Angle down Atgal

Bibliotekoje – kelionės atradimų nuotrupos

Kelionės – viena smagiausių laisvalaikio praleidimo formų. Tai pažintis su kitomis kultūromis, naujų neįkainojamų patirčių gurkšnis, atradimai ir įspūdžiai, leidžiantys visapusiškai atsipalaiduoti ir tobulėti.

Vasario 18 dieną į Šiaurinę biblioteką rinkosi kelionių mylėtojai ir renginio sumanytojos bičiuliai. Čia vyko susitikimas su panevėžiete mokytoja, kelionių entuziaste Valdone Venskūnaite. Viešnia atvyko pasidalinti kelionių nuotrupomis iš Indijos ir Nepalo.

V. Venskūnaitė pradėjo pasakojimą nuo to, kas paskatino kelionėms į Tolimuosius Rytus: „prieš keletą metų dalyvavau renginyje, kuris vyko ajurvedos kavinėje Panevėžyje. Paskatinta pranešėjų, pradėjau mokytis Ajurvedos akademijoje Vilniuje. Vienas mokymų kursas kaip tik ir buvo Indijoje, kur beveik mėnesį praleidau intensyviai studijuodama, tad nebuvo laiko pažinčiai su Indija“, – prisipažino V. Venskūnaitė. Moteris sakė šiai šaliai jaučianti nepaaiškinamą trauką, tad sugrįžo į Indiją dar du kartus. Kiekvieną kartą čia viešint Indiją ji atranda vis kitokią, dar nematytą, tad tai toli gražu ne pabaiga.

Indija – antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir septinta pagal plotą. Čia daugybė lankytinų vietų, įtrauktų į Unesco pasaulio paveldo sąrašą. Kad ir vienas iš septynių pasaulio stebuklų, architektūrinis šedevras – Tadž Mahalas. Šalis garsėja savo sceninių pasirodymų menu, klasikine indiška muzika, išraiškingais šokiais, spalvomis pripildytais Holi ir Diwali festivaliais, – pasakojo viešnia.

Religija ir dvasingumas yra neatskiriama Indijos kultūros dalis, įsišaknijusi į kasdieninį gyvenimą. „Vienas seniausių šventas miestas – Varanasis – kur šalies gyventojai atvyksta numirti. Induistai tiki, kad jei žmogaus pelenai išbarstomi šventoje Gango upėje, tuomet siela garantuotai pateks į dangų. Čia pat viešai nuolat vyksta laidojimo ceremonijos, pastatyti specialūs postamentai mirusiesiems deginti, vyksta kremacijos“, – laidojimo papročius atkleidė V. Venskūnaitė.

Toliau sekė pasakojimas apie kitą viešnios aplankytą šalį, įsispraudusią tarp Indijos ir Kinijos – Nepalą.

„Tai – viena skurdžiausių pasaulio valstybių, kur dažnai nėra elektros, kanalizacijos. Mažai kas turi šaldytuvus ar šiltą vandenį. Tačiau visa tai atperka, nes Nepalas įsikūręs aukščiausiuose pasaulio kalnuose – Himalajuose, kur stūkso gigantai – Everestas, Dhaulagiri ir Anapurna. Nepaliečiai, kaip ir indai, labai pamaldūs, aukoja dievams, čia apstu vienuolynų“, – įspūdžius pasakojo Valdonė.

Kelionės po šią šalį metu V. Venskūaitei teko aplankyti vieną svarbiausių induistų šventyklų kompleksų pasaulyje, Pashupatinath, įsikūrusią ant šventos upės Bahmati kranto, vieną gražiausių kurortinių miestų – Pokhara, kur yra Devi kriokliai, sostinę ir didžiausią Nepalo miestą Katmandu.

Viešnia su susirinkusiais pasidalino savo kelionių dienoraščio ištrauka apie kopimą į šiaurės Himalajus.

Nešvara, šiukšlės, netvarka, chaosas, skurdas, triukšmas, o iš kitos pusės – žmonių paprastumas, dvasingumas ir svetingumas, gamtos spalvos ir savitos architektūros grožis, autentiškas palikimas ir kultūra leido pajusti V. Venskūnaitei tikrą Azijos šalių dvasią ir suprasti, kad laimė slypi ne materialiuose dalykuose.

Susirinkusieji gerėjosi kelionių nuotraukomis, papildžiusiomis viešnios pasakojimą ir padėjusioms geriau įsivaizduoti aplinką, kurioje V. Venskūnaitė lankėsi. Skaidrėse demonstruojamos fotografijos pakerėjo autentišku kultūriniu palikimu ir svaiginančia gamta: didingi kalnai, kriokliai, šaltiniai ir šiltosios versmės, sausakimšos gatvės ir margi turgūs, vietinis transportas ir gyvūnija, religinės apeigos ir šventės, tvirtovės, rūmai, mečetės, vienuolynai ir šventyklos, savita architektūra, paminklai, menantys senovės laikus, vieši mirusiųjų deginimai ir vietinių gyventojų buitis...

Renginio metu bibliotekos darbuotojos Henrietos ir mikrorajono gyventojo, bibliotekos bičiulio Regimanto muzikinis duetas atliko keletą lietuviškų dainų pagal P. Širvio ir V. Kernagio eiles. Henrieta nustebino viešnią ta proga pasipuošusi nepalietiškomis kelnėmis ir švarku.

Tikimės, kad viešnios pasakojimas įkvėpė naujiems kelionių vėjams ir naujoms kryptims. Gyvenimas neturi būti nuobodus. Jeigu nėra galimybės keliauti svetur, visuomet galima keliauti po savo šalį. Keliaukime ir kaupkime savo įspūdžių bagažą, kuris vėliau taps neįkainojama patirtimi.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite