Archeologinių tyrinėjimų rezultatai – iš laiko perspektyvos

Tauragė

Apgalvio kopija. Tauragės krašto muziejaus "Santaka" nuotrauka

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

141504

Rugpjūčio 15 d. Dauglaukyje (Tauragės rajone) Tauragės  Kultūros centras ir Tauragės krašto muziejus „Santaka“  organizuoja renginį „Dauglaukio fenomenas“, skirtą iš laiko perspektyvos pažvelgti į garsiuosius ne vieną sezoną trukusius Dauglaukio kapinyno tyrinėjimus, įvertinti jų reikšmę Europos mastu. 1983 metais kapinyną žvalgė Jonas Balčiūnas, 1984-1995 metais (su pertraukomis 1986-1988 metais ir 1990-1992 metais) tyrinėjo Eugenijus Jovaiša, 2000 metais Arvydas Malonaitis. Be kapinyno, čia kasinėta senovės gyvenvietė ir alkavietė. Šiuo metu tai plačiausiai ištirtas Nemuno žemupio senojo geležies amžiaus paminklas Lietuvos teritorijoje.

Tiriant kapinyną, rasti 127  I–III amžiaus griautiniai mirusiųjų kapai ir vienas X–XI amžiaus sudeginto mirusiojo kapas su turtingomis įkapėmis – kalaviju sidabruota rankena, dviem sidabruotomis balnakilpėmis, ietigaliu.  Kapuose gausu papuošalų, ūkio, įvairių buities ir karybos reikmenų. Rastos Romos monetos – Faustinos I, Marko Aurelijaus, Antonino Pijaus ir kitų – padėjo patikslinti kapinyno chronologines ribas. 50–70 m į rytus nuo kapinyno yra senovinė gyvenvietė. 1991 m. kapinyno rytinėje dalyje aptikta (1991–1995 metais ir 1997 metais tyrė A. Malonaitis) šventvietė – stambių akmenų grupė, laužavietės, kelios stulpavietės, vadinamojo erdvinio orientavimosi vieta. Dauglaukio archeologinio komplekso radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

2007 metais E. Jovaišos iniciatyva Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ įrengta archeologinė ekspozicija, kurioje talpinama Vėluikių ir Dauglaukio kapinynų tyrinėjimų medžiaga. Dauglaukio kapinyną reprezentuoja Vytauto Didžiojo karo muziejui perduotų radinių iš moterų kapų kopijos: kepuraitė, apgalvis, antkaklė, žiedas, keturios apyrankės. Akademikas padovanojo muziejui keturis paveikslus, tapytus pagal Dauglaukio I–III a. skalvių kapinyno, medžiagą. Du jų, rekonstruojantys papuošalų nešioseną, nutapyti dailininko, KPD Tauragės skyriaus vyriausiojo specialisto Algirdo Remeikio, dirbusio su archeologu dešimt metų. Nuo 2019 metų vidurio iki 2021 metų pradžios galimybę pamatyti  originalius kapinyno radinius suteikė Vytauto Didžiojo karo muziejus, deponuojantis čia romėniškus vėrinius, žalvario papuošalus, Romos imperijos monetas, stiklo, emalės karolius.

Garbingą jubiliejų minintis profesorius E. Jovaiša prisimins tyrinėjimų metus, pasakos apie atradimų Dauglaukyje svarbą Europos mastu. Rašytoja Rasa Aškinytė minės „Dauglaukį, kaip įkvėpimą“, archeologas Darius Kiniulis nušvies, kokie baltiški archeologiniai radiniai saugomi Tauragės krašto muziejuje „Santaka“, viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas primins, „Kas vyko, kai vyko tyrinėjimai“, įspūdžiais bei prisiminimais dalinsis Dauglaukio kapinyno tyrinėjimuose dirbę studentai, talkininkai.

Renginį paįvairins orientacinės varžybos Dauglaukio apylinkėse, viktorina, edukacija „Archeologiniai kasinėjimai“. Svečiai ir dalyviai laukiami prie  Dauglaukio kultūros namų (Tvenkinio g. 9) 15 valandą.

117307314-1962038957264050-2224264489190169764-o.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt