarybos opozicija įrodytų esą dabartiniai valdančiosios daugumos atstovai nieko nenuveikė Gargždų naudai?“ – retoriškai svarsto dalis gargždiškių. Piketo atmosfera, jų nuomone, toli gražu neatrodė taiki, diskusijos vyko pakeltu tonu, argumentai lydimi emocijų. Policijos dalyvavimas drausmino piketo dalyvius.

Skyrė baudą

Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė „Bangą“ patikino, kad policija buvo gavusi pranešimą, jog prie parko organizuojamas neoficialus piketas dėl medžių kirtimo, prieš tai socialiniame tinkle „Facebook“ buvo kvietimas jame dalyvauti. „Pareigūnų ekipažas buvo nuvykęs į įvykio vietą, yra padarytas vaizdo įrašas, užfiksuotos nuotraukos, parengtas tarnybinis pranešimas. Bus priimtas sprendimas, ar renginio organizatoriai nepažeidė LR Susirinkimų įstatymo, reglamentuojančio tokio pobūdžio taikius susirinkimus, nuostatų“, – pirmadienį sakė R. Stasiulaitienė.

Antradienį sprendimas jau buvo priimtas, V. Kurai skirta bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį „Susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimas“. Skirta pusė numatytos minimalios baudos, t. y. 70 Eur. Tarybos narys V. Kura „Bangos“ korespondentei sakė baudą susimokėsiąs: „Policija vertina pagal įstatyminę bazę, mes penktadienio vakarą nebeturėjome laiko susitvarkyti visiems leidimams, tad prisiimame atsakomybę. Kalbos, jog šis piketas labiau politikavimas, yra nieko vertos. Neinu į Seimą. Prie ko ta politika, man medžiai rūpi, kad nebūtų tiek iškirsta“, – akcentavo pašnekovas. Priminus, jog projektas buvo parengtas dar 2016 m., kai Administracijos direktoriaus pareigas ėjo jo bendražygis Sigitas Karbauskas, V. Kura atsakė, kad projekte esą nebuvo numatyti tokie medžių kirtimai. „Mums svarbu išsaugoti, kiek įmanoma. Tam reikia skirti ypatingą dėmesį“, – sakė jis. Tarybos narys S. Karbauskas taip pat tvirtina, kad minėtame 2016-ųjų metų projekte kalbos apie sveikų medžių kirtimą nebuvo.

Nesankcionuotame pikete dalyvavo ir LR Seimo narys Naglis Puteikis su žmona Nina, buvo ir daugiau klaipėdiškių, taip pat atvykusiųjų iš Šiaulių, Anykščių ir kt. Čia gyvenančių gargždiškių buvo palyginti mažai. Tad neatsitiktinai, dalies gargždiškių įsitikinimu, tai vis dėlto labiau ne medžių išsaugojimo, o politinis renginys artėjant Seimo rinkimams.

SAVIVALDYBĖS POZICIJA

• Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius MARKAUSKAS: „Apsidžiaugiau, kad atsirado žmonių grupė, kuriai šis dar barono Renės sukurtas ir puoselėtas perlas rūpi. Tik oficialios Gargždų miesto bendruomenės dėka buvo paruošta parko vystymo galimybių studija, tik jų dėka mes esame dabar taške, kai parkas pagaliau sulauks realių permainų, kurių nebuvo apie pusšimtį metų.

  Beveik dešimtmetį bendruomenė diskutavo, kaip reikia tvarkyti parką. Nuomonės buvo klausiama ne tik gargždiškių, bet ir savo srities specialistų – archeologų, dendrologų, kraštovaizdžio specialistų ir kitų, kad parkas atgautų savo buvusį grožį. O kol vyko diskusijos, miestiečiai savo jėgomis prižiūrėjo parką: valė sužėlusias pakrantes, retino medžius, sodino narcizų laukus, darė viską, kad ši erdvė visiškai nesulaukėtų ir nevirstų mišku. Ačiū jiems už šį milžinišką darbą!

  2016 metais Savivaldybė pagal gargždiškių teiktus pasiūlymus ir specialistų rekomendacijas pagaliau parengė parko tvarkymo techninį projektą. Taip, ne vakar, ne prieš mėnesį, o net prieš ketverius metus. Tik buvusi valdžia to nesugebėjo įgyvendinti. Man tai atrodė nesuprantama, kaip tokią gražią ir svarbią gyventojų iniciatyvą, tiek įdėto darbo galima taip lengvai „nukišti“ giliai į stalčių. Todėl tik tapęs meru neabejojau, kad tai bus vienas mano prioritetų – atgaivinti šią miesto svajonę. Taip ir atsitiko – pinigų radom, konkursas įvyko ir galime pagaliau pradėti tai, ko laukėme mažiausiai dešimtmetį.

  Galime, bet... Pastaruoju metu viešumoje pasirodė daug neteisingos informacijos apie parko tvarkymą. Yra asmenų, skleidžiančių ir kurstančių gandus apie tai, kad visas parkas bus iškirstas, kad jo nebeliks ir jis bus sunaikintas. Tie asmenys kertamų medžių skaičius kaitalioja vos ne kasdien. Tai jie iš niekur auga, tai mažėja, tad nenuostabu, kad tokiame netikros informacijos sraute sudėtinga atsirinkti, kas yra tikri faktai ir kuo galiausiai tikėti.

  O faktai tokie – parką tvarkysime trimis etapais. Dabar pradėsime pirmąjį, t. y. tvarkysime želdynus. Tai yra būtina tam, jog galėtume atnaujinti ir modernizuoti parką, o pokyčių tikrai reikia, nes bėgant metams ir gražiausiems dalykams prireikia priežiūros. Parke, skaičiuojama, yra keli tūkstančiai medžių, o projekte numatyta 9 medžius genėti ir 213 šalinti. Ne 500, 600 ar daugiau, kaip pateikiama tam tikrų asmenų, o 213. Kaip įvertino specialistai, dalis šių medžių yra sergantys ir keliantys pavojų mums. Manau, sutiksite, jog mūsų ir mūsų vaikų saugumo ir sveikatos sąskaita tikrai neverta rizikuoti.

  Vis dėlto paprašiau, kad buvusios valdžios patvirtintas projektas dar kartą būtų peržiūrėtas, kad būtų rasti sprendimai, leidžiantys išsaugoti kuo daugiau medžių. Todėl praėjusią savaitę mokslininkai, miškininkai, Savivaldybės specialistai ir miesto bendruomenės atstovai, kurie yra įtraukti į projekto įgyvendinimą, dar kartą rinkosi parke ir žingsnis po žingsnio peržiūrėjo būsimus darbus. Be to, papildomai pasitelkėme ir želdynų ekspertus, kurie yra Aplinkos ministerijos rekomenduojamųjų sąraše. Bus atliekamas medžių tyrimas akustiniu tomografu, kuris parodo, kiek medis pažeistas puvinio.

  Ir nutarta štai kas. Pagrindinės parko alėjos liepos nebus liečiamos. Siaurinsime taką ir taip išsaugome keliasdešimt medžių. Išgirdome ir Sodo g. gyventojo nerimą dėl klevų prie Gargždų krašto muziejaus. Pakoregavome ir tai – neliks tik kelių merdinčių klevų. Vos už kelių metrų stovi gyvenamieji namai, o šie medžiai jau tuščiaviduriai – iki nelaimės tik vienas žingsnis.

  Mūsų tikslas – išsaugoti kuo daugiau medžių, bet būsiu atviras – bus pašalinti ne tik sergantys. Vis dėlto labai noriu pabrėžti, jog tai nebus plyni kirtimai, tai nebus šimtamečiai ąžuolai. Tai medžiai, kurie pralaimėjo kovą dėl vietos prieš kitus medžius. Jie užgožti, atrodo skurdžiai ir, mokslininkų nuomone, nustelbti anksčiau ar vėliau sunyks. Vietomis parke taip tanku, kad apie pievelę, ant kurios pasitiesus pledą būtų galima pailsėti ar knygą paskaityti, lieka tik pasvajoti. Tad šių pokyčių reikia, kad į parką patektų kiek daugiau saulės, atsirastų vietos ir medžių lajos atrodytų puikiai.

  Dar vienas svarbus dalykas, kad pašalinę sergančius ir pavojų keliančius medžius, pasodinsime ir naujų – 256. Taip, sakysite, o kokia iš to nauda, nei pavėsio duos, nei gražu bus. Iš pradžių taip, bet prisiminkime, kad ir dabartiniai parko medžiai kažkada taip pat buvo mažos rykštelės. Taip ir su dabar sodinamais, tai darome žiūrėdami į ateitį.

  Ir pabaigai dar vienas faktas. Kaip jau minėjau, parko tvarkymo projektas parengtas 2016 m. Po juo, kuriame ir buvo numatyta šalinti 213 medžių, parašą padėjo tuometinis Administracijos direktorius S. Karbauskas ir jį laimino jo bendražygiai – Martynas Pocius, V. Kura, nesukdami galvos dėl kertamų medžių kiekio. Taip, tie patys, kurie dabar daro viską, kad parkas nebūtų tvarkomas. Taip, tie patys, su kurių pritarimu Kalniškės piliakalnyje buvo iškirsta daugiau kaip tūkstantis medžių. Tad ir spręskite, ar tikrai jiems rūpi medžiai.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt