Angle down Atgal

Eismo saugumo priemonės skatins keisti vairuotojų įpročius

Dabar jau sunku įsivaizduoti, kad prieš 30 - 40 metų, kai buvo sukurta dabartinė Šiaulių miesto susisiekimo infrastruktūra, automobilis buvo greičiau prabangos prekė, o ne susisiekimo priemonė. Šiandien nuosavas automobilis – patogi susisiekimo priemonė, vis labiau prieinama kiekvienam gyventojui. Šiaulių mieste įregistruotų nuosavų automobilių skaičius nuo 2015 m. iki dabar išaugo nuo 40 tūkst. iki 46 tūkst., o bendras transporto priemonių skaičius – nuo 50 tūkst. iki 65 tūkst., t. y. per penkerius metus transporto priemonių padaugėjo 15 tūkstančių vienetų.

Deja, nuosavų automobilių plėtra yra daug aktyvesnė, nei galimybės pritaikyti miesto infrastruktūrą prie augančio transporto priemonių skaičiaus. Dėl to padidėja ne tik oro tarša, bet atsiranda ir eismo saugumo bei transporto spūsčių sukeliamos susisiekimo problemos.

Mūsų mieste, kaip beje ir visoje Europoje, darnaus judumo problemos, nors ir mažais žingsneliais, sprendžiamos tomis pačiomis priemonėmis, kokios numatytos Europos komisijos strateginiuose dokumentuose („Žalioji knyga“ - angl. Green Paper: Towards a new culture for urban mobility, „Baltoji knyga“ - angl. White Paper: Roadmap to a Single European Transport Area), skatinant alternatyvių susisiekimo priemonių plėtrą – gerinant miesto viešojo transporto paslaugą, plečiant dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą bei įvairiomis priemonėmis ribojant nuosavo transporto naudojimą. Reguliuojant transporto srautus, prioritetas teikiamas eismo dalyvių saugumui, o ne greičiui, prie kurio pripratę daugelis mūsų miesto gyventojų.

Įgyvendinant eismo saugumo priemones, Šiauliuose pradėtos diegti pažangesnės eismo valdymo technologijos, atsiranda vis daugiau šviesoforų, kuriuose mažinamas skirtingų krypčių transporto srautų bei transporto ir pėsčiųjų susikirtimų skaičius, t. y. įrengiami apsaugoti posūkiai, pėsčiųjų iškvietimo mygtukai. Nuo 2020 m., įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas, mūsų mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, nebeliks žaliųjų rodyklių baltame fone, leidžiančių sukti į dešinę degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šios priemonės padidina saugumą sankryžoje, tačiau taip pat didina ir laukimo prie sankryžos laiką, nes dėl ribotų finansinių išteklių ar sankryžą ribojančių objektų ne visur įmanoma atlikti pilną sankryžos rekonstrukciją, išplečiant sankryžos ribas, įrengiant papildomas nuovažas ar žiedą. Eismą sankryžose apsunkina ir parkavimo vietų stoka, nes gatvės važiuojamoje dalyje parkuojami automobiliai trukdo kito transporto eismui.

Miesto centre, kur koncentruojasi daugybė traukos centrų, o infrastruktūros plėtros galimybės itin ribotos, priimami transporto judėjimo sprendimai, kurie turėtų paskatinti vietoje nuosavo automobilio rinktis kitą susisiekimo būdą. Čia prioritetas teikiamas pėstiesiems ir dviratininkams, todėl norintys į centrą atvažiuoti nuosavu transportu turi apsišarvuoti kantrybe ir susitaikyti su ilgesniu laukimu transporto eilėje bei mokamu parkavimu.

Sudėtingiausia eismo reguliavimo situacija yra tose vietose, kur koncentruojasi labai didelis gyventojų skaičius arba yra daug pramonės įmonių. Diegiamos saugumo priemonės šiose vietose dažnu atveju sukuria kitą – transporto pralaidumo - problemą, nes šiose vietose vienu metu į gatves išeina ar išvažiuoja beveik visi į darbą arba namo skubantys gyventojai. Dabartinė susisiekimo infrastruktūra esamomis sąlygomis ne visada efektyviai susitvarko su tokiu transporto ir pėsčiųjų srautu, kuriam suvaldyti vien išmanaus eismo reguliavimo neužtenka – reikalingi kompleksiniai infrastruktūros plėtros sprendimai.

UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ eismo šviesoforais reguliuojamose sankryžose stebėsenai ir valdymui skiria ypatingą dėmesį. Prieš rekonstruojant šviesoforus, skaičiuojami eismo srautai, specialiomis programomis modeliuojami galimi eismo srautų valdymo būdai, atliekamos sprendinių simuliacijos, kurių metu išaiškinamos galimos eismo valdymo problemos ir parenkamas geriausias eismo valdymo variantas, apskaičiuojami optimaliausi šviesoforo ciklo ir atskirų fazių laikai. Įrengus šviesoforus, įmonės darbuotojai nuolat stebi situaciją sankryžose, ir, esant būtinybei, koreguoja ciklo trukmę, atskirų fazių laikus pagal konkrečius srautus. Kaip jau minėta, dėl susisiekimo infrastruktūros plėtros ribotų galimybių, nepaisant įmonės darbuotojų pastangų, labiausiai transportu apkrautose sankryžose, tokiose kaip Pramonės – Serbentų g., Gegužių – Lyros – Gytarių g., Baltų – Statybininkų g., vis dėl to atsiranda eismo valdymo problemų, kurių vien šviesoforo sureguliavimu išspręsti nepavyksta. Todėl tikimės gyventojų supratingumo, geranoriškumo ir kantrybės, įveikiant šias sankryžas bei suvokiant, kad kiekviena išsaugota gyvybė yra svarbesnė už kelias ar keliolika minučių, praleistų laukiant prie šviesoforo. Prisidėdami prie Šiaulių miesto savivaldybės darnaus judumo priemonių įgyvendinimo, kartu kuriame saugią ir sveiką aplinką bei tikimės, kad šios priemonės gerąja prasme padės keistis gyventojų įpročiams - paskatins susisiekimui mieste dažniau vietoje nuosavo transporto naudotis kitais susisiekimo būdais.

UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ informacija

Remiamas turinys

comment Skaitytojų komentarai (3)

Taip pat skaitykite