REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kas gero ekranuose?2020 m. Gruodžio 8 d. 21:45

Filmo apžvalga: „I'm Thinking of Ending Things“ (2020)

Pasaulis

Filmo kadras

Monika ViliušytėŠaltinis: Etaplius.lt


157507

„I‘m Thinking of Ending Things“ – vienas netikėčiausių ir į žanro rėmus sunkiai įspraudžiamų šių metų filmų. Labai įstrigo vieno internauto komentaras: „Šis filmas pavertė mano smegenis sriuba“. Negalima nepritarti. Jame gausu filosofinių monologų, sunkiai suvokiamų siurrealistinių situacijų ir viską persmelkiančio nerimo jausmo.

Filmas pastatytas pagal 2016 metais išleistą to paties pavadinimo knygą. Jauna moteris (Jessie Buckley) vyksta susipažinti su savo naujo vaikino Džeiko (Jesse Plemons) tėvais į labai izoliuotą, nuo civilizacijos nutolusią jų fermą. Pati filmo herojė prasitaria, kad galvoja šiuos santykius nutraukti, mat jie niekur neveda – „I‘m thinking of ending things“, sako ji. Tiesa, tokia tik pradžia. Jeigu esate susipažinę su ankstesne režisieriaus Charlie Kaufmano kūryba, tuomet jau žinosite, kad už išorinių sluoksnių slypi kur kas gilesnis naratyvas.

Kaufmanas yra pagarsėjęs „kitokiais“ filmais. „Being John Malkovich“, „Eternal Sunshine of the Spotless Mind“, „Synecdoche, New York“ – ankstesnėse savo juostose jis taip pat meistriškai pynė dramą su fantastika, romantiką su siaubu, neretai nugriaudamas ir taip vadinamą „ketvirtą sieną“, leisdamas filmo veikėjams kalbėti tiesiogiai su žiūrovu. Ne išimtis ir naujasis jo darbas, mat jį sunku „padėti“ į vieną konkretų žanrą, o dar sudėtingiau atsikapstyti tarp visų metaforų. Nors jame gausu šiurpuliukus keliančių detalių, giliai viduje „I‘m Thinking of Ending Things“ yra labai žmogiška ir jautri egzistencinė drama.

Pagrindinį moters vaidmenį įkūnijanti Jessie Buckley – nepaprasta aktorė, niuansuotai suvaidinusi ganėtai sudėtingą personažą. Pirmąkart ją pamačiau 2017-ųjų juostoje „Beast“ (taip pat labai verta pažiūrėti), ir jau tada Buckley įsiminė kaip talentinga aktorė. Kiti veikėjai filme „I‘m Thinking of Ending Things“ atsiranda ir išnyksta, o ji nesileidžia būti išstumiama už kadro. Ypač filmui pasibaigus ir atsigręžus į tai, ką matėme, aktorės vaidyba atrodo dar įstabesnė. Atskiro žodžio verti ir Džeiko tėvus suvaidinę Toni Collette bei Davidas Thewlis. Per maža pasakyti, kokia sudėtinga užduotis jiems teko, neatskleidžiant tam tikrų filmo paslapčių. Tikrai – įsijunkite ir suprasite.    

Kaufmanas susižėrė nemažai apdovanojimų už ankstesnes savo juostas, ir labai tikėtina, kad šis filmas taip pat neprasprūs kritikams pro akis. Jame nagrinėjamos temos ypač aktualios šiuo COVID-19 laikotarpiu – izoliacija, vienišumo jausmas, depresija ir disociacija. Tiesa, žiūrovams Kaufmanas dažniausiai arba labai patinka, arba visai ne. Jeigu priklausote pirmajai grupei, griebkite šį perliuką „Netflix“ platformoje. Tik nereiktų tikėtis, kad gausite visus atsakymus padėtus ant lėkštutės.

IMDB: www.imdb.com/title/tt7939766/

Daugiau kino recenzijų rasite čia: „Kas gero ekranuose?“



REDAKCIJA REKOMENDUOJA