REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2019 m. Gruodžio 14 d. 20:32

Apgamai: kada sunerimti?

Vilnius

Edvardo Blaževič (alfa.lt) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


110248

Apgamai – tai odos dariniai, kurių atsiradimo priežastys dažniausiai lieka neaiškios. Nors dažnais atvejais apgamai visą laiką išlieka tokio pat dydžio ir nekeičia savo formos, tačiau kartais jie ima keistis, plėstis, jų paviršius gali tapti iškilus, ir kt. Tam tikrais atvejais apgamai gali būti net labai pavojingi, todėl svarbu stebėti jų būklę, ir tuomet, jei apgamas imtų kelti nerimą, labai svarbu kuo skubiau kreiptis į specialistus. Jei apgamas bus laiku pašalinamas, tokiu atveju bus galima išvengti rimtų sveikatos sutrikimų. Taigi, kada vertėtų susirūpinti atsiradusiais apgamais?

Apgamų tipai

  • Įgimti apgamai pastebimi dar tada, kai kūdikis gimsta, arba pirmaisiais jo gyvenimo metais. Tokių apgamų dydis gali būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų, o jų spalva gali varijuoti nuo rudos iki juodos. Tokie apgamai su amžiumi yra linkę didėti, ant jų gali augti plaukai;
  • Įgyti apgamai gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, tačiau daugiausia apgamų atsiranda iki 30-40 metų. Dažniausiai tokie apgamai yra nedideli (iki 1 cm skersmens), aiškių ribų, tolygios spalvos. Šių apgamų atsiradimui gali turėti įtakos deginimasis saulėje, o su amžiumi tokie apgamai gali po truputį nykti.

Jei iki 6 mm skersmens apgamai laikui bėgant nekeičia savo formos, spalvos ir dydžio, nerimauti tikrai neverta, tačiau tuomet, jei pastebimi tam tikri pokyčiai, vertėtų apgamą ištirti ir įsitikinti, kad jis nėra pavojingas.

Kada vertėtų susirūpinti?

  • Jei apgamas ima didėti;
  • Jei pakinta apgamo spalva: jei jis ima tamsėti, vertėtų nedelsiant kreiptis į specialistus;
  • Jei apgamas šlapiuoja, kraujuoja, jei apgamo vietoje jaučiamas niežėjimas;
  • Jei apgamas nėra simetriškas;
  • Jei apgamo ribos nėra aiškios (kontūrai atrodo tarsi išplaukę).

Ką daryti, kad apgamai nedidėtų?

Gydytojų teigimu, apgamų atsiradimą gali išprovokuoti piktnaudžiavimas saulės voniomis. Ypač pavojingi odos nudegimai vaikystėje – tikimybė, kad ateityje asmuo susirgs odos vėžiu, yra dar didesnė. Šiltuoju metų laiku labai svarbu pasirinkti tinkamas apsaugos priemones nuo saulės, nes jos gali padėti sumažinti UV spindulių poveikį. Atsiradusių apgamų labai svarbu nedirginti: jokiu būdu jų nešveiskite, nenaudokite šviesinimo priemonių, pasistenkite, kad apgamo nedirgintų drabužiai. Mokslininkai nustatė, kad odos vėžio atsiradimui didelį poveikį turi tai, ar paciento imunitetas yra pakankamai stiprus, todėl labai svarbu sportuoti ir sveikai maitintis.

Baisioji melanoma

Melanoma – tai piktybiškiausia odos vėžio forma. Dažniausiai melanoma išsivysto sveikoje odoje, rečiau (maždaug trečdalis) – iš seniau atsiradusių apgamų. Pirmieji melanomos požymiai yra gana tipiški – ant odos atsiranda tamsi, netaisyklingos formos dėmelė. Dažniausiai melanoma atsiranda kojų, liemens arba nugaros srityje, jos forma yra netaisyklinga, paviršius netolygios spalvos. Navikas gali būti gruoblėto paviršiaus, laikui bėgant gali išopėti. Jei melanoma nėra pakankamai greitai pašalinama, gali atsirasti metastazių limfmazgiuose bei vidaus organuose. Tai, žinoma, gąsdina kiekvieną pacientą, todėl pastebėję odos pakitimus, kurie neišnyksta per kelis mėnesius, būtinai kreipkitės į gydytoją, kuris skirs reikalingus tyrimus arba patars apgamą nedelsiant šalinti.

Kada reikėtų pasvarstyti apie apgamo šalinimą?

Rekomenduojama šalinti tuos apgamus, kurie yra nuolat dirginamose srityse: ant galvos, padų, taip pat tose srityse, kurios nuolat depiliuojamos. Moterims patartina šalinti ir tuos apgamus, kuriuos dirgina liemenėlės užsegimas – nuolat dirginami apgamai anksčiau ar vėliau gali supiktybėti. Patartina šalinti apgamus, kurių skersmuo yra didesnis nei 6 mm, taip pat ir netaisyklingos formos ar iškilusius apgamus. Jei atsiradęs apgamas neduoda jums ramybės, geriausia nespėlioti, ar ilgainiui jis supiktybės, ir tiesiog kreiptis į specialistus.

Apgamų šalinimas

Vaikams iki vienerių metų apgamai gali būti šalinami atliekant dermabraziją (apgamus šlifuojant ir poliruojant odą). Įgimti nedideli apgamai, kurių forma nėra pakitusi, gali būti šalinami lazeriu, o dideli apgamai dažniausiai yra šalinami chirurginiu būdu. Kai siekiama įvertinti apgamų būklę, įprastai yra atliekama dermaskopija. Šio tyrimo rezultatai leidžia įvertinti apgamų būklę, ir prireikus gali būti skiriami papildomi tyrimai. Jei įtariama, kad apgamas yra piktybinis, atliekami citologiniai ir histologiniai tyrimai.

Lazerinis ar chirurginis apgamų šalinimas?

Lazerinis apgamų šalinimas taikomas dažniau nei chirurginis. Ši procedūra yra atliekama taikant vietinę nejautrą, dažniausiai šalinimas trunka iki 15 minučių (tai priklauso nuo apgamo dydžio ir vietos). Atliekant šią procedūrą nėra reikalingos siūlės, todėl žaizda sugyja greičiau. Estetinis rezultatas įprastai būna geresnis nei po chirurginio apgamų šalinimo, tačiau tokia procedūra gali būti taikoma ne visais atvejais. Jei atliekant tyrimus buvo nustatyta, kad apgamas gali būti piktybinis, taikomas chirurginis apgamo šalinimas. Palanku yra tai, kad tokiu būdu pašalintas apgamas nebeatauga, todėl galima būti užtikrintiems, kad procedūros pakartoti neteks.

Patarimų pasaulis

logo-patarimupasaulis.jpg



REDAKCIJA REKOMENDUOJA