Angle down Atgal

Elektrėnams – 60 metų

Elektrėnai ir Lietuvos elektrinė šiais metais švenčia 60 metų ju­biliejų. Nuo pat elektrinės statybos vietos parinkimo iki šių dienų elektrine rūpinasi ilgametis jos direktorius Pranas Noreika. Tiesa, direktoriui elektrinė dabar rūpi tiek, kad naujieji vadovai daug klaidų nepridarytų, kad savo valstybę elektra aprūpinti galėtų patys, todėl ir sulaukęs garbingo amžiaus, ir nebegalėdamas pasidžiaugti stipria sveikata, dieną pradeda nuo naujienų apie energetiką. O mes Jubiliejaus proga spausdiname P. Noreikos biografiją, parašytą Algio Viktoro Meko, publikuojamą portale energetika.vikis.lt.

PRANAS NOREIKA gimė 1927 m. spalio 15 d. Aukštelkų k., Radviliškio raj., ūkininkų Mykolo (1888–1944) Noreikos ir Emilijos Urbaitytės-Noreikienės (1898–1984) šeimoje. Kartu augo vyresnis brolis Zigmas (1926–2019) ir jaunesnė sesuo Mikalina (1932–2013).

Pranas 1938 m. baigė Aukštelkų pradžios mokyklos keturis skyrius. Dėl lėšų trūkumo toliau mokyklos lankyti nebegalėjo, 5-tą ir 6-tą skyrių, kaimo mokytojui padedant, baigė savarankiškai. 1942 m. įstojo į Šiaulių vidurinės amatų mokyklos elektromechanikos skyrių. Čia mokslą nutraukė 1944 m. vasarą Šiaulių m. sugriovęs į Vakarus praeinantis karo frontas. 1945 m. pradėjo dirbti Radviliškio garvežių depe elektromonteriu. Dirbdamas depe vakarinėje gimnazijoje baigė penktą klasę ir 1946 m. įstojo mokytis į Kauno politechnikumą. 1950 m. gavęs techniko-elektriko diplomą su pagyrimu buvo paskirtas dirbti į Petrašiūnų VRE. Pradėjo budinčiu elektromonteriu. 1951 m. įstojo studijuoti į Kauno politechnikos institutą, kur, neatsitraukdamas nuo darbo elektrinėje, 1955 m. įgijo inžinieriaus elektriko (specialybė – elektros sistemos ir tinklai) diplomą su pagyrimu. Elektrinėje 1953 m. skiriamas pamainos viršininku, 1955 m. – aukštosios įtampos įrengimų remonto meistru. Aktyviai dalyvavo kolektyvo visuomeninime gyvenime. Būdamas įmonės profsąjungos komiteto pirmininku su administracija energingai sprendė darbuotojų darbo sąlygų ir buities problemas, organizavo sportinius renginius.

1957 m. Pranas Noreika pakviečiamas dirbti referentu į Lietuvos Ministrų Tarybos Reikalų valdybą. Vyko Lietuvos energetikos ūkio valdymo pertvarkymas, spartus elektrifikavimo vystymas. Statant Kauno HE jam teko organizuoti ir kontroliuoti Kauno marių dugno paruošimo darbus, dalyvauti 1958 m. pavasario potvynio praleidime. Dar nebaigus Kauno HE statybos, iškilo kito galingo elektros energijos šaltinio – šiluminės elektrinės – poreikis. Čia teko aktyviai dalyvauti ir Pranui Noreikai, tiek ruošiant reikalingus dokumentus, tiek važinėjant su Lietuvos valdžios atstovais į Maskvą.

Pranas Noreika
Pranas Noreika

1960 m. balandžio 5 d. priėmus Lietuvos vyriausybei nutarimą statyti Lietuvos VRE, jo vykdymo organizavimas pavedamas Energetikos ūkio valdybai. Į ją Pranas Noreika pereina dirbti vyresniuoju inžinieriumi, jam pavedami su Lietuvos elektrinės statyba susiję klausimai. Įsteigus statomos Lietuvos VRE direkciją, 1960 metų rugpjūčio mėnesį skiriamas jos direktoriumi. Taip prasideda jo ilgas, kūrybingas ir vaisingas 50 metų darbo etapas. 1960 m. liepos mėn. prasideda statyba. Direktorius reikliai, sumaniai ir energingai koordinuoja statybinių bei montavimo organizacijų darbą. Skirtingai nei tuo metu buvo įprasta kitose elektrinių statybose, būsimų šeimininkų jėgomis organizuojama kruopšti darbų kokybės kontrolė, įrengimų revizija prieš juos montuojant, metalo ir suvirinimo darbų kontrolė. Sukomplektuojamas ir paruošiamas naujausių energetinių įrenginių valdymui lietuviškas (daugiau kaip 80 %) personalas. Ir taip pirmasis 150 MW galios energoblokas per rekordiškai trumpą laiką – 28 mėnesius nuo darbų statybos aikštelėje pradžios – sėkmingai pradėjo veikti 1962 m. gruodžio 30 d. Toliau elektrinės darbas ir statyba įgauna ritmą, projektinė 1800 MW galia pasiekiama 1972 m. paleidus aštuntą bloką. 1974 m., pagal P. Noreikos pasiūlymą, Lietuvos elektrinei buvo pavestos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos užsakovo funkcijos. Rūpesčiai pasikartojo: šių funkcijų vykdymo komandos ir būsimos elektrinės personalo komplektavimas, techninio projekto paruošimas ir patvirtinimo spartinimas, rangovų organizavimas, žemės sklypo skyrimas HAE statybai ir t.t. Statybvietėje darbai prasidėjo 1977 m. vasarą, tačiau ir toliau reikėjo spręsti daug iškylančių techninių bei organizacinių pro­blemų. 1982 m. HAE pradėjo veikti ir tapo atskira įmone. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo kuro tiekimo blokada. P. Noreikos iniciatyva buvo surastas, išbandytas ir 1992 m. pradėtas naudoti alternatyvus kuras – Venesuelos orimulsija, buvo pastatyti ir pirmieji dūmų valymo įrenginiai. Ruošiantis Ignalinos atominės elektrinės stabdymui ir gavus dalinę ES paramą atliktas įrengimų atnaujinimas ir modernizacija: pakeisti susidėvėję mazgai, įdiegtos skaitmeninės valdymo sistemos, 7-am ir 8-tam energoblokams sumontuoti dūmų valymo įrenginiai, galintys deginti sieringą kurą be aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo. Keičiantis kuro tiekimo ir aplinkosauginei situacijai, vietoje penkto ir šešto energoblokų dūmų valymo įrenginių sumontuojamas modernus, 30 % ekonomiškesnis, 415 MW galios kombinuoto ciklo 9-tas energoblokas.

Kartu su Lietuvos elektrinės statybos pradžia prasidėjo ir naujos gyvenvietės, skirtos statybininkų bei elektrines aptarnaujančio personalo apgyvendinimui, statyba, kuriai P. Noreika skyrė daug dėmesio bei kūrybinių pastangų. Tuščiuo­se laukuose išaugo miestas su visa infrastruktūra. Elektrėniečiai džiaugiasi dirbtinio ledo čiuožykla, plaukiojimo baseinu, vandens sporto kompleksu, sporto salėmis, reabilitacijos ligonine, atrakcionų parku ir pan. Ne be elektrinės pagalbos pastatyta bažnyčia. Elektrinėje kasmet įvedant naują energetinį bloką aktuali problema buvo kvalifikuotų specialistų komplektavimas. Tam, kad nereikėtų kviesti jų iš sąjunginių elektrinių, P. Noreika organizavo ir daug metų Elektrėnuose veikė KPI filialas bei Vakarinis energetikos technikumas, o Elektrėnų profesinio mokymo centras sėkmingai veikia ir šiandien.
Į poilsį P. Noreika išėjo 2010 metais.

Prano Noreikos nuoširdus darbas ir jo rezultatai įvertinti daugeliu apdovanojimų. Tarp jų: 1965 m. LSSR nusipelnęs inžinierius, 1966 m. Socialistinio darbo didvyris, 2000 m. Elektrėnų garbės pilietis, 2001 m. LDK Gedimino ordino Riterio kryžius, 2008 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius, 2007 m. Ūkio ministerijos medalis „Už nuopelnus verslui“, 2007 m. LTOK Olimpinė žvaigždė, KKSD 1-o laipsnio ordinas su grandine. 1975–1980 m. buvo LSSR AT, nuo 1979 m. SSRS AT deputatas.

Laisvalaikio pomėgiai – gamta, sodas, ypač bitės, sportas. Jaunystėje dalyvaudavo dviračių lenktynėse, žaidė tinklinį, krepšinį. Elektrėnuose vasaros metu daug slidinėdavo vandens slidėmis. Brandesniame amžiuje suorganizavo (ir pats dalyvaudavo) vyresniųjų bendradarbių krepšinio savaitines krepšinio treniruotes. Palaikė Elektrėnų sportininkus, ypač ledo ritulininkus. Daug bendradarbiavo su žiniasklaida, parašė atsiminimus apie atskirus gamybinės veiklos periodus.

Šeimą sukūrė Vilniuje 1958 m. su jauna farmacininke Darata Vendelyte (1934-09 –1987-03). Vos pastačius pirmuosius namus jauna šeima persikėlė į būsimus Elektrėnus, kur Darata Noreikienė organizavo pirmąją vaistinę. Dukros – Vilija ir Eglė. Vilija Grinevičienė (1961 m.), baigusi Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, dirba Santaros klinikųVaikų skyriuje gydytoja, Eglė (1965 m.) baigė Vilniaus statybos institutą, dirba finansininke. Džiaugsmą teikia trys vaikaičiai ir du provaikaičiai.

Parengė Algis Viktoras Mekas

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite