Angle down Atgal

Bundanti gamta pabudina ir žmogų

Pievose jau galima rasti pirmųjų žalumynų, kur kas naudingesnių už kavos puodelį, kuriuo kaskart bandome išjudinti savo mintis bei kūną nuo žiemos sąstingio, tačiau už pusvalandžio vėl pritrūkstame energijos.

Imkite tai, ką duoda gamta

Žolininkė Kristina Domeikienė pataria žvalumo šaltinių ieškoti bundančioje gamtoje. Dabar pats blindės – kačiukų žydėjimo metas. Kačiukų arbata tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Mat blindės žiedų arbata skani gerti ne tik profilaktiškai, bet ir veiksmingai gelbėja peršalus, padeda karščiuojantiems arba kosintiems žmonėms. Sakoma, kad tai natūralus gamtos aspirinas, puiki profilaktinė priemonė nuo infarkto ar insulto, nes skystina kraują, tad žolininkė ragina skubėti į miškus, kad dar suspėtumėte jų prisiskinti. Juolab kad kačiukus galima džiovinti ir vartoti vasarą bei rudenį.

5–6 tokius kačiukus kasdien užsipilkite stikline karšto vandens ir turėsite puikios pavasarinės arbatos. Vaikams arbatos puodeliui pakaks 1–2 kačiukų. Šios arbatos pagerti vertėtų porą savaičių.

Anot žolininkės, iš gamtos reikia imti tai, ką ji tuo metu dovanoja. Čia pat – šalpusnių žydėjimo metas. Jie ypač vertingi kepenims. Šalpusnių arbata plikoma įvairaus stiprumo. Ji dažniausiai ruošiama, vieną valgomąjį šaukštą žaliavos užplikant puse litro vandens. Paruoštas užpilas išgeriamas per vieną dieną, per tris kartus, ir būtinai – šiltas. Jei organizmas arbatą gerai toleruoja, galima ruošti ir stipresnį užpilą – tiek pat žaliavos užplikyti stikline vandens.

Dažniausiai šalpusnių žiedų arbata vartojama, gydant plaučių ligas, ypač bronchitą, nes lengvina atsikosėjimą. Peršalus ant krūtinės ir gerklės taip pat galima dėti gydomuosius šalpusnių žiedų ar lapų arbatos kompresus.

Šalpusnių nuoviras gydo nudegimus, odos žaizdas, malšina vabzdžių įkandimo skausmą ir patinimą. Ant pažeistos odos vietos tereikia uždėti kuo šiltesnį šalpusnių kompresą ar tiesiog susmulkintus lapelius. Dėl sutraukiančių savybių šalpusnio nuoviras gali padėti nuo viduriavimo, o visa šalpusnio žolė stiprina imunitetą.

Šalpusniu galima gydyti akies miežį: įpylus truputį vandens ir pakaitinus iki užvirimo, atvėsinta masė tepama ant sterilios marlės ir dedama ant akies miežio – atlėgs skausmas, miežis greičiau pranyks.

O jei tinsta kojos, vakarais pravartu jas pamirkyti šalpusnių nuovire. Šalpusnio, maišyto su dilgėlėmis, nuoviras puikiai stiprina plaukus ir yra gera priemonė nuo pleiskanų.

Brian Strevens nuotr.
Brian Strevens nuotr.

Pažįstame visi, bet nežinome vaistinių savybių

Žolininkė pataria nepamiršti pasirūpinti kiaulpienių, garšvos ir dilgėlių atsargomis. Tai vieni vertingiausių pavasarinės gamtos augalų.

Didžioji dilgėlė vešliai auga miškuose, krūmuose, drėgnose dirvose, patvoriuose, pievose. Liaudies medicinoje šviežiomis lapų sultimis gydomas kraujavimas iš nosies, mat ši patvorių gėlė – puiki kraujavimą stabdanti priemonė, veiksmingai didinanti kraujo krešėjimą, šalinanti medžiagų apytakos sutrikimus, gydanti kepenų ligas, vidurių užkietėjimą.

Dilgėlė pjaunama 2–3 kartus per vegetaciją, o šaknys kasamos anksti pavasarį arba vėlai rudenį. Išoriškai dilgėlių koncentruotu užpilu slopinami neurologiniai, reumatiniai skausmai, skalaujami plaukai, siekiant paskatinti jų augimą.

Kiaulpienės žmogaus organizmui vertingos nuo plaukų iki kojų pirštų galiukų. Ne veltui sakoma, jog tai gyvybės šaknis, mat yra pagrindinis natūralus vitaminų šaltinis. Joje gausu vitamino C, gyvybės palaikytojų vitaminų E ir A, geležies, kalcio, fosforo, inulino, jodo, dervos, vaško, organinių rūgščių.

Nors ji kartaus skonio, tai nekenkia. Priešingai – kartumynai yra naudingi. Gydymui naudojamos tiek kiaulpienių šaknys, tiek jų antžeminė dalis. Manoma, kad kiaulpienės padeda šalinti cholesterolį, gerina atmintį, bendrą organizmo savijautą. Kiaulpienių šaknų nuoviras vartojamas nuo vidurių užkietėjimo, nervų ligų, nudegimų. Iš žiedų verdama uogienė, daromi kokteiliai. Jų lapais papildomos salotos.

Pavasarį pravartu pasirinkti ir garšvos, gebančios išaugti iki 1,2 m aukščio. Lapai patys tinkamiausi, kai būna garbanoti ir šviesūs. Skonis švelnus, primenantis lazdyno riešutus. Juose apstu baltymų, riebalų, askorbo rūgšties, mineralinių bei eterinių aliejų.

Jauni lapeliai ir minkšti stiebai gali būti vartojami kaip organizmą stiprinanti priemonė, o tai ypač aktualu po žiemos, kai daugeliui trūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų. Anksčiau garšvos plačiai naudotos virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, inkstų, šlapimo pūslės, grybelinėms odos ligoms gydyti. Garšvos mažina kraujospūdį, todėl jų nerekomenduojama daug vartoti, jei kamuoja žemas spaudimas.

Nine Kopfer nuotr.
Nine Kopfer nuotr.

Turi daugiausia aktyvių medžiagų

Būtinai palepinkite save dar viena pavasarine dovana – medžių ir vaiskrūmių pumpurais. Tai gali būti beržų, liepų, spygliuočių, obelų, serbentų, aviečių pumpurai.

Suprantama, nereikia jų kimšti į burną saujomis. Suvalgykite per dieną 5–7, nes pumpurai skrandyje išbrinksta ir apsunkina virškinimą. Jei žalio maisto netoleruojate, gerai sukramtę, galite ir išspjauti – seilėse esantys fermentai jau bus padarę gerą savo darbą ir organizmas naudingų medžiagų gaus. Pumpurai nėra labai skanūs, tačiau pagerinti jais arbatų skonį tikrai pravartu. Stiklinei vandens reikia 5–10 pumpurų. Juos galima vartoti tiek žalius, tiek džiovintus. Vartojant žalius, vanduo pabąla nuo išsiskiriančių dervingų medžiagų.

Beržų, kaip ir tuopų, pumpurai pjaunami kartu su jų šakelėmis, kurios surišamos į šluoteles ir džiovinamos vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Nespėjus prisirinkti beržų pumpurų, prisirinkite jų jaunų lapų, kol jie kvapnūs ir švieži. Lapų arbatėlė pagelbės, sergant inkstų bei šlapimo pūslės uždegimais, padės nuo burnos opų, reumato skausmų.

Pasirūpinkite lipniais pušų pumpurais, kurie padeda apsiginti nuo daugelio ligų. Iš pušų pumpurų paruoštas nuoviras padės atsikosėti, nepriekaištingai dezinfekuos kvėpavimo takus. Juos galite naudoti ir inhaliacijoms, tonizuojamosioms vandens vonioms.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite