Angle down Atgal

Apie Valentino dieną kitaip

Lyg taip pat, kaip ir prieš Šventas Kalėdas, tik be eglių, su ta pačia komercija ir perdėtu saldumu,  paradiškumu pasitinkame švento Valentino dieną. Jei žvelgtume giliau į šio šventojo gyvenimą, pamatytume, kad jo gyvenimas nebuvo jau toks saldus, o kaip ir kiekvieno iš mūsų gyvenimas, ne išimtis ir ne retos poros – visi patiriame sunkumų.

Taigi, kas gi  buvo tas šventasis Valentinas: Pasakojama, kad III a. Romoje gyveno vyskupas Valentinas, padėjęs įsimylėjėliams. Tuometis Romos imperatorius Klaudijus II siekė suburti kuo didesnę kariuomenę, kad gintų imperiją. Tam, kad savo tikslą pasiektų, jis netgi buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis, nes manė, kad šeimos vyras negali būti geras karys, nes jam svarbesnė jo šeima. O vyskupas Valentinas išklausydavo mylinčių žmonių išpažintis ir prašymus slapčia juos sutuokti. Klaudijus II, sužinojęs, kad vyskupas paslapčia sutuokia poras, jį suėmė.

Kai Valentinas atsisakė išsižadėti savo tikėjimo į nukryžiuotąjį Jėzų, buvo mirtinai sumuštas, o vėliau, 269 metais, jam buvo nukirsta galva. Praėjus dviem amžiams, popiežius Gelazijus I vasario 14 d. paskyrė šv. Valentino atminimui.

Taigi, linksmai minime liūdną įvykį. Tačiau prisimenant tą istoriją, yra paminima ir tikėjimo stiprybė, ir narsa, kovojant už žmogiškąją laimę. Reikėtų susimąstyti, ar sugebame išsaugoti tokios aukos vertą jausmą.

Norisi palinkėti, kad perdėtas šios dienos saldumas ir komercinė šventė netaptų tik pigiu visur mirgančių širdučių ir viendienės meilės išraiška. Pasaulinė pandemija ir karantinas tiek pirmas, tiek dabartinis parodė, kad tam, jog galėtume būti laimingi su artimu žmogumi 24/7, turime jį mylėti ir džiaugsme ir varge.

Šeimų krizės tik įrodė, kad ši priesaika duota tuokiantis tampa tik graži porų šventės dalis, greitai pamirštama realiame gyvenime, ypatingai tada, kai staiga visi esame uždaryti savo namuose ir liekame be visų savo kaukių.

Norisi linkėti švento Valentino dienos proga daugiau kalbėjimosi vienas su kitu,  gebėjimo išklausyti ir suprasti,  vietoj  nereikalingų ambicijų - daugiau maldos vienas už kitą ir mažiau pigumo,  dažniau ištarti - ačiū, prašau ir atsiprašau, nei rodyti abejingumo ir kietaširdiškumo, gyvenimo ir likimo bendrakeleivystės bei mažiau atskirties, daugiau darnos ir bendrystės, paramos, nei gyvenimo po vienu stogu, bet iš esmės skaudžioje vienatvėje, pareiti į namus su širdies šiluma, o ne su egoizmu, agresija, aršumu.

Ši diena, kaip ir visos kitos šventės praeis, gėlės nuvys, dekoratyvinės širdelės ryt bus jau nebereikalingos, vienadienis dėmesys, kad ir sušildys, po šventės mes ir vėl pasuksime savais keliais. Paaiškės, kad gal būt dėmesingumas buvo tik kaukė, žmogus, atseikėjęs jo per šventę, liks ne toks, koks buvo vakar, o toks, koks bus šiandien ir rytoj ir daug dienų - taps vėl abejingas iki kitos šventės.
Priimkit vienas kitą be kaukių, grimo ir banalumo, mokykitės tikro širdingumo, nuoširdumo.

Žmogaus gyvenimas toks trapus, praradimo grėsmės akivaizdoje branginkime artimą žmogų, su kuriuo likimas lėmė dalintis laime. Laimė ne karo grobis vienam, o dovanojama kasdien, kiekvieną akimirką atjauta, parama, širdies šiluma. Tada iš aukštybių jus laimins šventas Valentinas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite