Angle down Atgal

Atliekų tvarkymas: atsakingas kiekvienas

Nepasitikėjimas atliekų tvarkymo sistema, infrastruktūros ir informacijos apie rūšiavimą trūkumas – standartinės priežastys, vartotojų minimos teisinant netinkamą atliekų tvarkymą. Šiaulių regionas – ne išimtis.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) specialistai turi teisę teigti padarę labai daug, kad argumentai „rūšiuosiu, kai bus pakankamai konteinerių“ arba „rūšiuosiu, kai žinosiu, kad atliekos nebesuverčiamos į krūvą“ nebetiktų. Rūšiavimo priemonėmis Šiaulių regione aprūpinta apie 80 proc. atliekų turėtojų, individualios valdos – beveik 100 proc. Daugiabučių gyventojams įrengiamos naujos konteinerių aikštelės ir tinklas bus plečiamas toliau. Atliekų tvarkymo reikalavimai ir racionalūs rūšiavimo patarimai pateikiami visose įprastose platformose, o specialistai suka jau kelintą ratą per regiono vaikų darželius, mokyklas tikėdami, kad jaunoji karta padės pralaužti kartais skeptišką vyresniosios kartos nusiteikimą, dažnu atveju – tiesiog tingumą. Su atliekų tvarkymo specifika supažindinami ir įvairių įstaigų bei įmonių darbuotojai.

Kiek žingsnių iki „nulinių atliekų“?

Tokia ir dabartinė RATC veiklos kryptis – atkreipti dėmesį, kad atsakomybė už atliekų tvarkymą tenka ne tik savivaldybei ar regiono atliekų tvarkymo centrui, bet ir tam, kuris šiukšlina – pareiga neprasideda ir nesibaigia įmetus šiukšlių maišą į konteinerį. „Gyventojo dalyvavimas atliekų tvarkymo sistemoje yra ne tik mokesčių mokėjimas. Gerbkime vieni kitus: aš gudrus ne tada, kai atsikračiusio atliekų netinkamai manęs nepagavo už rankos, o kai gerbiu aplinką, save ir kitus“, – sakė ŠRATC direktorė Jolita Šalkauskienė. Vis dėlto tai, kas šiandien matyti didmiesčiuose, kuriuose pasirūpinta įrengti pusiau požemines konteinerių aikšteles – ta pati kaip ir anksčiau netvarka prie namų, – rodo, kad žmonės kaip nerūšiavo, taip ir nerūšiuoja, apgailestauja ŠRATC vadovė. Galima daryti išvadą, kad ne priemonių suteikimas ar konteinerių artumas pakeičia mūsų atsakomybės lygį. Pozityvios permainos surenkant plastiko ir stiklo atliekas įrodo, kad Lietuvoje efektyviai veikia finansiniai svertai. Bet kiek tai išties naudinga vartotojams? „Depozito sistema labai efektyvi, bet triskart brangesnė nei konteinerinė, ir mes už ją sumokame brangiau pirkdami prekę“, – atkreipė dėmesį J. Šalkauskienė.

Vis dėlto aplinka besirūpinančiai visuomenei reikia kur kas daugiau: siekiant idealaus rezultato – vadinamųjų nulinių atliekų („zero waste“) – būtinas ne tik trijų minėtų pusių, bet ir gamintojų – tų, kurie gamina gaminį, vėliau pavirsiantį atlieka, ir tų, kurie gamina jiems pakuotes, įsitraukimas.

Ir čia neverta svarstyti, kuri grandinės dalis svarbiausia ar silpniausia: įtrūkus bent vienai šios „žiedinės“ problemos grandžiai nukenčia visa sistema. O rizikos akivaizdžios. „Verslas nori uždirbti ir skatina mus vartoti, gamina pigias prekes, todėl mes perkame daug, o apie tai, kas vyksta su tais greitai atsikratomais daiktais, nebegalvojame“, – sakė J. Šalkauskienė. Bet priimti tvarius sprendimus sprendžiant atliekų susidarymo problemą privalo kiekvienas, nes kiekvienas turi ne tik teisių, bet ir pareigų, kurios įrašytos ir Atliekų tvarkymo įstatyme, ir atliekų tvarkymo taisyklėse, galioja ir įmonėms, ir gyventojams. Kaip tik todėl ŠRATC šiuo metu yra pateikusi siūlymą Šiaulių miesto savivaldybei pakeisti juridiniams asmenims suteikiamų konteinerių kiekį ir tūrį priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. „Atlikus šio segmento komunalinių atliekų analizę paaiškėjo, kad mišrios komunalinės atliekos sudaro apie 30 proc., o gamybinės, arba pakuotės, – daugiau nei 60 proc. Tai reikštų, kad įmonės tvarkosi ne taip, kaip turėtų“, – konstatavo J. Šalkauskienė. Vis dėlto įmonės jau ima žiūrėti žiedinės ekonomikos tikslų, pradedamos kurti ir beatliekės technologijos.

Faktai paneigia žodžius

Permainos sunkiausiai skinasi kelią į daugiabučių namų gyventojų kasdienybę. Šie jaučiasi mokantys pakankamai daug, kad bet kokios atliekos būtų surinktos iš jų kiemo ir sutvarkytos. Šiaulių regione „daug“ – mėnesinis mokestis gyventojams už atliekų tvarkymą – siekia iki 2 eurų. Per metus vienas gyventojas pagamina apie 450 kg atliekų, išeitų, kad tuos 2 eurus moka už 40 kg atliekų sutvarkymą.

Šiaulių profesinio rengimo centro Buitinių paslaugų skyriaus mokinių nuotr.
Šiaulių profesinio rengimo centro Buitinių paslaugų skyriaus mokinių nuotr.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas įteikia ŠRATC direktorei Jolitai Šalkauskienei diplomą už verslo ir pasiekimų parodos „Šiauliai 2019“ inovaciją – edukacinį žaidimą-testą apie atliekų tvarkymo pasirinkimus kasdienėje veikloje.

Prieš kelis mėnesius vykdydami tradicinį kas ketvirtį metų atliekamą mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimą, ŠRATC specialistai nusprendė atskirti individualių ir daugiabučių namų statistiką, tai pat surengti eksperimentą ir akciją. Viešoje vietoje išpylus ir išrūšiavus konteinerio turinį paaiškėjo, kad apie 60 proc. jo sudaro ne tos atliekos, kurios ten turėtų būti, nors čia pat apklausti praeiviai darniai pasakojo atliekas rūšiuojantys. „Didžioji dalis turinio buvo atliekų pakuotės, už kurių sutvarkymą sumokame pirkdami prekę. Bet jos sutvarkomos su viena sąlyga – jei atsiduria rūšiavimo konteineryje. O jei patenka į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, už jų tvarkymo sąnaudas mokame antrą kartą per rinkliavą. Svarbiausia – netinkamai pašalinta atlieka gali užteršti didelį srautą išrūšiuotų atliekų, ir tai niekais pavers kitų gyventojų pastangas, nes tokių atliekų nebebus galima perdirbti“, – atkreipė dėmesį J. Šalkauskienė.

Šviesti, bet ne auklėti

ŠRATC direktorė neabejoja, kad finansiniai svertai yra reikšmingas veiksnys keičiant gyventojų įpročius, bet svarbus ir kiekvieno sąmoningumas. „Nors mes, savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, privalome vykdyti šviečiamąją veiklą atliekų tvarkymo klausimais, tikrai neprivalome auklėti“, – replikavo J. Šalkauskienė.

Juolab kad tenka orientuotis ir į artėjančius naujus iššūkius – nuo 2023 m. visose savivaldybės teritorijose, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, reikės surinkti maisto atliekas. ŠRATC jau turi tam tikrą įdirbį: biologiškai skaidžias atliekas iš individualių valdų ŠRATC pirmasis Lietuvoje pradėjo rinkti dar 2013–2014 m. Tuomet išdalijo beveik 30 tūkst. konteinerių ir daugiau nei 23 tūkst. kompostavimo dėžių. Ir jau įpratino šiuos gyventojus ir prie paslaugos, ir prie tinkamo atliekų tvarkymo.

„Net jei „nulinių atliekų“ kryptis šiandien atrodo labai optimistinė, jos link reikia eiti po žingsnį. Kai užaugę šiandieniai vaikai, kurie jau daug atsakingiau žiūri į aplinką, pavers rūšiavimą mada, vartotojas galės diktuoti sąlygas gamintojams, kad šie gamintų kokybiškas, ilgalaikes ir perdirbamas prekes. Ir žiedas užsivers!“ – tiki ŠRATC direktorė.

Straipsnio autorius - IQ redakcija

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite