Tomo Laugalio nuotr.
Angle down Atgal

45-metį švenčiantis studentų choras „Studium“ stengiasi dainuoti iš širdies į širdį

Gegužės 15 d. Šiaulių arenos Mažojoje koncertų salėje skambės dainos – savo kūrybinės veiklos 45-metį šventiniu koncertu „... dėl tos dainos...“ pažymės „Aukso paukštės“ laureatas, Šiaulių universiteto mišrus choras „Studium“.

Artėjant „Studium“ kūrybinės veiklos 45-mečiui mintimis apie kolektyvą, jo istoriją ir dabartį paprašėme pasidalyti beveik ketvirtį amžiaus jam vadovavusį chormeisterį doc. Gediminą Ramanauską ir dabartinę choro vadovę doc. Birutė Janonienę.

Choras „Studium“ savo muzikinę veiklą pradėjo 1974 m. kaip tuometinės Muzikos katedros studijinis kolektyvas. Pirmuoju choro vadovu buvo Sigitas Vaičiulionis, vėliau, jam vadovavo Stasys Žalalis, Jonas Kievišas, Marija Žibūdienė. Per 20 metų „Studium“ vadovavo doc. Gediminas Ramanauskas ir Vaidotas Juozas Lygutas, o 2009-aisais choro vairą perėmė docentė Birutė Savickaitė-Janonienė, kuri jam sėkmingai vadovauja iki šiol. Jai talkina chormeisteris lektorius Juozas Gavenauskas, koncertmeisterės – lektorė Jūratė Deveikytė ir asistentė Rita Šurnienė.

Doc. Gediminas Ramanauskas: „Mūsų, pedagogų, užduotis – ne tik išmokyti gražiai dainuoti, bet ir parengti puikų mokytoją“

– Chorui vadovavau nuo 1986 iki 2009 metų. Taigi su šiuo kolektyvu išdirbau 24 metus. Atėjęs radau labai keistą chorą, kurį lankyti buvo privaloma muzikos ir pradinio ugdymo studijų programos studentams. Dabar imtų juokas iš to, ką pamačiau, pavyzdžiui, pirmoje paskaitoje studentų paprašiau, kad pasidarytų natų kopijas. Jiems tai buvo šokas, nes niekada iki tol to jie nedarė, o paprasčiausiai nusirašydavo nuo lentos tai, ką parašydavo vadovas. Repertuaras taip pat buvo gana „vaikiškas“, nes, pavyzdžiui, valstybiniame egzamine studentai diriguodavo „Kur giria žaliuoja“. Taigi turite suprasti, kokiais senais metodais iki tol buvo vadovautasi.

Atėjo metas reformoms. Norėjau studentus supažindinti su įvairių epochų muzika, todėl į repertuarą įtraukiau gana sunkių kūrinių, pavyzdžiui, A. Vivaldžio kantatą „Gloria“. Vėliau ją atlikome su tokiais žymiais Lietuvos kolektyvais, kaip Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant prof. Sauliui Sondeckiui ir kitais. Pradžioje, aišku, studentai rodė nepasitenkinimą, kad esą, jie, būsimieji pedagogai, turi dainuoti tokį sunkų repertuarą. Tačiau vėliau, kai įveikėme tą sunkų kalną, visi buvo patenkinti, dėkojo, kad buvo taip įdomu.

Tuo metu buvau jaunas dėstytojas, norėjau daug dirbti ir daug padaryti. Kilo ir įvairių iššūkių – tuometinio Pedagoginio instituto vadovybė nenorėdavo choro išleisti į Dainų šventes ir į Baltijos studentų dainų šventes „Gaudeamus“, nors ir sėkmingai įveikdavome visas atrankas. O mano vizija buvo ta, kad būsimasis muzikos mokytojas, kuriam reikės dirbti mokykloje, turi būti pats dalyvavęs Dainų šventėse. Mūsų, muzikos pedagogikos, specialybės, kurios metu visus ketverius metus studentus mokome diriguoti, užduotis – parengti muzikos mokytoja, gebantį paruošti vaikų chorą Dainų šventei, kurios repertuaras dažnai yra gana sunkus. Buvo ir kitų iššūkių, kuriuos tekdavo įveikti. Iš pradžių mums neleisdavo daug koncertuoti, nors mano tikslas buvo tai, kad choras būtų ne tik mokomasis studijinis kolektyvas, bet ir koncertinis choras, koks šiuo metu ir yra.

Kitas choro etapas prasidėjo, kai galėjome važiuoti į kitas užsienio šalis, ypač kai pradėjome bendradarbiauti su Nebraskos universiteto Omahoje iš JAV Muzikos departamento pedagogais ir meno kolektyvais. Atsivežėme daug natų, pamatėme, kad chorai koncertuose naudoja ir šokio judesį. Taigi pirmieji Lietuvoje tai daryti pradėjome mes, tuo pačiu tapdami novatoriais, nes Lietuvoje iki tol chorai nešoko. Prisimenu, 2000-aisiais Lietuvos studentų chorų festivalyje visiems šalies universitetų chorvedžiams ir choristams kilo šokas, kai pamatė tai, kaip savo programą atlieka Šiaulių universiteto choras. Nuo to laiko kasmet visi laukdavo, ką naujo parodys šiauliečiai, kokios naujovės bus pademonstruotos.

Manu, kad studentai ir dėstytojai turi kuo daugiau matyti, kaip dirbama užsienyje, todėl stengdavausi, kad nors kartą per metus išvežti kolektyvą kur nors išvežti – į konkursą, ar koncertinę kelionę užsienyje. Keletą kartų koncertavome Paryžiuje, Olandijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Italijoje, JAV. Norėdavau, kad kiekviena studentų karta pamatytų, kaip dirbama užsienio šalyse. Dabar dažnai chorai vyksta į konkursus, kur laimi aukso diplomus. Tai jokiu būdu nėra pirma vieta. Mes varžydavomės tokiuose konkursuose, kur buvo skiriamos tik trys prizinės vietos. Prisimenu, viename chorų konkurse Olandijoje nurungėme net Nyderlandų muzikos akademijos chorą ir laimėjome antrąją vietą. Tai buvo didelis mūsų laimėjimas!

Chorinio dainavimo pakilimas Šiaulių universitete buvo tuo metu, kai jame studijavo beveik 12 tūkst. studentų. Vienu metu mūsų aukštojoje mokykloje čia buvo net 7 chorai, o Muzikos katedroje buvo keli šimtai studentų.

Mano vizijoje visada buvo mintis, kad studentai padainuotų ir su profesionaliais atlikėjais. Diriguojant žymiausiems Lietuvos dirigentams dainavome koncertuojant su Lietuvos kameriniu orkestru, valstybiniu pučiamųjų orkestru „Trimitas“, Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestru. Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Taip pat stengiausi, kad mūsų studentai kartu dainuotų ir su profesionaliais chorais. Studentams teko kartu dainuoti su Valstybiniu choru „Polifonija“, Vilniaus savivaldybės choru „Jauna muzika“, su choru „Vilnius“. To „Studium“ laikotarpio absolventai iki šiol sako, kad jiems šie įspūdžiai jiems liko visam gyvenimui.

Choro kokybė labai priklauso nuo studentų, kokie įstoja į mūsų universitetą. Kartu dirbome su doc. Juozu Lygutu ir abu dėjome visas pastangas, kad studentai išmoktų gražiai dainuoti, kad kolektyvo meninis lygis augtų. Darbas su doc. J. Lygutu, sakyčiau, buvo tarsi Dievo dovana, leidusi pasiekti gana aukštą vokalinį meistriškumą.

Kaip minėjau, į repertuarą įtraukdavau įvairiausios muzikos – senosios muzikos, renesanso epochos kompozitorių muzikos ir kt. Studentams iš pradžių būdavo sunku suvokti tų epochų muziką, tačiau, kada ją įveikdavome, kildavo didžiulis jų pasitenkinimas.

Dirbdamas su „Studium“ aš niekada neturėjau koncertmeisterio, t. y. žmogaus, kuris akompanuoja. Visada tai darydavo mano studentai, galbūt kartais ir prasčiau, tačiau jiems tai buvo puiki galimybė augti ir tobulėti. Taip pat ir solistais visada buvo mūsų studentai. Tai yra ugdymo procesas, kuris ir yra svarbiausia mūsų darbo dalis.

Dabar matau, kad choras, vadovaujamas talentingos chorvedės doc. Birutės Janonienės, puikiai gyvuoja ir toliau. Kiekvienas vadovas turi savo viziją, tačiau visų vadovų pagrindinis noras – parengti puikų pedagogą ir išsilavinusį ir inteligentišką žmogų Lietuvai.

„Studium“ – mokomasis kolektyvas. Šis ir kiti universiteto meno kolektyvai turi turėti ateitį, jeigu bus tam sudarytos galimybės, jeigu bus studentų. Džiugu, kad universiteto administracijoje visada buvo vadovų, kurie patys studijų metais yra dalyvavę viename ar kitame kolektyve, kurie supranta, kokią reikšmę turi meninė veikla. Noriu pasveikinti „Studium“ su gražia 45-erių metų sukaktimi ir palinkėti kūrybinės ugnelės tęsiant gražias tradicijas, toliau gilinantis į chorinės muzikos lobyną.

Choro „Studium“ meno vadovė doc. Birutė Janonienė: „Studentus mokau dainuoti iš širdies į širdį“

- Chorui vadovauju nuo 2009 m. t. y. jau dešimt metų. Meno kolektyvų vadovo karjera Šiaulių universitete (anksčiau – Šiaulių pedagoginiame institute) prasidėjo 1988 metais, kai pradėjau dirbti Muzikos pedagogikos katedroje pirmaeilėse dėstytojos pareigose. Tuomet dėsčiau dirigavimą ir pradėjau vadovauti „Saulės“ ansamblio vokalinei grupei. Vėliau teko vadovauti merginų choro studijai „Littera“, savo sukurtai liaudiškos muzikos kapelai „Jaura“, grigališkojo choralo ansambliui, muzikos pedagogikos neakivaizidininkių chorui. Žodžiu, kol turėjome daug studentų, turėjome daug chorų ir kitų vokalinės muzikos kolektyvų. Pamenu, vienu metu mūsų aukštojoje mokykloje gyvavo net 7 įvairūs meno kolektyvai. Vėliau, pradėjus mažėti studentų skaičiui, pradėjo mažėti ir meno kolektyvų. Šiuo metu universitete liko tik 2 chorai – mūsų mišrus choras „Studium“ ir merginų choras „Pavasaris“, vadovaujamas, beje, buvusio ilgamečio „Studium“ vadovo doc. Gedimino Ramanausko.

Mišraus choro „Studium“, kuriame daugiausia dainuoja Muzikos pedagogikos studijų programos studentai, kokybė per visą jo gyvavimo laikotarpį priklausė ir dabar priklauso nuo to, kokie studentai įstoja į mūsų universitetą. Šiuo metu mūsų gretose yra apie 40 studentų, tačiau aš nežinau, kokia bus choro sudėtis rugsėjo mėnesį, kai 8–10 studentų baigę studijas paliks kolektyvą.

Choras „Studium“ visą laiką išsiskiria iš kitų Lietuvos studentų chorų, nes jo repertuare yra pačių įvairiausių kūrinių – nuo klasikos iki šiuolaikinių lengvosios muzikos žanro. Mūsų išskirtinumas tas, kad daugelį kūrinių atliekame su judesiu, ko nedaro kiti chorai. Sceninį judesį stengiamės sujungti su tekstu, muzikine kalba. Tai padaryti sinchroniškai yra labai sudėtinga, nors atrodo, kad jaunam žmogui šokis neturėtų būti problema. Vadovui tenka didelė užduotis – pagalvoti, koks judesys turėtų būti, kaip jis siesis su muzika. Aišku, būtų gerai, jeigu patartų choreografas, kuris padėtų siekti didesnio artistiškumo.

Kalbant apie kūrinių kolektyvui parinkimą norėčiau pasakyti, kad dainų madą padiktuoja laikas. Būna pusantrų metų laikotarpis iki Dainų šventės, kai turime gerai paruošti net 25–27 kūrinius. Vadinasi, tuo metu skiriame visą laiką Dainų šventei ir tik minimaliai dainuojame savo choro repertuarą. Kai ateina laisvesnis laikotarpis po Dainų švenčių, aš pradedu ieškoti tokio repertuaro, kuris būtų įdomus ir man, ir studentams, ir publikai.

Dainuojame daug lietuviškos muzikos. Jeigu važiuojame koncertuoti į užsienį, visada vežame tik lietuvišką repertuarą. Kadangi esame studijinis kolektyvas, tai jam diriguoti tenka ir baigiamųjų kursų studentams, kuomet jie ruošiasi baigiamajam dirigavimo egzaminui. Taigi tenka į repertuarą įtraukti ir tam tikrus reikalavimus atitinkančius kūrinius, kuriuos gebėtų diriguoti studentai. Žinoma, repertuaras labai priklauso, ar chore yra pakankamai gerų sopranų, tenorų ir kt. balsų. Labai dažnai būna, kad, ieškodama naujo choro repertuaro, atsirenku kūrinius, tačiau jie metų metus taip ir lieka gulėti ant fortepijono laukdami savo eilės. Pavyzdžiui, „Itališka išdaiga“ savo eilės laukė beveik trejus metus, nors jau pirmais vadovavimo „Studium“ metais norėjau ją įtraukti į repertuarą. Vis pagalvodavau – kol neturiu gero solisto, vadinasi, dar neatėjo laikas. Sulaukus gerų, stiprius balsus turinčių studentų, ši operos parodija buvo ypač mėgiama publikos ir yra dainuojama bei vaidinama net 5 metus.

Bet kurį kūrinį studentus mokau dainuoti iš širdies į širdį. Tai yra labai svarbu. Dainos teksto, pagrindinės minties perteikimas, įtaigumas ir nuoširdumas, meilė muzikai – tai pagrindiniai dalykai, kuriuos visuomet akcentuoju mokydama studentus. Galbūt neįtraukiame į savo repertuarą tokios sudėtingos muzikos, kurią dainuoja įvairūs Lietuvos akademiniai chorai, tačiau specialiai nesivaikome madų, nedainuojame tai, kas madinga šiuo metu Lietuvoje ar pasaulyje. Mano kūrybinis credo – arba žengti priekyje, t. y. dainuoti tai, ko dar kiti nedainuoja, arba dainuoti tai, ką kiti jau nebedainuoja. Mėgstu ieškoti ir atrasti išskirtinių kūrinių, kartais naujų, dar nedainuotų Lietuvoje, o kartais nepelnytai užmirštų, kurie patiktų mums ir stebintų publiką. Norisi turėti savo išskirtinį chorinį braižą, todėl labai nemėgstu daryti tai, ką daro visi.

Choras – sudėtingas organizmas. Nors ir nedažnai, bet pasitaiko, kad studentai prastai renkasi į repeticijas, ypač pavasarį, kai jiems prasideda mokyklinės praktikos, kurios įvairių kursų studentams jos vyksta vienu metu. Koncertuodamas juk nepasiteisinsi publikai, kad studentams vyko praktika, jie sirgo, ar dirbo, tiesiog stengiuosi nesinervinti, o kiek įmanoma kokybiškiau dirbti su tais, kurie ateina, juk repeticijoje visuomet randu ką tobulinti.

Man didžiausias dešimties vadovavimo kolektyvui iššūkis – 2017 metų koncertinė išvyka į JAV, pareikalavusi beveik metus trukusio pasiruošimo. Žinoma, atsakingai ruošiamės kiekvienam koncertui, nesvarbu, ar jis būtų Lietuvoje, ar užsienyje.

Į mūsų studijinį kolektyvą ateina įvairaus muzikinio pasirengimo studentai. Manyčiau, kad prieš 20–30 metų į muzikos pedagogikos studijų programą ateidavo daug stipresni studentai, nors ir dabar yra labai stiprių muzikaliai pasirengusių žmonių. Ateina jaunimas, dainavęs nuo pirmos klasės, tačiau ateina ir visiškai jokiame kolektyve nedainavusieji. Pirmakursiams kyla didžiausias iššūkis pasivyti labiau pažengusius vyresniuosius kolegas. Tai jiems pavyksta geriau padaryti, kai jie dainuoja kartu šalia vienas kito. Per ketverius studijų metus, o kartais ir per dar dvejus magistrantūros metus visi padaro didelę pažangą, jų balsai išlavėja ir tokiu būdų pasiekiamas tam tikras vokalinio meistriškumo lygis.

„Studium“ choro kūrybinės veiklos 45-mečiui pasirinkome Šeimos temą. Į jubiliejų pasikvietėme visą būrį mūsų absolventų, buvusių solistų. Visada, kai susirenka šeima, dainuojamos visų pamėgtos dainos, todėl ir šiame jubiliejiniame koncerte skambės tie kūriniai, kurie buvo mėgiami įvairių kartų studentų ir publikos. Be to, specialiai šiam choro jubiliejui mūsų mielas doc. Gediminas Dapkevičius kuria 7 dalių chorinę siuitą „...apie šviesą“. Jau yra sukurtos penkios dalys, o mes šiame koncerte atliksime tris. Tai bus „mažoji“ šio kūrinio premjera. Doc. G. Dapkevičius šią chorinę siuitą kuria rudenį Šiauliuose įvyksiančiam XXI Lietuvos studentų chorų festivaliui, kurį kartu su styginių instrumentų orkestru ir mušamųjų grupe atliks per 400 choristų.

Kiekvienam muzikiniam kolektyvui svarbu neužsisklęsti savo namuose, reikia daug koncertuoti, keliauti, semtis žinių ir patirties iš kitų muzikinių ar vokalinių mokyklų. Ta prasme mums nepaprastai naudingas buvo 2017–2018 metų tarptautinis kūrinių mainų projektas su Nebraskos universiteto Omahoje (JAV) koncertiniu choru. Mes koncertavome JAV, jie lankėsi ir koncertavo Lietuvoje. Pastebėjau įdomų paradoksą: amerikiečiai nepaprastai žavisi mūsų atlikimu, o mes žavimės jų. Mokytis ir perimti gerąją patirtį galima iš kiekvieno tokio projekto. Kiekvienas mūsų studentas tokio projekto metu auga ne tik muzikiniu aspektu, bet ir plačiąja kultūrine prasme. Galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad kultūrinis ir tarpkultūrinis bendradarbiavimas yra tiesiog būtinas.

Neabejoju, kad choras „Studium“, kaip ir kiti Šiaulių universiteto meno kolektyvai yra Lietuvos kultūros dalis, kurią būtina tausoti, būtina remti, būtina išsaugoti. Kartais skaudu girdėti pasisakymų, kad meno kolektyvai yra nereikšmingi ir nelabai reikalingi, kad jų išlaikymui trūksta lėšų. Mielieji, neužmirškim, mes buvome ir esame dainų kraštas... Ar juo išliksime? Paradoksas, bet teigiamas atsakymas priklauso būtent nuo mūsų visų bendro noro. Todėl svarbu šiandien, čia ir dabar dainuoti, groti, kurti savo meno kolektyvų istoriją, būtina ją palaikyti ir remti.

„Studium“ visada buvo, yra ir bus jaunas, nesenstantis kolektyvas, nes jame vykstantis studentų kartų pasikeitimas – nuolatinis procesas. Pats didžiausias mano noras ir palinkėjimas: kad turėtume kuo daugiau studentų, kurie užaugtų chore kaip puikūs dainininkai, draugai, komanda. Svajoju, kad jie taptų puikiais muzikos mokytojais, profesionaliais dainininkais, garsinančiais Šiaulių universitetą, Šiaulius, Lietuvą, o baigę studijas ir išsibarstę po visą pasaulį nuoširdžiai ilgėtųsi „Studium“ ir lauktų mūsų koncertų.

„Studium“ šventinio koncerto Šiaulių arenos Mažojoje koncertų salėje gegužės 15 d. pradžia 18 val. Įėjimas laisvas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite