REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Rugpjūčio 2 d. 10:09

Elektrėniškiai atsikrato tupyklų

Vilnius

Trasų tiesimas vyksta Vievyje, J. Milančiaus gatvėje

Etaplius SistemaŠaltinis: Etaplius.lt


93549

Lietuvai sulaukus Europos Komisijos priekaištų, kad per mažai namų ūkių prijungta prie centralizuotų nuotekų tinklų, ­Aplinkos ministerija, savivaldybės ir vandentvarkos bendrovės ieško būdų, kaip šį procesą paspartinti. Aplinkos ministerijos parengtos įstatymų pataisos numato, kad ­teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, veiktų centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ir jomis turėtų naudotis absoliuti dauguma ten gyvenančių žmonių. Elektrėnų savivaldybė minima kaip viena geriausiai su šia problema besitvarkančių sa­vivaldybių, bet bėdų vis tiek turi.

dsc2229-e1564662112761.jpg

Geros idėjos

Iki šiol tinklų plėtra buvo finansuojama Europos Sąjungos (ES) paramos fondų ar pačių gyventojų lėšomis. Elektrėnų komunalinio ūkio generalinis direktorius Ričardas Leckas sako, kad darbai gyventojų sklypų ribose ES pinigais nefinansuojami, todėl juos turėtų apmokėti pats žmogus. Bet pinigų tokiems darbams savivaldybės gali gauti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, šiuo atveju pirmenybė teikiama paraiškoms, kuriose yra didžiausia socialinę paramą gaunančių gyventojų dalis.
Meras Kęstutis Vaitukaitis sa­ko esąs suinteresuotas, kad dviejų savivaldybės miestų – Elektrėnų ir Vievio – gyventojai sparčiau prisijungtų prie centralizuotų tinklų, todėl tam ketina panaudoti ir savivaldybės lėšas su sąlyga, kad jas susigrąžins iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, arba ieškoti rangovų, sutinkančių darbus atlikti skolon. Meras taip pat turi idėjų ir norėtų, kad joms pritartų savivaldybės taryba, pavyzdžiui, kainą už prisijungimą nustatyti vienodą visiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, kokiu atstumu nuo jų namo pastatytas kanalizacijos šulinys. Meras sako, kad gyventojai nekalti, kad šuliniai pastatomi vienose ar kitose vietose.

Aktualu vieviškiams
Europos Komisija savo rašte įspėja apie pažeidimus, konstatuoja, kad tinkamas direktyvos įgyvendinimas yra tada, kai centralizuotai surenkama 98 proc. susidarančių nuotekų, o 2 proc. tvarkomi individualiose sistemose, kurios atitinka tokį patį išvalymo lygį, kaip ir centralizuoti išvalymo įrenginiai.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius žiniasklaidai sako, kad visas iniciatyvas, didinančias centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo veiklos apimtis, reikia vertinti teigiamai. Jo nuomone, šalies vandens tiekimo įmonės pagal savo išgales imasi iniciatyvų, ten, kur šių paslaugų labiausiai reikia, ten, kur tikisi gauti finansinę grąžą.

Pasak B. Miežutavičiaus, gyventojai, savo nuotekas leidžiantys į vadinamąsias išsėmimo duobes, dažnai perpildomas ar nebetonuotais dugnais, privalo būti įpareigoti per nustatytą terminą prisijungti prie centralizuotų tinklų. Tokių gyventojų daugiausia yra Vievio mieste. Jeigu tai yra pagyvenę, nepasiturintys žmonės, juos reikėtų remti, taikyti jiems specialias programas, panašiai, kokios dabar yra taikomos asbesto stogų keitimui, namų apšiltinimui.

Iš kur pinigai

Šių metų pradžioje Aplinkos ir Finansų ministerijos bei Viešųjų investicijų plėtros agentūra trišale sutartimi įsteigė Vandentvarkos fondą, finansuojamą Sanglaudos fondo lėšomis. Jam skirta 30 mln. eurų. Šis fondas teikia paskolas vandentvarkos įmonėms vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklams plėtoti bei rekonstruoti. Būtina finansavimo sąlyga – pareiškėjas privalo turėti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją ir būti paskirtas regioniniu viešuoju geriamojo vandens tiekėju arba viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju. Be to, projektas turi atitikti savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą.

Julija Kirkilienė

Vaido Ratkevičiaus nuotr.

1-psl-2.jpg



REDAKCIJA REKOMENDUOJA