Angle down Atgal

Aštuoniasdešimtmečių vaikystės paspirtukai

Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.

Neseniai vienas jaunuolis lyg ir pasišaipydamas laikydamas elektra varomą paspirtuką man pareiškė, kad mes tokių vaikystėje neturėjome. Aš patvirtinau, kad tikrai tokių neturėjome.

Prieš kelias dienas eidamas Gardino gatve pamačiau numestą paspirtuką. Paėmiau, apžiūrėjau ir pastatęs įamžinau. Taigi, kažkam atsibodo toks paspirtukas, su kuriuo norėdamas pavažiuoti, turi vis pasispirti. Mano supratimu, tai yra geras dalykas, nes vaikas nuo pat mažumės sportuoja, mankština savo kūną. Paspirtukų pasirinkimas yra begalinis. Prasidėjo elektrinių paspirtukų vajus. Žiūrėk, eini šaligatviu ar bulvaru ir staigiai su vėjeliu prašvilpia koks nors dar vaiko amžiaus paspirtukininkas.

O kokius aš menu paspirtukus prieš 70 metų? Juk tada irgi turėjome paspirtukus. Bazilionų vaikai daug kas turėjo. Turėjau ir aš. Man jį sumeistravo mano pusbrolis Jonas. Gaudavome kokius nors guolius, perkišdavome apskritai nudrožę taip vadinamą "ašį" ir pritaisydavome prie storokos lentos. Ir linksmai su vėjaliu važinėdavomės nuo Mekių ir Beinoriškės kalnelių. Net pasidarę buvome "automobilį". Sukalėme į automobilį panašų kėbulą, ratus paėmėme iš seno kultivatoriaus. Prigalvojome ir vairą. Sulįsdavome kokie keturi, o kiti kokie keturi stumtelėdavo ir pasileisdavome nuo Mirkos kalnelių. Ir buvo smagu, linksma. O kokia buvo gera mankšta.

O ką mes matome šiandiena? Tai tiesiog baisu žiūrėti. Važiuoja su vėjeliu, nei spirtis, nei minti kokių pėdalių nereikia. Mano supratimu, tokie paspirtukai tik žaloja vaikus. Jų kūnus skatina nutukimui. Važinėdami elektriniais, silpnina raumenis, blogina sveikatą. Žinoma, čia yra toks mano požiūris. Bet jau daug girdisi pasakymų ne tokiems paspirtukams.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite