Angle down Atgal

Ar po pirmojo rinkimų turo galėtume sulaukti antrojo karantino?

Visuomenėje ir socialiniuose tinkluose sklandant informacijai apie neva artėjantį karantiną, kuris neva turėtų prasidėti spalio 16 d., ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį tokias kalbas paneigė. Akivaizdu, kad augantys susirgimų skaičiai nėra geras ženklas valstiečiams rinkimų tiesiojoje – gali pasirodyti, kad jiems taip ir nepavyko suvaldyti pandemijos. Epidemiologas prof. Arvydas Ambrozaitis mano, kad augantys skaičiai signalizuoja, jog reikėtų imtis griežtesnių priemonių. O komunikacijos specialistas Arijus Katauskas pastebi, kad vietoje to valstiečiai bando visuomenės dėmesį nukreipti į alternatyvias gerąsias žinutes.

Koronaviruso susirgimams ir toliau rekordiškai augant, visuomenėje ir socialiniuose tinkluose atsirado svarstymų, kad karantinas gali būti grąžintas, o po kurio laiko pasklido informacija, kad tai neva nutiks po spalio 11 d. įvyksiančio pirmojo Seimo rinkimų turo, būtent 16 dieną.

Premjeras S. Skvernelis, komentuodamas šiuos gandus, tai pavadino visiška netiesa, tačiau pabrėžė, kad jei reikės, Vyriausybė priims reikalingus sprendimus piliečiams apsaugoti, „neatsižvelgdama į jokias politines batalijas“.

„Tai yra visiška netiesa. Apie jokius terminus apskritai nekalbame. Karantino sąlygų paskelbimas yra susietas su labai aiškiais rodikliais. Šiandien mes, nors ir matome didėjantį užsikrėtimų skaičių, vienas pagrindinių rodiklių, kuris galbūt paskatintų daryti tokius žingsnius, jei mes matytume, kad sveikatos apsaugos sistema „perkaista“ – yra pildomos laisvos, paruoštos COVID-19 pacientams ligoninių lovos, pildosi reanimacijos, kur reikalinga plaučių ventiliacija. Tie skaičiai būtų esminiai“, – aiškino S. Skvernelis.

Premjero teigimu, apie karantiną būtų prabilta, jei būtų fiksuojamas COVID-19 paplitimas ne židiniuose, o visoje Lietuvoje, būtų sunku atsekti kontaktus.

Mariaus Morkevičiaus nuotr.
Mariaus Morkevičiaus nuotr.

Trečiadienį SAM pranešė, kad per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 115 naujų koronaviruso atvejų, bendras susirgimų skaičius šalyje siekia 4693.

Kovo 16 d., kai Vyriausybės nutarimu šalyje prasidėjo visuotinis karantinas, susirgimų skaičius siekė vos 8 atvejus.

Šiuo metu Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenkantis vidutinis susirgimų skaičius siekia 44,8. Didžiausias – Raseinių rajone, jis siekia 826,3, Radviliškio – 400,1, Šiaulių mieste – 137,9.

Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, pastarąsias dvi savaites Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių pagal susirgimų skaičių – užfiksuoti 1136 atvejai, antroje vietoje Estija – 593 atvejai, o Latvija toliau lieka tarp mažiausiai susirgimų fiksuojančių šalių – 247 atvejai.

Epidemiologo prof. A. Ambrozaičio manymu, karantinas – kraštutinė priemonė ir kalbėti apie pakartotinį jo įvedimą reikėtų tuomet, kai skaičiai jau artėtų link tūkstančių.

„Kol kas visos šalies karantinas, kuris buvo tris mėnesius, tikrai mažai tikėtinas, nes tai buvo didelis smūgis ekonomikai ir kontaktams su užsienio šalimis. Tai – kraštutinė priemonė. Kol kas tikrai gana efektyvūs turėtų būti tie lokalinių židinių karantinai – mokyklose, įstaigose ar net miestuose“, – komentavo profesorius.

Medicinos specialistas pabrėžia, kad tokiu greičiu kaip dabar didėjantis susirgimų skaičius akivaizdžiai signalizuoja, kad esamų priemonių pandemijos suvaldymui nepakanka ir jos turės būti griežtinamos.

„Manau, kad teks imtis griežtesnių priemonių, nes jau keletą dienų turime po daugiau nei 100 susirgimų ir jų pamažu daugėja. Gera žinia tik ta, kad dauguma sergančių yra jauni žmonės – jie serga lengvomis arba besimptomėmis formomis. Kita gera žinia – nedidėja mirusių skaičius“, – konstatavo A. Ambrozaitis.

Profesorius akcentavo, kad šiuo metu susirgimų statistika tarp skirtingų amžiaus grupių palankesnė – ligonių , vyresnių nei 70 metų, kuriems liga pavojingiausia, skaičius sudaro tik 4–7 proc., o pavasarį jis siekė apie 20 proc.

Etaplius.lt nuotr.
Etaplius.lt nuotr.

S. Skvernelis komentuodamas galimą visuotinio karantino įvedimą nors ir ramino, kad kol kas tokia perspektyva nėra svarstoma, tačiau pabrėžė, kad jei reikės, Vyriausybė imsis priemonių.

„Šiandien kalbėti apie karantino įvedimą spalio 10 ar 16 d. tikrai nėra jokių pagrindų. Tačiau jei valstybei, apsaugant jos žmonių gyvybės ir sveikatos interesus, mūsų šalies ūkį ir ekonomiką, tokių sprendimų reikės, Vyriausybė juos priims neatsižvelgdama į jokias aplinkybes, susijusias su politinėmis batalijomis“, – kalbėjo premjeras.

Komunikacijos specialistas A. Katauskas pastebėjo, kad šioje vietoje premjeras nevalingai užsiminė apie Vyriausybę po rinkimų kaip tolesnę jo atsakomybės instituciją. Iš to galima nuskaityti, kad S. Skvernelis gana optimistiškai žvelgia į galimus rinkimų rezultatus.

„Turint omenyje, kad iki rinkimų ne, o po rinkimų MES įvesime, galima nuskaityti, kad premjeras mano, jog ir po rinkimų turės tokią galią. Logiška, kad šioje situacijoje, atsižvelgiant į tai, kaip yra suformuotas jo įvaizdis ir koks jis pats yra žmogus, jis tikrai nepaliks tokios frazės kaip „nauja Vyriausybė“ ar „nauja valdančioji dauguma“ (priiminės sprendimus). Jis eina su labai aiškia linija, kad jie vėl laimės. Ji yra labai aiškiai matoma“, – komentavo komunikacijos specialistas.

A. Katausko nuomone, A. Verygos, kaip pandemiją valdančio „riterio ant balto žirgo“, laikas jau praėjo – tai rodo ir pastaruoju metu vietoje jo dažniau augančius COVID-19 skaičius ir padėtį šalyje komentuojantys institucijų funkcionieriai.

Jo manymu, valdančiųjų reitingams nepalankius augančius susirgimų skaičius šalyje bandoma atsverti geromis naujienomis: minimalaus atlyginimo didinimu, kurį dažniausiai komentuoja S. Skvernelis.

„Manau, kad jei skaičiai drastiškai blogėtų, mes išgirstume dar daugiau gerų naujienų iš kito flango. Ar tai būtų vaistai, ar kiti sprendimai. Visa tai būtų sakoma būtent iš S. Skvernelio pusės. Klausimas yra, ar dabar sveikatos apsaugos ministro per daug didelis rodymas LVŽS būtų teigiamas. Jei pažiūrėtume, dabar naujienas dažniau praneša Visuomenės sveikatos centro atstovai, ne A. Veryga“, – pastebėjo A. Katauskas.

Jis taip pat pastebėjo, kad valstiečių komunikacija prieš rinkimus pasidalijo tarp dviejų lyderių – R. Karbauskio ir S. Skvernelio.

„S. Skvernelis yra lyderis, būdamas sąrašo lyderiu, jis yra koncentruotas teigiamų žinučių nešėjas. O vadinamas „šventasis karas“ prieš konservatorius yra sukoncentruotas į R. Karbauskį, nes tai yra jo linija, kuri tęsiasi nuo 2016 m. rinkimų per daugmaž visus debatus. Jie tą tęstinumą išlaiko. Tai nėra „geras blogas policininkas“ žaidimas, tai greičiau tai, kad neigiamą informaciją apie konkurentus leidžia R. Karbauskis, o gerą informaciją apie LVŽS transliuoja S. Skvernelis“, – komentavo A. Katauskas. 

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite