Bo­na­ven­tū­ras iš Sva­jo­nių gat­vės

Šiauliai

Var­das Bo­na­ven­tū­ras reiš­kia „gė­rį ža­dan­tis“. Anot Bo­na­ven­tū­ro Šal­čio, dai­li­nin­ko var­das – tar­si įža­dai. Jei da­vei šiuos įža­dus, ta­vęs tu­ri ne­be­do­min­ti nei kri­zė, nei ne­pri­tek­lius. Nuot­rau­ko­je — su duk­ra ak­to­re Mo­ni­ka Šal­ty­te.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

50518

Rug­sė­jo 6 d. „Laip­tų ga­le­ri­jo­je“ ati­da­ro­ma „Šiau­lių die­noms“ skir­ta Bo­na­ven­tū­ro Šal­čio ta­py­bos pa­ro­da „Ei­das“. Ki­tą­met ta­py­to­jas švęs 70-me­tį, tad ši pa­ro­da – įžan­ga į ju­bi­lie­jų. Il­ga­me­tis Šiau­lių uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to dės­ty­to­jas, ku­rio vi­sas kū­ry­bi­nis ke­lias klo­jo­si Šiau­liuo­se, džiau­gia­si, kad mies­to gim­ta­die­nio pro­ga dar kar­tą prieš dai­lės my­lė­to­jus stos su sa­vo nau­jų dar­bų pa­ro­da.

Foto galerija:

Ei­das reiš­kia „vaiz­dą, for­mą, es­mę“. Vi­sa tai ra­si Bo­na­ven­tū­ro kū­ry­bo­je. Švęs­da­mas 60-me­tį, dai­li­nin­kas sa­kė, jog, su­lau­kus to­kio am­žiaus, jau ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­das, ar esi tik­ras dai­li­nin­kas, ar dai­lė tik ta­vo ho­bis. Pa­si­tin­kant
70-me­tį, aiš­ku, tai dar la­biau iš­ryš­kė­ja. „Kol jau­nas bu­vau, at­ro­dė, kad vi­si su­kur­ti dar­bai – su­per. Kuo to­liau, žvilgs­nis ta­po kri­tiš­kes­nis. Meist­riš­ku­mas au­ga, nes pyks­ti ant sa­vęs“, – juo­kau­ja Bo­na­ven­tū­ras. Di­dis mo­men­tas, anot B. Šal­čio, kai pai­šy­to­jas tam­pa ta­py­to­ju.

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo ap­gau­lės

Bū­tent ap­gau­le Bo­na­ven­tū­ras pa­si­nau­do­jo, spręs­da­mas, ar ga­li bū­ti dai­li­nin­ku. Penk­to­je kla­sė­je nu­ko­pi­ja­vo iliust­ra­ci­ją iš pa­sa­kų kny­gos. Mo­ky­to­ja ne­pa­ti­kė­jo, pa­li­ko po pa­mo­kų ir lie­pė dar kar­tą nu­pieš­ti. Pa­vy­ko. Nuo to lai­ko mo­kyk­lo­je bu­vo pra­min­tas me­ni­nin­ku.

Neat­me­ta dai­li­nin­kas ir tė­vo įta­kos. Jis bu­vo kal­vis, bet ne šiaip ka­lė­jas, o mė­go da­ry­ti gra­žius da­ly­kus.

1972 me­tais bai­gęs tuo­me­čio Šiau­lių pe­da­go­gi­nio ins­ti­tu­to Dai­lės fa­kul­te­tą, bu­vo pa­kvies­tas lik­ti čia dės­ty­to­ju ir iš­dir­bo 37 me­tus. Nuo 1973 me­tų da­ly­vau­ja pa­ro­do­se Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, Šve­di­jo­je, Olan­di­jo­je, jo ta­py­tų dar­bų yra įsi­gi­ję mu­zie­jai ir pri­va­tūs ko­lek­ci­nin­kai iš Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Ru­si­jos, Šve­di­jos, Olan­di­jos, Ka­na­dos, JAV, Aust­ra­li­jos...

B. Šal­tis su­ren­gė 40 per­so­na­li­nių pa­ro­dų, ku­rių net aš­tuo­nias – „Laip­tų ga­le­ri­jo­je“, o kiek kar­tų da­ly­va­vęs gru­pi­nė­se pa­ro­do­se, sa­ko, ir ne­be­sus­kai­čiuo­jąs.

Ar se­ka sa­vo mo­ki­nių kū­ry­bą? Dės­ty­to­jas at­sa­ko, jog ap­si­džiau­gia, jei ką nors gra­žes­nio apie sa­vo mo­ki­nius iš­girs­ta. Daž­nai jie pa­tys jam pa­si­gi­ria.

Kar­tą ta­py­to­jas Ri­čar­das Po­vi­las Vai­tie­kū­nas, pri­sta­ty­da­mas ko­le­gos dai­li­nin­ko Au­gus­ti­no Sa­vic­ko kū­ry­bą, teigė, jog tai kū­rė­jas iš Die­vo ma­lo­nės. Man­ding tą pa­tį bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie B. Šal­tį. Prieš klaus­da­mas apie tai dai­li­nin­ko, pa­sa­ky­siu, jog pa­ts mąs­tau, kad rei­kia
50 pro­c. Die­vo ma­lo­nės, bet ki­ti 50 pro­c. tu­ri bū­ti dar­bas. Tad klau­siu, ką pa­šne­ko­vas apie tai mąs­to: ar rei­kia aukš­čiau­sio­jo ap­do­va­no­ji­mo, kad tap­tum dai­li­nin­ku, ar jo pa­kan­ka, ar rei­kia dar dar­bo, ar už­ten­ka vien dar­bo ir be­dirb­da­mas re­zul­ta­tų pa­siek­si?

Dai­li­nin­kas at­sa­ko, jog meist­rys­tė at­si­ran­da be­dir­bant. Jis pri­si­me­na ne vie­ną sa­vo dės­ty­to­ją, ku­rie il­gas va­lan­das pra­leis­da­vo prie sa­vo ku­ria­mų ta­py­bos dar­bų ar fres­kų: dai­lin­da­mi kiek­vie­ną fi­gū­rą, ieš­ko­da­mi dau­gy­bės va­rian­tų.

„Pa­veiks­lą ga­li pa­da­ry­ti, bet gy­lio be kruopš­tu­mo, ieš­ko­ji­mų ne­bus“, – sa­ko me­ni­nin­kas. O bai­gia Bo­na­ven­tū­ras vėl sa­vo kla­si­ki­ne min­ti­mi, jog ta­py­ba tai ap­gau­lė.

dsc-0007.jpg

Sva­jo­nė nu­ta­py­ti be­na­mį

Ma­no gal­va, daž­niau­siai B. Šal­tis ta­po me­ni­nin­kų po­rtre­tus. Pats dai­li­nin­kas su tuo ne­no­ri su­tik­ti. Anot jo, jam bet ku­ris vei­das, net ir „zi­ma­go­ro“, įdo­mus. Bu­vo nu­si­žiū­rė­jęs net be­na­mį. Il­gai rin­ko me­džia­gą, ne­si­no­rė­jo ta­po­mojo ka­ri­ka­tū­rin­ti, įžeis­ti. De­ja, su­rink­ti me­džia­gos ne­bes­pė­jo.

„Taip vi­sa­da“, – sa­ko dai­li­nin­kas. Pir­miau­sia jam tu­ri pa­tik­ti žmo­gus. Užuo­maz­ga tu­ri bū­ti. Be jos – ne­lai­mė. Po to se­ka me­džia­gos rin­ki­mas. Jei žmo­gus pa­tin­ka, at­si­ran­da idė­ja. To­liau – idė­jos žmo­gi­ni­mas. Dai­li­nin­kas ga­li at­si­sa­ky­ti net pel­nin­go už­sa­ky­mo ir ne­ta­py­ti, jei už­sa­ky­to­jas ne­pa­tiks.

O šiaip jau Bo­na­ven­tū­ras pri­pa­žįs­ta, jog po­rtre­tas ama­to pra­sme – su­dė­tin­gas. Knai­sio­jie­si ki­ta­me. Ga­li žmo­gų net kaž­kiek pa­keis­ti.

Kaip gims­ta po­rtre­tas? Dai­li­nin­kas at­sa­ko trum­pai: „Žiū­riu ir tiek.“

Ar B. Šal­tis dau­giau por­tre­tis­tas, ar pei­za­žis­tas, ar na­tiur­mor­tų meist­ras? O dar juk yra ir abst­rak­ci­jų. Jau anks­čiau ta­py­to­jas yra sa­kęs: „Va­dink ma­ne vaiz­duo­to­ju.“ Anot jo, kas pa­sa­kys, ar Remb­ran­tą va­din­ti po­rtre­tis­tu, ar pei­za­žis­tu.

Daž­niau­siai dai­li­nin­kų kū­ry­ba skirs­to­ma pe­rio­dais. Štai ke­le­tą me­tų gims­ta pei­za­žai, vė­liau atei­na na­tiur­mor­tų pe­rio­das...
B. Šal­tis, at­ro­do, ga­na grei­tai ga­li per­šok­ti nuo vie­nų prie ki­tų. Bet tai tik įro­do ta­py­to­jo ta­len­tą.

Daug kas apie B. Šal­tį kal­ba ir kaip apie abst­rak­ci­jų meist­rą, o man at­ro­do, kad abst­rak­ci­jų jo kū­ry­bo­je ma­žiau­siai – vis tiek kaž­kur įžvelg­si eže­rą, upe­lį, kriok­lį, bent jau lie­taus la­šus. Dai­li­nin­kas sa­ko, jog abst­rak­ci­ja – tai rea­lis­ti­nis at­si­trau­ki­mas ar­ba abst­rak­tus po­žiū­ris į bui­ti­nius da­ly­kus. Vie­na, anot jo, aiš­ku – jog, ta­pant mo­te­rį, bū­ti­nas imp­re­sio­niz­mas.

Me­nui ken­kia pa­si­pū­ti­mas

Sa­ko, var­das api­bū­di­na žmo­gų. XIII a. šven­ta­sis Bo­na­ven­tū­ras bu­vo aka­de­mi­nės in­te­lek­tua­li­nės tra­di­ci­jos puo­se­lė­to­jas, žy­miau­sias jo kū­ri­nys „Me­nų su­grį­ži­mas“. O B. Šal­tį pa­va­din­čiau žmo­gu­mi be pyk­čio. Net pri­tai­ky­čiau jam ter­mi­ną – jau­kus žmo­gus. Var­das Bo­na­ven­tū­ras reiš­kia „gė­rį ža­dan­tis“. Ba­na­lu bū­tų aiš­kin­ti apie ta­py­to­jo sva­jo­nes, nes jis jau gy­ve­na Šiau­liuo­se Sva­jo­nių gat­vė­je. Ką be­pri­dur­si.

Anot Bo­na­ven­tū­ro, dai­li­nin­ko var­das – tar­si įža­dai. Jei da­vei šiuos įža­dus, ta­vęs tu­ri ne­be­do­min­ti nei kri­zė, nei ne­pri­tek­lius. Jei tu tik­rai dai­li­nin­kas, tai vis­ką mes­ti ir pre­kiau­ti, pa­vyz­džiui, nafta, tau ne­pa­vyks.

Įdo­miai dai­li­nin­kas mąs­to apie sa­vęs paieš­kas – am­ži­ną me­ni­nin­kų te­mą. Svar­biau­sias at­skai­tos taš­kas – kur pra­si­de­da me­nas? Kiek­vie­nas žmo­gus yra kaž­kiek trenk­tas, tik dai­li­nin­kas dau­giau. Sa­vas­tis – la­bai svar­bus žo­dis, kai juo ga­li api­bū­din­ti me­ni­nin­ką.

Pa­veiks­las baig­tas, kai dai­li­nin­kas pa­de­da sa­vo pa­ra­šą. Nors Bo­na­ven­tū­ras mąs­to ir tru­pu­tį ki­taip. Pa­veiks­las ga­li bū­ti pra­dė­tas, bet baig­tas – ne. Juk yra be­ga­ly­bė. Nors jei­gu kū­ri­ny­je kaž­kas gy­ve­na, gal ir ga­li­ma tar­ti, jog jis jau baig­tas. O aš pa­gal­vo­jau, jog jei­gu dai­li­nin­kas lai­min­gas, žiū­rė­da­mas į sa­vo pa­veiks­lą, va­di­na­si – pa­veiks­las baig­tas.

Ko la­biau­siai ne­mėgs­ta B. Šal­tis? Lai­ki­nu­mo. Dar ne­mėgs­ta pa­si­pū­ti­mo. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad pa­si­pū­ti­mas ken­kia ir me­ni­nin­kui, ir me­nui.

Kas bū­tų, jei ne­bū­tų dai­li­nin­kas? Gal me­di­kas. Gal kal­bi­nin­kas. Gal ra­šy­to­jas, nes ne vie­nas ei­lė­raš­tis ir spau­do­je yra pa­si­ro­dęs, bet at­si­ti­ko taip, kaip at­si­ti­ko. Ir ne­keis­tų jis nie­ko gy­ve­ni­me, ir ne­si­gai­li, nes juk nie­ko ir ne­pa­kei­si – ta­vo gy­ve­ni­mas yra ta­vo da­lia, o svar­biau­sia – juo me­ni­nin­kas yra pa­ten­kin­tas. Tad štai dar vie­nas B. Šal­čio bruo­žas – jis ta­py­to­jas ir žmo­gus, mo­kan­tis džiaug­tis gy­ve­ni­mu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt