Angle down Atgal

Armėnija ir Azerbaidžanas žada tęsti kautynes Karabache, nepaisydami gausėjančių aukų

Armėnija ir Azerbaidžanas trečiadienį pažadėjo tęsti kautynes ir atmetė tarptautinės bendruomenės raginimus sėsti prie derybų stalo, jau ketvirtą dieną tęsiantis susirėmimams dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgos stojo į rimčiausias pastarųjų metų kautynes dėl Karabacho – etninių armėnų kontroliuojamos provincijos, atsiskyrusios nuo Azerbaidžano 10-e dešimtmetyje suirus Sovietų Sąjungai.

Ilgai rusenęs konfliktas atsinaujino sekmadienį, kai abi šalys apsikeitė ugnimi ir apkaltino viena kitą dėl prasiveržusio smurto.

Trečiadienį buvo patvirtinta, kad aukų, įskaitant civilius, skaičius viršijo 100. Abi konflikto pusės tvirtina, kad priešas patyrė didelius nuostolius.

Armėnijos sostinėje Jerevane dešimtys vyrų, siekiančių dalyvauti karo veiksmuose, išsirikiavo prie naujokų priėmimo punkto, o dalis jų jau dėvėjo uniformas.

„Turime ginti savo tėvynę nuo agresoriaus, – sakė 32 metų gamyklos darbuotojas Kamo. – Tai yra mūsų žemė. Veikiau mirsime, negu ją apleisime.“

Nesiliaujančios kautynės

Maskva, pasirašiusi karinį paktą su Armėnija, bet palaikanti gerus ryšius ir su Azerbaidžanu, ne kartą ragino nutraukti kautynes ir pasisiūlė tarpininkauti deryboms.

Per atskirus pokalbius su abiejų šalių diplomatijos vadovais Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patikino, kad Maskva yra pasirengusi suorganizuoti susitikimą.

Tačiau Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, jog kol kas nesvarstoma galimybė derėtis su Baku.

„Kalbėti apie Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos viršūnių susitikimą intensyvių karo veiksmų metu yra nelabai priimtina“, – nurodė N. Pašinianas.

Anot jo, Jerevanas „šiuo metu“ neketina kreiptis pagalbos į Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO) – Rusijos vadovaujamą karinį aljansą, kurį sudaro buvusios sovietinės respublikos, įskaitant Armėniją.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilhamas Alijevas) pažadėjo, kad jo šalies kariuomenė tęs karo veiksmus, kol Armėnijos kariai visiškai pasitrauks iš Karabacho.

Jei „Armėnijos vyriausybė įvykdys reikalavimą, kautynės ir kraujo praliejimas baigsis, o regione įsivyraus taika“, lankydamas sužeistus karius sakė I. Aliyevas.

Baku ir Jerevanas nepaiso nuolat augančio tarptautinio spaudimo skelbti paliaubas, augant nerimui, kad konfliktas gali peraugti į visavertį karą, į kurį galėtų įsivelti ir tokios regioninės galios kaip Turkija ir Rusija.

Armėnų gynybos ministerija trečiadienį apkaltino Turkijos orlaivius vykdant „provokacinius skrydžius“ palei bendrą sieną, taip pat Armėnijos oro erdvės pažeidimais. Ankstesnę dieną Jerevanas pareiškė, kad Turkijos naikintuvas numušė vieną iš armėnų karinių lėktuvų.

Kautynės nesiliauja nuo savaitgalio, o abi pusės trečiadienį pranešė apie naujas aukas tarp civilių.

Žuvusio kario laidotuvės

Abiejų šalių pareigūnai teigia, kad kita pusė patyrė didžiulius nuostolius, tačiau šių pareiškimų pagrįstumo neįmanoma patikrinti.

Azerbaidžanas nepateikė jokios informacijos apie aukas savo pajėgų gretose, tačiau vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas pietiniame Beilagano regione matė, kaip dešimtys moterų raudojo prie žuvusio kario karsto, kol vyrai su Azerbaidžano vėliavomis skaitė laidotuvių maldas.

Tuo metu Armėnija pranešė, kad žuvo 81 karys ir 23 civiliai – aštuoni armėnai ir 15 azerbaidžaniečių.

Gynybos ministerija Baku trečiadienį tvirtino, kad nuo karo veiksmų pradžios Azerbaidžano pajėgos nukovė 2 300 Karabacho separatistų, taip pat „sunaikino 130 tankų, 200 artilerijos vienetų, 25 priešlėktuvinės [gynybos įrangos] vienetus, penkis šaudmenų sandėlius, 50 prieštankinės [gynybos įrangos] vienetų, 55 karines transporto priemones“.

Karabacho gynybos ministerija savo ruožtu pareiškė, jog Azerbaidžano pajėgos „tęsia apšaudymą iš artilerijos“ palei fronto liniją.

Abi šalys kaltina viena kitą taikantis į civilines teritorijas, įskaitant esančias už Karabacho ribų.

Jerevanas tvirtina, kad Turkija, ilgametė Azerbaidžano sąjungininkė, teikia Baku tiesioginę karinę paramą, įskaitant samdinius.

Armėnija antradienį pareiškė, kad turkų naikintuvas F-16, demonstruodamas paramą Baku pajėgoms, numušė armėnų karinį lėktuvą Su-25, nors Ankara ir Baku tokį teiginį atmetė.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad į Kalnų Karabacho konfliktą siunčiami kovotojai iš Sirijos ir Libijos.

Rusija sakė esanti „giliai susirūpinusi“ dėl tokių įvykių, bet nenurodė, kas už tai atsakingas, ir nieko neapkaltino.

„Per žingsnį nuo plataus masto karo“

„Esame per žingsnį nuo plataus masto karo“, – AFP sakė Olesia Vartanian iš analitinio centro „International Crisis Group“.

„Jei matysime masines aukas civilių gyventojų gretose,.. tai bus labai rimtas pretekstas bet kuriai regiono galybei – nesvarbu, ar tai būtų Rusija, ar Turkija – įsikišti“, – pridūrė ji.

Kalnų Karabachą iš Azerbaidžano 1994 metais atplėšė Armėnijos remiami separatistai per 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą, kuris baigėsi negalutinėmis paliaubomis.

Šią teritoriją dabar valdo Armėnijos remiama separatistų vyriausybė, paskelbusi nepriklausomybę, kurios nepripažino nė viena valstybė.

Armėnija ir Kalnų Karabachas paskelbė karo padėtį ir karinę mobilizaciją. Azerbaidžanas įvedė karinį valdymą ir komendanto valandą didmiesčiuose.

Derybos vienam iš didžiausių konfliktų, kilusių 1991-aisiais byrant Sovietų Sąjungai, išspręsti yra iš esmės įstrigusios nuo 1994 metais pasiekto ugnies nutraukimo susitarimo.

Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos kaip „Minsko grupė“ tarpininkavo taikos pastangoms, bet ankstesnės didelės pastangos dėl taikos susitarimo žlugo 2010-aisiais.

BNS

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite