Angle down Atgal

Demokratijos šventė

Po vasaros atostogų rugpjūčio 26 d. į posėdį susirinkę tarybos nariai išklausė naujos tarybos narės Laimutės Ablingienės priesaiką. Naują narę pristatęs Vyriausio­sios rinkimų komisijos atstovas Egidijus Viskontas tarybos narių pakeitimus pavadino demokratijos švente. Demokratijos šventei rei­kėtų priskirti ir išgirstą Pastrėvio bendruomenės prašymą nesujungti visų trijų mokykloje veikiančių pradinių klasių ir joms skirti ne vieną pedagogą, o du. Demokratijos išbandymų pastebėti buvo galima ir kituose, 45-iuose posėdyje svarstytuose klausimuose. Tad informuojame, kas posėdyje buvo nutarta, kad nesiskųstumėte nežinoję.

Niekas nenori audituoti
Naujoji tarybos narė, social­demokratė Laimutė Ablingienė į tarybą atėjo vietoj Arvydo Vyšniausko. Jis laimėjo konkursą į Kazokiškių seniūno pareigas, o seniūno pareigos su tarybos nario pareigomis – nesuderinamos. A. Vyšniauskas buvo taryboje Socialdemokratų frakcijos vadovas. Nuo šio posėdžio tas pareigas užims Arūnas Kulboka, o juo pavaduotoja frakcija išsirinko Viktoriją Juknevičienę. Pasveikinus naująją tarybos narę ir liepos–rugpjūčio mėnesiais šventusius gimtadienius deputatus, administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius trumpai pristatė I pusmečio tarybos sprendimų vykdymą. Per pusmetį taryba svarstė 165 sprendimų projektus, iš kurių 160 pritarė. Administracija įvykdė 104 projektus, 30 vykdo, o 26 sprendimai vykdomi nuolatos. Iš įdomesnių projektų direktorius paminėjo Futbolo akademijos įsteigimą, Vievio miesto Vilniaus g. remonto darbų pabaigą ir kt. Pagal jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą 9 darbuotojai įdarbino 22 mokslei­vius. Į tarybos nario Audriaus Valaišos paklausimą, kaip sekasi atlikti auditą dėl Ledo rūmų nuomos, direktorius atsakė, kad administracija net du kartus skelbė viešuosius pirkimus dėl išorės audito paslaugų pirkimo, bet auditui atlikti negavo nė vieno pasiūlymo.

Biudžetui – neplanuoti pinigai
Dėl biudžeto pakeitimo tarybos nariai diskutavo trumpai. Visi pritarė biudžetą padidinti per 2,1 mln. eurų. Dėl karantino, valstybės lygio ekstremalios situacijos spartinami investicijų projektai, skatinama ekonomika, todėl savivaldybės biudžetas dotacijomis papildytas per 800 tūkst. eurų ir padidintas skolinimosi limitas. Už tuos pinigus numatoma savivaldybėje atlikti daug gerų darbų: planuojama pagerinti švietimo kokybės prieinamumą, sukurti sveiką, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką, skatinti verslo ir turizmo plėtrą, žemės ūkio konkurencingumą ir pan. Iš tų pinigų bus remontuojami keliai ir gatvės, pensinio amžiaus pedagogai galės gauti 6 mėnesių išei­tinę kompensaciją, bus didinamos socialinės išmokos ir kt. Savivaldybei pinigų teks skolintis, siekiant buvusį „Vaikų pasaulį“ pakeisti į rekreacinę viešąją zoną, ligoninės garažų kapitaliniam remontui, iš ūkinės paskirties juos pritaikant gydymo paskirčiai, Vievio Jurgio Milančiaus pra­dinės mokyklos priestato II aukš­to įrengimui klasėms, Vievio vaikų darželio „Eglutė“ ir Semeliškių gimnazijos modernizavimui, gerinant pastatų energetines charakteristikas. Kaip tai seksis įvykdyti, rašysime po kelerių metų. Taryba pritarė leisti Elektrėnų komunaliniam ūkiui skolintis 1,48 mln. eurų (su savivaldybės 1,0 mln. eurų garantu) ir už juos pirkti šiluminės trasos vamzdį į Vievį bei trasai priklausančią įrangą. Tą trasą 2009 metais už 12 mln. litų (be PVM), iš kurių 50 proc. buvo ES lėšos, nutiesė uždaroji akcinė bendrovė „ENG“. Ši trasa reikalinga tam, kad būtų galima centralizuotai šiluma aprūpinti Vievį, todėl EKŪ ją nuomoja.
Taryba nustatė verslo liudijimo kainas 2021 metams. Kaip sakė klausimą teikusi Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jekaterina Goličenko, savivaldybė nu­stato verslo liudijimų kainas ir jų lengvatas. Ir nors iš surinktų mokesčių savivaldybės biudžetas pasipildo menkai, nes surinkti mokesčiai tik padengia lengvatas, bet savivaldybė taip prisideda prie verslo legalizavimo. Verslo liudijimų kainos savivaldybėje svyruoja nuo 100 iki 400 eurų, o lengvatos teikiamos pensinio amžiaus žmonėms, tėvams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų, neįgaliems žmonėms, mokiniams bei studentams, žmonėms turintiems amatininko statusą ir t.t. Į Audriaus Jurgelevičiaus klausimą, ar papildomos lėšos numatytos advokatų išlaidoms, bylinėjantis dėl kontrolierės Danguolės Kliucevičienės atleidimo, klausimą teikusi Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja J. Goličenko atsakė, kad nenumatytos.

Rugsėjo 1-osios nelaukiant
Ilgai tarybos nariai diskutavo, pykosi ir aiškinosi svarstydami švietimo projektus, kuriuos teikė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys. Tarybos narys Audrius Jurgelevičius sakėsi miške radęs dokumentus, kurie liudija apie neteisingai pateikiamus vaikų skaičius mokyklose, ir oponavo kone visiems vedėjo pateikiamiems projektams. Konfliktas kilo dėl Semeliškių gimnazijai priklausančios Pastrėvio mokyklos pradinių klasių komplektavimo. Šioje mokykloje registruota 11 vaikų: antroje klasėje – 6, trečioje – 2, ketvirtoje – 3 mokiniai. Sprendimo projekte buvo planuota visas tris klases sujungti ir mokyklai paskirti tik vieną pradinių klasių mokytoją. Posėdyje kalbėti buvo leista Pastrėvio bendruomenės nariui Virginijui Juknevičiui, kuris buvo paruošęs ilgą kalbą apie tai, kaip savivaldybė deklaruo­ja prisidedanti prie vaikų gerovės, kad valstybė deklaruoja šūkį „Mokykla – arčiau namų“, o faktiškai daroma atvirkščiai: mokyklos išpuoselėtos, o vaikams mokytis ten sąlygos nesudaromos. Po ilgų ir aistringų diskusijų taryba nusprendė Pastrėvio mokyk­lai skirti dvi mokytojas ir padaryti dvi pradines klases. Ilgai barėsi tarybos nariai prie sprendimo projekto „Dėl didžiausio leistino pareigybių, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų, skaičiaus ir dydžio <…> švietimo įstaigose nustatymo ir švietimo ir sporto įstaigų pavyzdinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Ginčai kilo dėl to, kad pakeista buvusi tvarka ir išbrauktas sakinys „suderinus su darbuotojų atstovais“. D. Dagys tei­sinosi, kad šis sakinys išbrauktas dėl asmens duomenų apsaugos, o Silva Lengvinienė ir A. Jurgelevičius oponavo, kad sąrašuose įrašomi tik vardai ir pavardės, o nederinimas su darbuotojų atstovais tik mažina demokratijos.

Tarybos nario A. Jurge­levičiaus komentaras apie švietimo klausimų svarstymą posėdyje:
„Rugsėjo 1-osios išvakarėse vykusiame Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdyje didelis dėmesys buvo skirtas švietimo klausimams. Bene plačiausiai buvo diskutuojama apie tai, kiek klasių ateinančiais mokslo metais bus Semeliškių gimnazijos Pastrėvio skyriuje. Savivaldybės administracijos nuomone, geriausia būtų visus vienuolika skyrių lankančius antros, trečios ir ketvirtos klasės mokinius mokyti vienoje jungtinėje klasėje. Kitaip situaciją matė mokyklos bendruomenės atstovai, kurie dar birželio mėnesį surinko parašus ant rašto, kuriame išdėstė prašymą administracijos direktoriui G. Ratkevičiui, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui Dž. Dagiui ir tarybos nariams skyriuje formuoti dvi klases. Jų nuomone, tik taip bus galima sukurti palankias mokymosi sąlygas skirtingus gabumus bei ugdymosi poreikius turintiems mokiniams. Šiam pokyčiui įgyvendinti iš savivaldybės biudžeto reikės skirti maždaug 20 000 Eur. Ši suma ir buvo pagrindinis Švietimo skyriaus vadovų argumentas priešinantis dviejų klasių atsiradimui. Dėl neaiškių priežasčių minėtas raštas tarybos narius pasiekė gerokai pavėlavęs, visgi dauguma tarybos narių pritarė pastrėviškių norui suteikti kokybišką išsilavinimą savo vaikams. Net ir atmetus visus aštrioje diskusijoje išsakytus „už“ ir „prieš“, tokio rašto atsiradimas parodė, kad pagaliau mažų miestelių mokyklų bendruomenės suprato, kad jie, o ne „visažiniai“ politikai ir valdininkai „iš Elektrėnų“, atsakingi už vaikų ateitį. Panašu, kad tą pradeda suprasti ir dalis savivaldybės vaikų darželių vadovų. Vos kelios valandos prieš tarybos posėdį mane pasiekė informacija apie tai, kad norint „taupyti“ (o taupoma vaikų sąskaita!), Švietimo skyriaus vadovai tarybos nariams pateikė klaidingą informaciją apie darželius lankančių vaikų skaičių. Įtarimų apie tai, kad grupėse vaikų yra daugiau, nei leidžia higienos normos, buvo ir anksčiau, tačiau ši informacija buvo slepiama. Jei ir toliau tęsis tokia praktika, tai neverta tikėtis situacijos švietime gerėjimo.
Vienu atveju virkaudami dėl 20 000 Eur, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vadovai pateikė tarybai tvirtinti Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės išorinio vertinimo tvarkos aprašą. Dokumentas numato, kad vaikų darželiuose, meno ir sporto mokyklose reguliariai bus atliekamas liūdnai pagarsėjęs išorės auditas. Ir nors teigiama, kad tokiu būdu siekiama gerinti neformaliojo ugdymo kokybę, jau daugiau nei dešimtmetį analogiškas procesas vykdomas bendrojo ugdymo mokyk­lose aiškiai parodė, kad einama ne tuo keliu. Brangiai kainuojantis auditas (pasak skyriaus vedėjo Dž. Dagio, apie 5 000 Eur vienai įstaigai) tik sukelia papildomą stresą švietimo įstaigų darbuotojams ir realiai nepadeda siekti geresnių ugdymo rezultatų. Kasdienę neformaliojo ugdymo įstaigų veiklos priežiūrą privalo vykdyti Švietimo skyriaus specialistai, tačiau tai jiems sekasi sunkiai. Deja, šie mano Socialinių reikalų komiteto ir savivaldybės tarybos posėdžio metu išdėstyti argumentai valdančios daugumos nebuvo išgirsti. Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės išorinio vertinimo tvarkos aprašui buvo pritarta ir jau kitais metais savivaldybės biudžete reikės skirti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų abejotiną vertę turinčiai procedūrai vykdyti“.

Svajonės
Taryba patvirtino tokį įdomų sprendimo projektą – Aprašą dėl skaidrios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vardo suteikimo. Pagal tokį aprašą sudaryta vertinimo komisija galės kuriai nors savivaldybei pri­klausančiai sveikatos priežiūros įstaigai suteikti skaidrios įstaigos vardą. Tarybos nariai nepasidomėjo, ar žmonių nuomonės bus klausiama, ar vardas tik nurodys, kad ši įstaiga skaidri kaip krištolas. Gyventojams belieka tik pasvajoti, kad visos sveikatos įstaigos skaidriai dirbtų ir be specialaus vardo. O Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė tarybai pristatė projektą „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas Elek­trėnų biu­džetinėse įstaigose“. Šiam projektui savivaldybė svajoja apie 1,5 mln. eurų gauti iš Europos Sąjungos pagal Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo sąmatą. Kaip sakoma, svajoti reikia atsargiai, nes Elektrėnuose jau įkurtas Saulės parkas, kuriame, kaip skelbia AB „Ignitis“, belieka pasirinkti, t.y. nusipirkti savo dalį ir tapti nepriklausomu gamintoju. Posėdžiui pasibaigus, tarybos nariams belieka pasvajoti apie tikrą demokratiją posėdžiuose, kad nebūtų tokių pasisakymų, kaip po patvirtinto sprendimo projekto dėl patalpų perdavimo Rytų kovos menų sporto klubui LAO-MUEY „Panter“. Tam klubui vadovauja opozicijoje dirbantis Audrius Valaiša. Meras pareiškė, kad jis balsavęs už šį sprendimą, nors galėjęs balsuoti prieš, nes A. Valaiša dirba opozicijoje. Bet jis balsavęs už, nes A. Valaiša daug metų organizuoja stovyklas vaikams.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite