Ciniškas nusikaltimas: protiškai neįgalią merginą draugas žadėjo paversti masažiste, bet pardavė dirbti prostitute

Vilnius
Edvard Blaževič / Alfa.lt nuotr.
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose augusią protiškai neįgalią merginą gyvenimas ir taip nuskriaudė, tačiau dar labiau ją nuskriaudė žmonės, kuriais ji pasitikėjo – šie savimi pasirūpinti nesugebančią jauną merginą apgavo, kad ji bus masažistė, ir pardavė už 500 eurų dirbti prostitute.

Tokia istorija prekeiviams žmonėmis baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu – iš pradžių Vilniaus apygardos teismas, o vėliau ir Lietuvos apeliacinis teismas atseikėjo atitinkamas bausmes.

Apkaltinamųjų nuosprendžių sulaukė prieš tai mažiausiai septynis kartus teistas Vilniaus rajono gyventojas Zbignevas Govkelevičius (gim. 1977 m.), keturis kartus anksčiau teistas vilnietis Vitalijus Šajovka (gim. 1968 m.) ir Nadežda Salangina.

Bylos duomenimis, 2015 m. gruodį Z. Govkelevičius kartu su juo gyvenusią protiškai neįgalią merginą sumanė parduoti, o į pagalbą pasitelkė N. Salanginą – pastaroji susisiekė su savo pažįstama, o pastaroji jai rekomendavo V. Šajovką. Šis dėl neįgalumo niekur nedirbęs vilnietis buvo tapęs sąvadautoju ir jau turėjo vieną merginą, kuri teikė intymias paslaugas.

Apgavę patiklią merginą, kad ši dirbs masažuotoja, Z. Govkelevičius ir N. Salangina auką nuvežė į Vilnių ir už 500 eurų pardavė V. Šajovkai.

Nukentėjusi mergina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pasakojo, kad tuo metu gyveno pas Z. Govkelevičių, kuris vieną dieną pasakė jai, kad surado masažistės darbą. „Visą laiką buvo kalbama apie masažistės darbą, ir aš nuoširdžiai tikėjau, kad būtent toks darbas man buvo surastas, maniau, kad man reikės daryti įprastą nugaros masažą“, – teigė mergina.

Iliuzijos išsisklaidė, kai N. Salangina nuvežė merginą pas V. Šajovką – sąvadautojas tiesiai pasakė, kad ji buvo parduota, jis sumokėjo už ją pinigus N. Salanginai.

Anot merginos, V. Šajovka grasino, kad, atsisakiusi dirbti, ji gali būti išvežta į Turkiją, o ten blogiau nei Lietuvoje. Išsigandusi mergina sutiko dirbti prostitute, taip pat sutiko, kad V. Šajovka ją „išbandytų“.

Iš pradžių ji nepabėgo, nes bijojo, jog gali būti sumušta. Tą patį jai sakė ir kita mergina, dirbusi V. Šajovkai.

Nukentėjusioji teigė, kad iš pradžių klientus aptarnaudavo V. Šajovkos bute, o po kelių savaičių jai buvo išnuomotas atskiras butas, tačiau ji vis tiek buvo prižiūrima, iš jos buvo atimtas pasas ir telefonas.

Mergina teigė, kad vėliau ėmė nebetikėti V. Šajovkos grasinimais, kurį laiką padirbusi ji pabėgo iš išnuomoto buto, nes jai nepatiko darbo pobūdis. Dirbti prostitute jai buvo nemalonu, mergina visiems sakė, kad tas darbas nepatinka. Tačiau jai buvo pasakyta, kad, jeigu nedirbs, ją išveš į užsienį.

Gynėsi, kad dirbo savo noru

Toks ciniškas poelgis atsirūgo visiems trims nuteistiesiems – griežčiausia laisvės atėmimo bausmė buvo skirta V. Šajovkai, nuteistam ne tik už prekybą žmonėmis, bet ir už pelnymąsi iš prostitucijos, svetimo dokumento pasisavinimą.

Z. Govkelevičiui už prekybą žmonėmis teks pataisos namuose praleisti penkerius metus, o iki tol neteista N. Salangina nuteista kalėti ketverius metus, tačiau moters bausmė buvo atidėta trejų metų laikotarpiui.

Protiškai neįgalią merginą pardavę asmenys iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau mėtė pėdas. Tiek N. Salangina, tiek Z. Govkelevičius tikino, jog mergina žinojo, kad dirbs prostitute, ir nebuvo parduota apgaule.

Anot Z. Govkelevičiaus, nukentėjusioji jam yra sakiusi, jog yra dirbusi tokį darbą, kad vėl nori tuo užsiimti. N. Salangina bendrininkui antrino, jog parduota mergina jai pripažinusi, kad taip lengviau uždirbti pinigus, ji nori puoštis, gražiai atrodyti, o kito darbo nenori.

Tokia versija abu nuteistieji bandė įtikinti ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus, teigdami, kad yra nepagrįstai nuteisti už prekybą žmonėmis – esą nukentėjusi mergina prostitute vyko dirbti be jokios prievartos, nesuvaržant jos laisvės.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atmetė abiejų nuteistųjų skundus – anot teisėjų, nusikaltėliai pasinaudojo nukentėjusiosios protine negalia ir nesugebėjimu suvokti aplinkos, taip pat pasitelkė ir apgaulę, todėl pagrįstai buvo apkaltinti ir nuteisti dėl prekybos žmonėmis.

Paėmė iš gailesčio

Griežčiausios bausmės sulaukęs V. Šajovka neskundė teismo nuosprendžio. Tačiau vyras savo kaltę pripažino ir teisme pasakojo, kad, prieš paimdamas merginą savo žinion, jis pirmiausia ją apžiūrėjo, vizualiai ji jam patiko.

V. Šajovka teigė, kad tuo metu neturėjo prašomos sumos – 500 eurų, nežinojo, ko nori atvežta mergina, todėl su ją atvežusia moterimi susitarė, jog pinigus sumokės kitą dieną. Iš atvykusios dirbti merginos jis paėmė telefoną ir SIM kortelę, duodamas jai savo telefoną.

V. Šajovka taip pat pripažino, kad, reikalaudamas, kad pas jį dirbtų, jis merginai pagrasino, sakydamas, kad atsisakius pas jį dirbti ji turės vykti į užsienį ir ten dirbti prostitute.

Pasak nuteisto sąvadautojo, kai parduota mergina atidirbo 500 eurų, kuriuos teko sumokėti, jis pasakė, kad mergina yra laisva ir gali eiti, kur nori, arba pas jį dirbti, tačiau ji niekur nėjo.

Bylos metu buvo apklausta ir dar viena mergina, dirbusi V. Šajovkai prostitute. Pastaroji teigė, kad V. Šajovka jai yra sakęs, kad protiškai neįgalią merginą paėmė iš gailesčio, nes ją atvežusi moteris sakė, kad kitu atveju parduos merginą į Turkiją.