REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2017 m. Birželio 19 d. 15:32

Aukštojo mokslo reforma: valstybė iš jos nori pasipelnyti, o studentams teks stumdytis po megauniversitetus

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


7171

Pirmadienį Vilniuje, verslo centre „Pirklių klubas“, buvo surengta diskusija apie aukštojo mokslo reformą.

Diskusiją vedęs politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sakė, kad jam universitetų jungimas panašus į kadaise vykdytą kolchozų jungimą.

Jau kuris laikas kalbama apie aukštojo mokslo reformą, tačiau taip ir neaišku, kiek kainuos universitetų jungimas. Prijungs Vilniaus universitetą prie Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto darbuotojai išliks, o M. Romerio - ne? Ir kiek tai kainuos darbo biržai?

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas kalbėjo, kad tos lėšos skaičiuojamos, tačiau, kaip atrodys pati reforma, dar nėra aišku. Viceministras patikino, kad netiesa, kai kalbama apie profesorių išmetimą į gatvę. Kita vertus, kai kurie dėstytojai - antraeilininkai, kai kurie dirba įvairiose bendrovėse.

„Bekritikuodami tą aukštojo mokslo sistemą, pamirštame, kad Lietuvoje aukštojo mokslo universitetai - ne tokie ir blogi. Keturi patenka tarp geriausių pasaulio universitetų. Dėl reformos - aišku, kad turi kisti pagrindinis tikslas, kurio siekiame, - tai studijų kokybė. Kita didelė tos reformos bėda - jos pristatymas tikrai prasilenkė su universitetų autonomijomis ir Konstitucinio Teismo išaiškinimu. Kai lengva ranka užrašoma, kad Lietuvoje bus sujungiama 10 universitetų, nepakalbėjus su jų bendruomenėmis, yra didžiulė rizika, kad peržengsime teisines ribas“, - perspėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.

Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė priminė ankstesnius - 2007 ir 2009 metų - aukštųjų mokyklų jungimus. Šis aukštųjų mokyklų optimizavimo planas - trečiasis. „Man atrodo, tas pasiūlymas nulemtas noro persidalinti ir perdalinti resursus. Didieji banginiai nori suryti menkas žuveles, - sakė V. Būdienė. - Finansų ministras Vilius Šapoka paskelbė, koks turtas bus parduotas. Tarp kitų - ir mokslo įstaigų. Vadinasi, ir valstybė yra suinteresuota iš to įdėti milijonų į biudžetą“. V. Būdienė pripažino, kad darbo rinkai reikia žmonių su aukštuoju išsilavinimu, bet šis išsilavinimas pasidarė masinis. Tačiau jokiame teisiniame dokumente neparašyta, kas yra mokslo kokybė.

Universitetai nepakankamai dėmesio skiria mokslui. Dabar nenorima ugdyti mokslininko, geriau iš kur nors nusipirkti.

Reformoje nusitaikyta į Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pastatą. Anot V. Būdienės, būtų sąžininga, kad, tuos pastatus pardavus, pinigai liktų mokytojų rengimui.

„Užprogramuosim sunkiai valdomus megauniversitetus, kurių viduje bus megakunigaikštystės“, - sakė V. Būdienė.

VDU doc. Milda Ališauskienė diskusijose pasigenda įžvalgų, nuo ko priklauso studijų kokybė.

„Mes imituojame. Viena pusė imituoja, kad dėsto, kita - kad mokosi. O valstybė imituoja, kad dėstytojams moka atlyginimus“, - sakė M. Ališauskienė.

Moksliniai tyrimai, anot jos, lieka apleisti, jie nepakankami finansuojami, o dėstytojas pragyvenimui turi užsidirbti iš dėstymo. Tačiau studentų skaičius mažėja. Štai humanitarinių-socialinių mokslų grupę siūloma rinkti tik tada, kai joje yra daugiausia 12 studentų. Jau seniai praėję tie laikai, tose grupėse - daugiausia 8 studentai.

„Toje reformoje jaučiasi prievartos atmosfera. Tai veda į tarpusavio nepasitikėjimą, nenorą išgirsti vieniems kitus“, - pastebėjo M. Ališauskienė.

Privataus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius prof. Alfredas Chmieliauskas priminė, kad per pastaruosius 10 metų dvigubai sumažėjo studijuojančiųjų skaičius, ir tai stumtelėjo reformą į paviršių. Tos tendencijos buvo žinomos, bet tam pokyčiui nebuvo ruošiamasi. Būsimas problemas ir tai, kuria linkme juda aukštasis mokslas, anot jo, nesunku nuspėti.

„Mes esame specializuota aukštoji mokykla - verslas, vadyba, ekonomika, kurios pasauliniai standartai - aiškūs“, - sakė A. Chmieliauskas.

Anot „Nordea“ banko ekonomisto bei Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovo Žygimanto Maurico, aukštasis mokslas devalvavosi - čia yra didžiausia problema. Svarbiausia - reikia galvoti, kaip atkurti aukštojo mokslo kokybę, atgauti universitetų prestižą.

„Vidutinis atlyginimas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje yra didesnis negu Vilniaus universitete“, - pastebėjo Ž. Mauricas. Reikėtų ne universitetų kiekybę didinti, o kokybę, galbūt trumpinti studijų programas, labiau plėtoti mokslinius tyrimus. Juk universitetai - ne tik dėstymo įstaiga, juose turi vykti ir moksliniai tyrimai.

„Susijungimas tam, kad būtų galima priglausti po savo sparnu jokios perspektyvos neturinčias institucijas, - tik laiko tempimas“, - pabrėžė Ž. Mauricas.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA