Dėl uraganų ir klimato kaitos vorai gali tapti gerokai agresyvesni

Vilnius

Pexels.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

96204

Naujo tyrimo išvadose skelbiama, kad uraganai bėgant laikui gali išprovokuoti didesnę vorų kolonijų agresiją.

Akivaizdu, kad uraganai savo kelyje pridaro didžiulių nuostolių, tačiau yra sunku analizuoti, kokią šie nuostoliai gali daryti įtaką audras išgyvenančių gyvūnų evoliucijai.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie moksliniai modeliai rodo, jog dėl klimato kaitos ir kylančio jūros lygio kils daugiau galingų audrų arba bent jau dėl audrų atsirandančių didesnių aplinkos nuostolių, tai yra labai svarbi tyrimų sritis, rašo gizmodo.com.

Mokslininkų komanda iš Kanados ir Jungtinių Amerikos valstijų, kuriai vadovavo Alexander Little iš Kalifornijos universiteto, tyrinėjo bendruomeninių vorų Anelosimus studiosus elgseną Šiaurės Amerikos Atlanto vandenyno pakrantėje.

Šios rūšies vorai gyvena kolonijose virš upių ir upelių, kai kurie jų yra agresyvūs, o kai kurie – taikūs.

Praeityje atlikti tyrimai jau demonstravo, kad bendros kolonijos gali būti agresyvesnės arba romios, atsižvelgiant į išteklius, prie kurių priėjimą jos turi.

Ar gali klimato kaita ir audringos orų sąlygos keisti tokių kolonijų elgseną? Būtent tai mokslininkai ir mėgino išsiaiškinti.

Kad tai ištirtų mokslininkams prireikė išmatuoti kolonijų agresyvumą ir kaip sėkmingai jiems reikalai ėjosi prieš ir po audros.

Tam prireikė sekti orų prognozes ir keliauti į vietoves, kuriose artimu metu buvo prognozuojami uragano smūgiai, tuomet fiksuoti kolonijų elgseną ir po audros grįžti į šias vietoves, kad būtų dar kartą užfiksuotas jų elgesys.

Mokslininkai taip pat įvertingavo ir kaip stipriai būdavo nuniokotos vietos, kuriose siautė uraganai.

Agresyvumą mokslininkai vertino atsižvelgdami į vorų skaičių, kuris sureaguodavo į voratinklių vibracijas, kurias tyrėjai sukeldavo naudodami nedidelį popieriaus gabalėlį ar elektrinį dantų šepetėlį.

Stebėjimai atskleidė, kad po ciklono agresyvesnės kolonijos taip pat dėjo gerokai daugiau kiaušinių maišelių ir tais metais susilaukdavo daugiau vorų jauniklių, kol tuo tarpu priešingas rezultatas fiksuotas vietose, kurios nepajuto uragano smūgio.

Mokslininkai taip pat išmatavo 211 vietovių, kuriose gyveno ši rūšis, prieš uragano smūgį ir nustatė, kad vorų kolonijos buvo kur kas agresyvesnės regionuose, kuriuos audros talžo dažniau.

Kiti tyrimai taip pat siejo šiuos intensyvius orų reiškinius su gyvūnų elgsena, tačiau dažnai jie remdavosi tik jų stebėjimu po šių audrų bei nustatomomis koreliacijomis.

Bandydami ieškoti paaiškinimo, kodėl vorai taip supyksta, mokslininkai sugalvojo kelias idėjas.

Galbūt iš karto po ciklono apylinkėse lieka mažiau aukų, kurias jie galėtų sumedžioti, o galbūt audra pražudo kai kurias vorų motinas ir priverčia vorus ieškoti būdų, kaip jie galėtų išgyventi be motiniškos globos, skatindami agresyvesnių individų įsigalėjimą.

Kaip į visą tai įsipina klimato kaita?

Jau anksčiau tyrimų modeliai atskleidė, kaip šylantys vandenynai lemia vis galingesnes audras. Dabar mes žinome, kad greta visų kitų jų sukeliamų blogybių, galingesnės audros gali lemti ir vorų elgsenos pokyčius.

Žinoma, tai tik vienas tyrimas, kuris analizuoja vieną rūšį. Tačiau jei praeityje vykdyti tyrimai jau nustatė koreliacijas tarp audrų ir tam tikrų rūšių evoliucijos, tuomet šis tyrimas taip pat pateikia įtikinamų to įrodymų. Tai priveda mus prie dar vienos išvados: po apokalipsės karaliaus artropodai (Nariuotakojai – pagal rūšių skaičių gausiausias gyvūnų karalystės tipas)!

Tyrimas buvo paviešintas žurnale „Nature Ecology and Evolution“.

Gismeteo.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt