Angle down Atgal

Ekonomistas apie konfliktą su Kinija: Lietuva gali prarasti tiek, kiek per metus skiria savo gynybai

Jeigu Lietuvos konfliktas su Kinija tęsis ir aštrės, Lietuvos ekonominiai nuostoliai gali siekti milijardą ir daugiau eurų per trejus metus, teigia ekonomistas dr. Gediminas Černiauskas.

„Lietuva praras maždaug tiek, kiek per metus skiria savo gynybai“, – lygina jis.

G. Černiauskas, remdamasis Lietuvos banko (LB) duomenimis, teigia, kad dėl smukusio eksporto į Kiniją Lietuva per metus prarastų maždaug 360 mln. eurų. Tačiau, anot jo, praradimai gali būti daug didesni.

„Kinijai sustabdžius importą iš Lietuvos mūsų valstybė netenka maždaug 360 mln. eurų per metus. Tačiau Kinija gali daryti spaudimą ir tarpiniam eksportui, pavyzdžiui, Lietuvoje pagamintai automobilio detalei, kuri vėliau Vokietijoje įkonstruojama į galutinį produktą. Apie tokius veikimo būdus jau girdime“, – sako socialdemokratas dr. G. Černiauskas.

Jis pažymi, kad kai kurie lazerių gamintojai informuoja apie gamybos mažinimą.

„Pranešama, kad apimtys trauksis iki dviejų kartų arba jiems teks gamybą apskritai iškelti iš Lietuvos. Jei konfliktas su Kinija rutuliosis, per trejus metus Lietuvai tai kainuos milijardą eurų ir, tikėtina, daugiau. Mat į šią sumą neįskaičiuoti tikėtini verslų pasitraukimai. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių komponentų gamintojos „Continental“ investicijos į gamyklą Kaune sieks beveik 200 mln. eurų, ji taip pat sulaukia Kinijos spaudimo“, – primena G. Černiauskas.

Socialdemokratas Taivano žadamą paramą vadina „juokinga“

Anot jo, žadama pagalba iš Taivano yra nepagrįstai sureikšminama ir bus ženkliai mažesnė. Nors salos valdžia pažadėjo atidaryti 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams, tačiau, ekonomisto vertinimu, Lietuva ir dabar gali palankiomis sąlygomis iš sąjungininkių pasiskolinti Europos Sąjungoje (ES).

„Jeigu būtų sakoma, kad nuostolius kompensuos, tada būtų kita kalba. Bet Lietuva ir taip gali gauti pigių paskolų. Jei Taivano siūlomos paskolos bus vienu ar keliais procentais pigesnės nei iš eilinio komercinio banko, tai per metus Lietuvos verslams gali sutaupyti maždaug 10 mln. eurų. Žinoma, jei įmonės apskritai nuspręstų skolintis.

Bet ar tai sulyginama su galimu milijardu eurų nuostolių? Iš ES, kurią šios istorijos pradžioje ignoravome, kasmet gauname apie porą milijardų eurų. Ekonomine prasme tai yra juokinga“, – vertina G. Černiauskas.

Praėjusią savaitę neformaliame ES užsienio reikalų ministrų pasitarime dalyvavęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pripažino, kad Lietuva sulaukia paramos konflikte su Kinija, tačiau dėl konkrečių pagalbos priemonių vis dar nesusitarta.

Kaip ELTA jau skelbė, ketvirtadienį užsienio reikalų ministras sakė, kad Kinijos ekonominis spaudimas Lietuvos verslui yra „ribotos apimties problema, galinti duoti nemažai naudos atveriant naujas rinkas bei sustiprinant senas partnerystes.“

„Lietuvos bankas pristatė, kad tai yra ribotos apimties problema, kuri netgi aktyviai dirbant, ką mes ir darome, Lietuvos diplomatija tą daro, gali Lietuvai atnešti nemažos naudos atveriant naujas rinkas, naujus partnerius, sustiprinant senas partnerystes. Tų pačių Jungtinių Amerikos Valstijų parama, jų strateginė parama mums yra nepaprastai svarbi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė G. Landsbergis.

 

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite