REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Gruodžio 14 d. 13:15

Emigravo beveik milijonas, o lėšų sveikatos priežiūrai vis viena mažai, stebisi dr. L. Paškevičius

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


23455

Lietuvos verslo konfederacijos sveikatos reikalų komisijos vadovas dr. Laimutis Paškevičius medikų reikalavimus didinti algas vadina absoliučiai pagrįstais. „Problema, kad jų išpildyti nėra iš ko“, - sako bendrovės „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ vadovas.

Pasak dr. L. Paškevičiaus, pati sistema nesugeneruoja reikalingų pinigų ir, visų pirma, dėl to reikėtų nerimauti. „Turime suprasti ir vyriausybės poziciją: sakykime, jie sutinka su medikų reikalavimu, tuomet kitą dieną 30 proc. didesnės algos norės mokslininkai, dar po dienos - policininkai, tada socialiniai darbuotojai ir taip be galo. Jei neatsiras iš kur tų pinigų paimti, bus katastrofa“, - neabejoja Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas.

Jo nuomone, kelių į būtinas reformas netrūksta, kaip ir efektyviau veikiančių sveikatos sistemų pavyzdžių. Aukščiausius reitingus pagal suteikiamą pacientams suminę vertę užima Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Vokietija.

Dr. L. Paškevičiaus teigimu, galime daug ko pasimokyti ir iš kaimynės Estijos, kuri pagal sveikatos apsaugos generuojamą vertę kasmet vis labiau lenkia Lietuvą.

„Atgavusi nepriklausomybę Estija įgyvendino nepopuliarias sistemines sveikatos priežiūros sektoriaus reformas, optimizavo medicinos įstaigų infrastruktūrą, efektyvino valdymą, nacionaliniu ir įstaigų lygiais įdiegė informacines sveikatos sistemas, panaikino ar iki minimumo sumažino korupcijos ir nelegalių atsiskaitymų už paslaugas, įgyvendino draudiminės medicinos principus. Ekonominis efektas leido kartais padidinti medikų atlyginimus“, - atkreipė dėmesį dr. L. Paškevičius.

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas mato dvi išeitis iš situacijos, kuri susiklostė Lietuvoje. Pirma kryptis - sutvarkius sveikatos priežiūros sistemą didinti gyventojų sveikatos priežiūros finansavimą. Antra kryptis - pritraukti papildomų finansinių išteklių.

Dr. L. Paškevičius primena, kad, galima sakyti, visose demokratinio pasaulio valstybėse veikia trys papildomų finansinių išteklių pritraukimo būdai: papildomas savanoriškas sveikatos draudimas, dalinių mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas įvedimas (apsaugant socialiai jautrias gyventojų grupes ir mažinant nelegalių atsiskaitymų mastą) bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtojimas.

„Pasiekėme ribą - esame ekonominio ciklo pakilime, gauname gana didelę Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, tačiau sveikatos priežiūros sistema veikia finansinės įtampos režimu. Ekonomikai lėtėjant nebus laiko strateguoti, planuoti ir įgyvendinti pokyčių, o nepertvarkius sistemos iš esmės, galimos drastiškos pasekmės“, - įspėja dr. L. Paškevičius.

Vienos pirmųjų privačių sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje vadovo nuomone, tiek Medikų sąjūdžiui, tiek sveikatos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms būtina sutarti su pacientams ir paslaugų teikėjams atstovaujančių organizacijų atstovais dėl sveikatos priežiūros sistemos ateities ir nedelsiant imtis sisteminių pokyčių.

„Verslo atstovai palaiko Lietuvos medikų sąjūdžio reikalavimus, tačiau akcentuoja, kad dabartinė sveikatos apsaugos sistema veikia sovietmečiu sukurtos struktūros pagrindu. Jos nepertvarkius, bet koks sutarimas tik nukeltų esminius pokyčius ateičiai“, - pabrėžė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas.

Pasak dr. L. Paškevičiaus, du dešimtmečius vykdyti kosmetiniai sveikatos priežiūros sistemos pagražinimai tik kuriam laikui užmaskavo jos gilumines problemas. „Kiekvienas naujas sveikatos apsaugos ministras paveldi ydingą modelį. Sisteminės transformacijos reikalauja atviro problemų įvardijimo, aiškios strategijos joms spręsti bei realaus ištekliais ir terminais pagrįsto plano. Per trumpą ministrų kadencijos laikotarpį to pakeisti tiesiog nepavyksta“, - konstatuoja daktaras.

Dr. L. Paškevičiaus žodžiais, medikai virto ydingos sistemos įkaitais - jau ir šiandien ligoninėse apie 80 proc. pajamų skiriama darbuotojų atlyginimams. Nuo nepriklausomybės pradžios iš šalies išvyko per 900 tūkst. gyventojų, o sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų poreikis nuolat augo. „Neefektyvi sveikatos priežiūros infrastruktūra tiesiog pravalgo visus pinigus, nesukurdama reikiamos vertės“ - teigia LVK SRK pirmininkas.

L. Paškevičius ragina tiek medikus, tiek politikus į pastarųjų savaičių įvykius pažvelgti racionaliau ir ekonomiškiau. „Problemas užkaišius greitais sprendimais, kitos recesijos metu galima jų laukti sugrįžtant dar žiauresniu pavidalu“, - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vadovas.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA