REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2020 m. Rugpjūčio 10 d. 13:11

Azerbaidžano prezidentas R. Lapaitį apdovanojo Draugystės ordinu

Alytus

Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt


141399

Karo žurnalistas, poetas verstaminietis Ričardas Lapaitis, liepos pabaigoje švenčiantis savo gimtadienį, sulaukė ypatingos dovanos. Azerbaidžano Respublikos prezidentas Ilhamas Alijevas nacionalinės Spaudos dienos proga, švenčiant 145-ąsias žurnalistikos metines, jį apdovanojo Draugystės ordinu. Pasak Ričardo, šis prilygsta mūsiškiam Vyties kryžiaus ordino apdovanojimui, kurį skiria šalies prezidentas. Lietuvoje, o gal ir visame Pabaltijyje, jis – vienintelis, gavęs tokį aukštą Azerbaidžano Respublikos apdovanojimą.

Su apdovanojimu karo žurnalistą pasveikino Lietuvoje reziduojantis Azerbaidžano diplomatinis korpusas, valdančiosios koalicijos Seimo nariai. Daug sveikinimų internetu atskriejo iš Azerbaidžano, įvairių kitų pasaulio valstybių: Amerikos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Ispanijos. Kol kas fiziškai nepajėgiantis atsakyti į juos visus. Teks sėdėti prie kompiuterio kelias dienas, kol visiems padėkosiantis.

Apdovanojimas persmelktas liūdesio

Karo žurnalistas sakė tikrai nesitikėjęs tokio garbingo apdovanojimo. ,,Šia proga ordinais buvo apdovanoti tik trys asmenys, tarp kurių garsūs žurnalistai ir aš, gyvenantis atokiame Dzūkijos kaimelio vienkiemyje. Tai buvo didelis siurprizas bei ypatinga gimtadienio dovana. Prezidentas dėl mano kandidatūros turėjo gauti labai svarias rekomendacijas, kad nuspręstų skirti minėtą ordiną. Džiaugiuosi, kad I. Alijevas įvertino mano beprotiškus, kartais sunkiai paaiškinamus žygius į karus. Šis laimėjimas yra ir viso Tarptautinio Europos-Azijos spaudos fondo kolektyvo, kuriam aš atstovauju Lietuvoje“, – tvirtino R. Lapaitis.

 Žurnalisto teigimu, fondas viešina jo veiklą, visapusiškai palaiko. Taigi, šis ordinas – jam ir didelė atsakomybė. Galima teigti, kad į kalną pakilti išties lengviau, nei išsilaikyti jo viršūnėje. Duodamas interviu užsienio žiniasklaidai, sakęs, kad tai – visos komandos darbas.

Tam turėjo reikšmės ir Ričardo dalyvavimas Aleksandro Broko dokumentiniame filme „Begalinis koridorius“. Būdamas pagrindinis šio filmo herojus, žurnalistas jį ne vienus metus populiarina visame pasaulyje. Neseniai filmą pristatė, dalijosi asmeninėmis įžvalgomis iš karinių veiksmų, Kalnų Karabacho, priefrontės zonos ir savo šiemetinės viešnagės Kanadoje metu.

„Net tie vedliai, kurie lydėjo mane kare, kurie žiūrėjo, kad neužminčiau ant minos, į mane nepataikytų snaiperis, ir šie žmonės prisidėjo prie mano įvertinimo. Aš juos vadinu angelais sargais. Vienas pakėlęs kelnes parodė, kiek daug ant kojų turi sužeidimų. Bet jis vis tiek lydėjo mane“, – pasakojo Ričardas, pridurdamas, kad stengiasi ne dėl apdovanojimų. Ne vienus metus už ačiū verstaminietis savanoriavęs ir pabėgėlių stovyklose, bandęs pabėgėliams padėti, nes gaila žiūrėti, kai žūsta nekalti žmonės.

Sužinojęs apie garbingą apdovanojimą, Ričardas sakė, kad jis yra ir savotiškai sunkus. „Pagalvojau apie daugelį dalykų, žuvusius kolegas, kurių daugiau kaip 50 procentų paguldė savo galvas. Karo žurnalisto duona labai sunki. Todėl ir apdovanojimo džiaugsmas šiek tiek persmelktas liūdesio“, – tvirtino R. Lapaitis.

Dabar – koronaviruso pandemija, ir taip sunkus metas, o šį mėnesį prasidėjo kariniai veiksmai Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, buvo nukauta 12 karininkų ir kareivių, 4 iš jų aukšto rango karininkai, tarp jų - generolas-majoras. Dar buvo sužeista daug taikių gyventojų. Vienas žuvo. Pasak Ričardo, Armėnijoje yra stipri rusų karinė bazė, todėl jie drąsiai jaučiasi, nes turi šios šalies karinį palaikymą.

Jis apgailestavo, kad konfliktas dėl Kalnų Karabacho tarp Armėnijos ir Azerbaidžano tęsiasi daug metų. Ir iki šiol nepavyksta jo išspręsti. Dėl tokios situacijos, anot žurnalisto, kalta Rusija. Tai ji sukiršino iki tol draugiškai sutarusias tautas.

Visada nešiojasi kryželį

Toks garbingas apdovanojimas R. Lapaičiui – jau ketvirtasis. Pirmas apdovanojimas vyko 1993 metais Maskvoje, kai Ostankino televizijoje jam buvo įteiktas diplomas ir premija už drąsą bei objektyvios informacijos sklaidą apie įvykius Kalnų Karabache. Ten žurnalistas viešai išdrįso sukritikuoti Rusijos kišimąsi į Kaukazo šalių reikalus. Pasmerkė agresiją, siūlė iš tų šalių išvesti karinius dalinius. Jei ne Rusijos kiršinimas, Azerbaidžano ir Armėnijos tautos, jo tvirtinimu, būtų išvengusios karinio konflikto.

Prieš kelerius metus Baku lietuvis karo žurnalistas buvo apdovanotas „Auksinės širdies“ medaliu už nuopelnus Azerbaidžanui, pasiaukojantį profesinių pareigų vykdymą Karabacho karo metu 1992–1994 metais, už dalyvavimą dokumentiniame filme apie Chodžaly tragediją, už indėlį vystant dvišalius Lietuvos ir Azerbaidžano santykius bei darbą pabėgėlių stovyklose ir priefrontės zonoje.

Dar vieną aukščiausią International Eurasia Press Fund apdovanojimą „Karabakh“ pernai gavo Druskininkuose, Jaunimo užimtumo centre. Jį įteikė pats šio fondo prezidentas Umudas Mirzaevas, specialiai atvykęs į Lietuvą. Apdovanojimas buvo skirtas už asmeninį indėlį informuojant visuomenę apie įvykius Kalnų Karabache.

„Esu kaukaziečių draugas. Būdamas katalikas, turiu atvirą kelią musulmoniškame pasaulyje. Visada nešiojuosi kryželį, kai ten išvykstu. Noriu, kad ir jie gerbtų mano šalį, mano religiją. Jeigu matysiu, kad kuri nors kaukaziečių tauta vykdo karo nusikaltimus, nebūsiu jų pusėje, neisiu prieš savo sąžinę“, – kalbėjo R. Lapaitis.  

Su keliais kolegomis iš Lietuvos jis žada vykdyti projektą, susijusį su Kalnų Karabacho karu. Kurs filmą ne apie karo žiaurumus, o apie paprastų žmonių likimus. Detaliai dar nenorintis visko atskleisti. „Manęs paprašė, kad parašyčiau scenarijų. Tai irgi didelis įvertinimas. Apie Naujuosius metus žadu išleisti ir dokumentinę knygą apie karštus karinius taškus. Pagaliau baigiu jos tvarkymo darbus“, – sakė karo žurnalistas.

Dar viena džiugi žinia yra ta, kad Alytaus klubo „Tėkmė“ neseniai išleistame almanache išspausdintas jo apsakymas „Augalas, kulka ir moteris“, kuriame atskleidžiama gyvenimo, mirties ir moters stiprybė.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA