Angle down Atgal

Ekspertai: epidemiologinei situacijai gerėjant, karantino atlaisvinimas turėtų prasidėti nuo ugdymo įstaigų

Pirmadienį į Vyriausybės pasitarimą, kuriame įvertinta epidemiologinė situacija šalyje, susirinkę ekspertai konstatavo, kad jei situacija toliau gerės, karantino ribojimų atlaisvinimą reikėtų pradėti nuo ugdymo įstaigų.  

Ekspertai pripažįsta, kad ugdymo įstaigų uždarymas ženkliai mažina viruso plitimą visuomenėje, tačiau, kartu pažymi jie, tokią priemonę reikia taikyti tik blogiausiu atveju.

„Neigiamas proaktyvaus mokyklų uždarymo poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai bei ugdymui, taip pat ir ekonominis poveikis visai visuomenei, tikėtina, nusveria uždarymo naudą“, – teigė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis.

Todėl, ekspertų teigimu, būtent nuo ugdymo įstaigų reikėtų pradėti karantino režimo laisvinimą.

Atsižvelgdamas į tai Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Bernotas išvardijo priemones, kurių pirmiausia reikėtų imtis siekiant grįžti prie kontaktinio ugdymo mokyklose.

Pasak jo yra trys veiksniai, kaip mokyklose perduoda infekcija: COVID-19 perneša moksleiviai, mokytojai ir visuomenė.

T. Bernoto teigimu, pirmiausia mokyklose reikės palaikyti švarą ir kliautis mokytojų bei mokinių testavimu.

„Pirmas žingsnis prieš grįžtant į mokyklas tai tikslinei grupei turėtų būti neigiamas testas PGR tipo. Siūlyčiau dvi dienas prieš pirmą kartą grįžtant į mokyklą tiek moksleiviams, tiek pedagogams ar pagalbiniam personalui padaryti PGR klasės testą. Neigiamą COVID-19 testą gavę moksleiviai grįžtų į mokyklą, teigiamą atsakymą gavę – turėtų dar 10 d. izoliuotis“, – sakė jis.

Greitaisiais antigenų testais, pažymėjo ekspertai, turėtų būti tiriami visi moksleiviai 2 kartus per savaitę.

„Mokyklos turėtų turėti labai aiškias taisykles ir jas labai aiškiai taikyti, kad moksleivis, kuris turi izoliuotis namuose, nepatektų į mokyklą“, – pažymėjo T. Bernotas.

„Antras siūlomas žingsnis, tai yra pedagogų rizikos ir jų vaidmens pernešant virusą mažinimas. Labai svarbi ugdymo įstaigose būtų pedagogų vakcinacija, nes ji išimtų iš šios (viruso pernešimo – ELTA) grandinės pakankamai didelę dalį asmenų. Ir kad ta vakcina būtų panaudota tikslingiausiai, prieš ateinant vakcinacijos eilei pedagogams siūlyčiau daryti serologinius tyrimus 1-2 savaites, kad žmones, kurie turi teigiamą atsakymą, jie nebūtų vakcinuojami“, – kalbėjo ekspertas.

Galiausiai, tęsė T. Bernotas, reikėtų keisti ir įprastą kontaktinių pamokų organizavimo tvarką.

Pasak jo, mokyklose galėtų veikti hibridinis mokymasis, veikti mažos klasės, o pertraukos turėtų būti organizuojamos skirtingu metu, kad kuo mažesnis kontaktas būtų tarp moksleivių. Kaukės, išskyrus darželinukus, turėtų būti privalomos visiems moksleiviams, užtikrinamas reguliarus patalpų vėdinimas ir valymas.

Taip pat, pasak jo, būtų labai svarbu užsikrėtusius asmenys identifikuoti kuo anksčiau.

Į mokyklas moksleiviai grįžtų palaipsniui

Ekspertų teigimu, epidemiologinei situacijai gerėjant, mokyklų durys galėtų būti atveriamos ne visiems moksleiviams iš karto, tačiau palaipsniui. Pirmieji į kontaktinį ugdymą grįžtų moksleiviai, kuriems šiuo metu reikia daugiausiai pagalbos.

„Mes turime eiti per fazes, mes tikrai negalime paleisti visų moksleivių iš karto ir tas grįžimas turi būti labai kontroliuojamas su aktyviu testavimu. Pirmoji fazė – tai asmenys, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Tokių yra 25 tūkst. moksleivių. Taikant 10 ir 1 santykį, maždaug apie 2500 prižiūrinčio personalo, kad šie moksleiviai galėtų grįžti į mokyklą. Tai yra bandomoji fazė, pažiūrėti, kaip mūsų sistema susitvarkytų su saugiu grįžimu“, – pažymėjo T. Bernotas

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (3)

Sponsored video

Taip pat skaitykite