Angle down Atgal

Baltijos šalių tyrimas parodė, kas sulaiko nuo kaupimo pensijai: informacijos užtenka tik kas dešimtam

Dvigubai daugiau lietuvių papildomai nesirūpina oria senatve, palyginti su Latvijos ir Estijos gyventojais. Kodėl gyventojai nedalyvauja pensijų kaupimo programose, o kurios priežastys labiausiai skatina taupyti?

Lietuvoje savo pensija papildomai nesirūpina beveik 20 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad tokia gyventojų dalis nedalyvauja nei II, nei III pakopoje bei netaupo savarankiškai. Tuo tarpu Estijoje tokie asmenys sudaro 9 proc., o Latvijoje – 7 proc., atskleidžia UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo virš 3000 Baltijos šalių gyventojų nuo 18 iki 65 metų.

Populiariausia taupymo senatvei priemonė visose trijose šalyse yra II pakopos pensijų fondai, taip pat dažnai renkamasi III pakopa. Tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojus kaupti II arba III pakopos pensijų fonde labiausiai motyvuoja sukauptų pinigų paveldimumas. Maždaug pusei visų apklaustųjų ši priežastis pasirodė aktualiausia – taip manė 49 proc. lietuvių, 48 proc. latvių ir 42 proc. estų.

„Gyventojus kaupti senatvei pensijų fonduose skatina įvairios priežastys, tarp jų – papildomi pinigai iš investicijų bei valstybės parama, tačiau lėšų paveldimumą didžiausia dalis apklaustųjų nurodo kaip esminę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje kaupiant III pakopoje dalyvių pinigai yra 100 proc. paveldimi, o II pakopoje pensijų fonde esančios lėšos taip pat gali būti paveldimos pasirinkus atidėtąjį anuitetą“, – tyrimo rezultatus komentuoja Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė.

Gyventojai oria senatve neužtikrinti

Apklausos metu respondentai taip pat nurodė, kas juos atgraso nuo kaupimo II ir III pensijų pakopose. 25 proc. lietuvių kaupti nesiryžta, nes teigia, kad neturi tam finansinių galimybių. Estijoje šis skaičius siekia 18 proc., Latvijoje – 36 proc.

Tik 5 proc. lietuvių nekaupia, nes mano, kad pasiekus pensinį amžių jiems pakaks turimų santaupų. Taip pat galvoja dar 3 proc. apklaustų latvių ir 4 proc. estų.

„Matome, kad didžiajai daliai Lietuvos gyventojų kaupimas senatvėje yra aktualus, nes papildomų lėšų netrūksta vos keliems procentams nekaupiančių Baltijos šalių gyventojų. Nepaisant to, nemaža dalis lietuvių, latvių ir estų kol kas pensijų fonduose nekaupia, nurodydami kitas priežastis“, – teigia A. Paliukaitė.

Būtina auginti piliečių finansinį raštingumą

Visgi didžioji dalis Baltijos šalyse gyvenančių asmenų nekaupia, nes nepasitiki pensijų sistema, atskleidė tyrimas. Net 44 proc. lietuvių ir 47 proc. estų pasitikėjimo pensijų sistema trūkumą įvardijo kaip pagrindinę priežastį dėl kurios nedalyvauja pensijų kaupime. Latvijoje tokių gyventojų skaičius siekia kiek daugiau nei trečdalį – 35 proc.

„Stabilumas yra pasitikėjimo pagrindas, todėl aukštesniems nepasitikėjimo rodikliams Lietuvoje ir Estijoje įtakos galėjo turėti pensijų sistemos reformos – Lietuvoje ji buvo įgyvendinta šiemet, o Estijoje reforma vis dar vyksta“, – teigia specialistė.

Ji priduria, kad nors pastaruoju metu informacijos viešojoje erdvėje apie pensijų kaupimo sistemą galima pastebėti vis daugiau, Baltijos šalių gyventojams aiškumo vis dar trūksta.

Vos 10 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad informacijos apie pensijų sistemą yra pakankamai, o ji yra pateikiama aiškiai ir suprantamai. Estijoje taip galvojančių asmenų yra 12 proc., o Latvijoje – 13 proc.

A. Paliukaitė pažymi, kad kaip ir nuolatinės reformos, informacijos apie pensijų kaupimą trūkumas taip pat lemia žemesnį pasitikėjimą sistema, o norint spręsti šią problemą reikia pradėti nuo pamatų.

„Jeigu norime, kad kuo daugiau gyventojų galvotų apie orią senatvę, vien tik kalbėti apie pensijų kaupimo sistemą nepakanka. Spręsti šią problemą padėtų kokybiška edukacija ir gyventojų finansinio raštingumo gerinimas, pradedant kuo anksčiau – mokykloje bei universitete“, – sako „Luminor“ pensijų produkto vadovė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite