REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Sausio 29 d. 16:03

Aplinkosaugininkus Klaipėdoje jau kala prie kryžiaus

Klaipėda

Egidijaus Jankausko nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt


115732

Ekologija - kaip niekad karšta tema ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Po to, kai prokurorai paskelbė, kad įmonė „Grigeo Klaipėda“ galimai ne vienerius metus leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias, šešėlis krito ir ant aplinkosaugininkų. Ką daryti, kad aplinkos apsauga atliktų savo funkciją?

Apie tai politikai, aplinkosaugininkai ir ekspertai diskutavo pirmadienį susirinkę į Klaipėdos I. Simonaitytės viešąją biblioteką. Čia vyko televizijos „Laisvės TV“ surengta diskusija „Ką daryti, kad aplinkosauga iš tiesų saugotų gamtą?“

Kodėl nematė?

„Geras klausimas“, - paklaustas, kodėl net 10 metų aplinkosaugos specialistai Klaipėdoje nefiksavo galimai į Kuršių marias leidžiamų teršalų, ištarė Aplinkosaugos departamento Klaipėdos valdybos skyriaus viršininkas Alfredas Šepštas.

Jis dėstė, kad šiuo metu institucija atlieka vidinį tyrimą. Tikimasi, kad paaiškės, ar būta aplinkosaugos pareigūnų, kurie galėjo dangstyti teršėjus. Be to, ikiteisminį tyrimą dėl žalos gamtai atlieka ir prokuratūra. „Bus tų tyrimų išvados, tada ir sužinosime“, - sakė A. Šepštas.

Anot jo, jei bus nustatyta, jog būta aplinkosaugininkų aplaidumo, jiems bus pareikšti įtarimai.

Aplinkosaugos srityje bene 17 metų dirbantis A. Šepštas, paklaustas, ar sau turi paaiškinimą, kodėl susiklostė tokia situacija, kalbėjo: „Ten buvo vamzdis paslėptas, vamzdžio ilgis, kiek man žinoma, 14 metrų. <...> Ir apie tą vamzdį sužinojo, kiek man žinoma, gavę operatyvinę informaciją. <...> Buvo klausomasi pokalbių ir taip toliau. Ir tokių galimybių mūsų (aplinkosaugos - aut. past.) pareigūnai neturi.“

Kaltina netobulus įstatymus

Tuo metu diskusijoje dalyvavęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dėstė, kad tai, jog galimai net 10 metų į Kuršių marias plaukė atliekos, yra liberalios aplinkosaugos politikos pasekmė.

„2010 metais buvo padaryti įstatymo pakeitimai, liberalizuojantys tvarką ir teisę aplinkosaugininkams be įspėjimo tikrinti įmones. Peržiūrėjau argumentus. <...> Tvarka turėjo palengvinti investicijas, verslui palengvinti kovą su biurokratija“, - kalbėjo K. Mažeika.

Ministras sakė esąs įsitikinęs, kad būtent po to į aplinkosaugininkus imta žiūrėti kaip į nereikšmingus pareigūnus, kurie tik trukdo investuotojams ir verslininkams. Jis aiškino, kad atvejai, kad geros reputacijos įmonės pasirodo esančios teršėjos, turi liautis.

„Turi keistis ir sistema“, - konstatavo K. Mažeika.

Ministras teigė, kad dalis aplinkosaugininkų, praradusių pasitikėjimą, sistemoje jau nebedirba. Anot jo, tai - sistemos pokyčiai, galintys užtikrinti, kad tokių atvejų daugiau nebebūtų.

Kaip pavyzdį jis pateikė ir policijos reformą - po jos, kalbėjo ministras, pasitikėjimas pareigūnais šovė į viršų. „Turbūt tos pagalbos aplinkosaugai irgi labai reikia. Artimiausiu metu bus priimti sprendimai“, - pažadėjo K. Mažeika.

Kokie tie sprendimai? Jis aiškino, kad neetatiniams inspektoriams, taip pat stipriai gelbėjantiems saugant gamtą, ketinama suteikti daugiau galių. Esą jau yra parengtos įstatymo pataisos, kurias Seimas artimiausiu metu svarstys. Jose numatyta ir tai, kad aplinkosaugos sistemoje dirbti užsimoję pareigūnai turės būti tik nepriekaištingos reputacijos.

Mano, kad įgaliojimų pakanka

Tuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas akcentavo, kad aplinkosaugininkams taikomi reikalavimai jau ir dabar yra pakankamai aukšti - jie turi išmanyti chemiją, gamtą, valstybei atstovauti ir teisme, padėti nubausti prasižengusiuosius. Tad, teigė jis, kyla klausimas, ar Klaipėdos aplinkosaugininkai išties tinkamai dirbo, kad būtų užkirstas kelias galimai „Grigeo Klaipėda“ taršai.

Anot jo, viena uostamiestyje veikianti įmonė dar prieš 5-erius metus sudegino iš Airijos importuotas atliekas. S. Gentvilas teigė, kad kilus skandalui įmonė atleido visus savo vadovus. „Ar po šio skandalo krito kieno nors galvos aplinkosaugoje? Ne“, - sistemą kritikavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas.

S. Gentvilas teigė, kad patys aplinkosaugos pareigūnai Klaipėdoje tinkamai neatliko savo pareigų, nors įstatymai jiems suteikia išties didelius įgaliojimus.

„Tad vien pasakymas, kad reikia duoti antrankius ir padidinti algas, nereiškia, jog bus geriau“, - įsitikinęs S. Gentvilas.

Kaltas ir krūvis?

Diskusijoje prabilo ir asociacijos „Klaipėdos rajono žvejai“ atstovas Tomas Navalinskas, kuris yra ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Vyras skiria savo laiką ir net pinigus tam, kad saugotų Lietuvos upes ir ežerus. Ir esą pastebi, kad aplinkosaugininkams tenka išties didelis krūvis.

T. Navalinskas pasakojo, kad buvo atvejis, kai pastebėti į upę išsilieję teršalai, o atvykęs aplinkosaugininkas jo paprašė pasilikti ir palaukti ugniagesių gelbėtojų. Pats pareigūnas išvyko į kitą iškvietimą, gautą tuo pat metu. Esą trūksta ir resursų - maži atlyginimai, nėra tinkamos darbo įrangos.

Aplinkosaugininkus kaltina aklumu

„Mano nuomone, pagrindinė problema yra ta, kad dar nuo senų tarybinių laikų yra susiklostę ryšiai tarp verslo įmonių ir aplinkosaugininkų, kurie šioje sistemoje dirba 20-30 metų„, - dėstė Klaipėdos Marių bendruomenės pirmininkė Ligita Girskienė.

Esą būtina iš esmės keisti aplinkosaugos sistemą. „Ir pirmiausia naikinti šiuos ryšius. Nes galimai tokie aplinkosaugininkai vis dar vadovaujasi principu, kad aukštų įmonių vadovų ar įtakingų asmenų nereikia bausti“, - kalbėjo L. Girskienė.

Esą Klaipėdos aplinkosaugininkams net pirštu buvo rodoma į tam tikrus pažeidimus, tačiau gyventojų niekas girdėti nenorėjo.

L. Girskienė ragino Aplinkosaugos departamento Klaipėdos valdybos skyriaus viršininką A. Šepštą dėl susiklosčiusios situacijos pasitraukti iš pareigų.

„Jei bus nuspręsta, mane atleis“, - atsakė jis.

A. Šepštas dėstė, kad aplinkosaugininkams šiuo metu metami kaltinimai korupcija ir esą nepagrįstai praturtėjus. „Aš linkęs vis dėlto remtis objektyvia informacija. Visi tie pareigūnai teikia kasmet turto ir pajamų deklaracijas, jas priima mokesčių inspekcija. <...> Galima iš jos paprašyti statistikos ir pasižiūrėti, ar tie aplinkosaugos specialistai yra kažkokie raupsuoti ar prasikaltę, susirinkę visai nevykę. Mes viešoje erdvėje pastoviai šiuo metu gauname tokius kaltinimus“, - nusivylimo neslėpė jis.

A. Šepštas teigė, kad aplinkosaugininkai dirba kone už minimalų atlyginimą. Esą tai - ne žmonių, o visos sistemos gili krizė.

Mano, kad sistema dar nesupuvusi

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pritarė L. Girskienės išsakytai nuomonei, kad yra susiformavę ryšiai, ir pabrėžė, kad dalis atvejų parodo, jog aplinkosaugininkų ir tikrinamų asmenų santykiai tapę asmeniniai, pareigūnai neišlaiko atstumo, bendrauja kaip draugai, taigi, tai yra priežastis, kodėl nelieka ir kokybiškos kontrolės.

Tačiau, įsitikinęs M. Sinkevičius, konstatuoti, kad aplinkosaugos sistema yra supuvusi, taip pat negalima.

Štai demaskuojant „Grigeo Klaipėda“ galimą taršą operacijoje, anot jo, taip pat dalyvavo aplinkosaugos pareigūnai, tiesa, iš kito miesto.

„Vis dėlto yra kažkoks spindulėlis tunelio gale“, - sakė jis.

Ką reikėtų keisti?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė Žaneta Stasiškienė akcentavo, kad dažnai skamba frazės, kad Aplinkos ministerija turėtų kone atlikti policijos funkcijas.

„Bet kiek ministerija turi būti policija? Tai yra klausimas. Juk policija atlieka savo funkcijas. Bausti reikia - tikrai taip. Klausimas, ką dar daryti? Turėtų būti geras supratimas iš verslo pusės, ir žmonių, kurie versle atsakingi už aplinkosaugą, požiūris. Aš nežinau, ar kas pasidomėjo, koks yra išsilavinimas žmonių, dirbančių pramonės įmonėse, kai jie atsakingi už aplinkosaugą„, - retoriškai klausė Ž. Stasiškienė.

Anot jos, universitete mokosi studentai, kurie puikiai išmano šį darbą, nors sunkiai jį randa. Tačiau labai dažnai įmonės siunčia paklausimus į KTU dėl darbuotojų, kurie atsakingi už aplinkosaugą, apmokymų. „Tai, vadinasi, žmogus, užimantis šias pareigas, yra be kompetencijų„, - stebėjosi Ž. Stasiškienė.

Ji įsitikinusi, kad aplinkosaugininko kompetencijos turėtų būti ne ataskaitų rašymas, o jog situacija pasikeistų, valstybė turėtų ne tik bausti teršėjus, bet ir skatinti įmones, diegiančias modernias sistemas, saugančias gamtą.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA