Per­de­ga ir psi­cho­lo­gai

Vilnius

(Jus­ti­nos Ry­ba­ko­vai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

179592

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės at­sar­gos ka­pi­to­nė, psi­cho­lo­gė, dok­to­ran­tė bei daug­kar­ti­nė kros­fi­to var­žy­bų nu­ga­lė­to­ja Jus­ti­na Ry­ba­ko­vai­tė kar­tą ėmė ir... su­de­gė. Ap­lin­ki­niai ste­bė­jo­si – kaip psi­cho­lo­gė ga­li ne­su­sit­var­ky­ti su gy­ve­ni­mo sun­ku­mais? 30-me­tei pa­vy­ko su­val­dy­ti chao­są, at­si­sto­ti ant ko­jų ir da­bar ji pa­de­da verž­liems, ak­ty­viems žmo­nėms ras­ti gy­ve­ni­mo ba­lan­są, nau­do­da­ma Ru­bi­ko ku­bo prin­ci­pą.
 

Foto galerija:

„Kariuomenė mane užaugino“

Šiuo metu sostinėje gyvenanti šiaulietė Justina atvira – būti psichologe norėjo nuo mažų dienų. Traukė ją prasminga veikla, noras padėti kitiems, tačiau lygiagrečiai mergina ir sportavo. Nes juk sakoma, kad sveikame kūne yra sveika siela, o Justina dar galėtų papildyti, kad ir sveika siela yra sveikame kūne.

Lietuvos kariuomenėje šiaulietė tarnavo penkerius metus, sako esanti labai jai dėkinga. „Kariuomenė mane užaugino ir subrandino kaip žmogų, ten sutikau asmenybių, kurios tapo lyg šeima“, – sako ji.

Justina priklausė Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, užėmė psichologės pareigas ir per tarnybos metus tarnavo Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje, kur kasdienės rutinos visiškai nepatyrė. Kiekviena diena buvo vis kitokia, dirbo su kariais, konsultavo, vedė mokymus psichologinėmis temomis kariams ir vadams, dirbo su šauktiniais.

„Jaunimui atėjus į kariuomenę, teko jiems padėti adaptuotis, išbūti. O viena ryškiausių tarnybos linijų – buvau viena iš mobilios krizių intervencijos komandos koordinatorių. Reikėjo reaguoti į skaudžius įvykius – karių žūtį, savižudybes, organizuoti ir teikti psichologinę pagalbą kariams ir jų artimiesiems“, – sako mergina, kuriai dar teko ir dalyvauti karinėse pratybose, ir karinio bei fizinio pasirengimo normatyvus laikyti.

Ilgą laiką kariuomenėje psichologų buvo mažai, o atnaujinus šauktinių tarnybą, psichologų padaugėjo kelis kartus. Justina paaiškina, kad psichologų kariuomenėje padaugėjo dėl natūralaus poreikio. Kariai ne visuomet noriai kreipiasi į psichologus dėl vyraujančios stigmos, jog į psichologus kreipiasi tik silpni, tačiau, keičiantis pasauliui, keičiasi ir karių požiūris į psichologus.

„Kariai susiduria su problemomis, kaip ir kiekvienas žmogus. Nes juk problemų kyla ne tik dėl tarnybos, bet ir asmeninio gyvenimo – šeimos, vaikų“, – paaiškina.

juj-4275.jpg

Perdegimas

Dar iki tarnybos kariuomenėje Justina jau buvo atradusi krosfito treniruotes. Sunkus darbas, disciplina ir noras nugalėti nulėmė, kad įvairiose varžybų kategorijose ji dvylika kartų tapo nugalėtoja. Iš jų aštuonis medalius iškovojo individualiose kategorijose Lietuvoje, Lenkijoje bei Vokietijoje, prizinių vietų ir laimėjimų pelnė ir daugiau.

„Norint pasiekti ir išlaikyti rezultatus, tenka dirbti su savo galva. Įsitikinau, kad laimi ne tas, kuris turi stipriausią kūną, bet tas, kuris geba susitvarkyti su savo mintimis ir emocijomis. Psichologinis nusiteikimas tikrai gali smarkiai paveikti rezultatus, aš tą savo kailiu patyriau. Iš aplinkinių ne kartą girdėjau, kaip, būdama psichologė, negebu susitvarkyti su įtampa, jauduliu. Bet psichologija – mano darbas, o sportas yra mano laisvalaikis. Čia esu lygiai toks pat žmogus, kaip ir kiti. Žinoma, psichologijos žinios man padėjo sąmoningai atkreipti dėmesį į asmeninius psichologinius barjerus ir išmokti efektyvių strategijų, kurios padėtų įveikti varžybų nerimą“, – aiškina Justina.

Darbas, tarnyba kariuomenėje, iškvietimai naktį, ruošimasis sporto varžyboms, doktorantūros studijos, bandymas išlaikyti asmeninį gyvenimą merginą įsuko į tokį užburtą ratą, kad vieną dieną ji pastebėjo niekam nebeturinti jėgų. Ji perdegė.

„Nebeturėjau energijos, nieko nenorėjau daryti, tapau ciniška ir paviršutiniška. Mano emocijos šokinėjo nuo džiaugsmo iki pykčio, riedėjo ašaros. Jaučiausi visiškai ne ten, kur reikia būti. Ėmiau galvoti, kokia visko prasmė. Iš šono pasižiūrėjus, turėjau viską, atrodžiau žmogus, kuriuo žavimasi, o viduje jaučiausi prastai. Ir kitiems šalia manęs būti tapo kančia“, – prisimena ji.

Justina išvažiavo į komandiruotę – į Bosniją ir Hercegoviną, susipažino ir pradėjo bendradarbiauti su mokslininkais iš viso pasaulio, atsitraukė nuo kasdienės rutinos, pamatė naujų galimybių – išėjo iš susikurto narvelio. Pradėjo lankyti asmeninę psichoterapiją, kalbėtis su artimaisiais ir draugais, ieškoti, kas jai svarbu, kokios jos vertybės, kur nori nueiti gyvenime. Pamažu išsigrynino prioritetai.

Pasak psichologės, perdegimas yra labai sudėtinga būsena. Būna, žmogus pavargsta per savaitę, pailsi savaitgalį ir vėl gyvybingas. Perdegimas yra tokia būsena, kai savaitgalio nebepakanka, niekas nedžiugina, nieko nebenori. Išeiti iš tokios būsenos gali prireikti ir pusmečio ar net ilgiau.

„Aš bandžiau aprėpti per daug, maniau, kad visos veiklos vienodai svarbios, visur stengiausi būti geriausia, pamečiau save. Palaipsniui susigrąžinau energiją, iš esmės pakeičiau savo gyvenimo kryptį. Patirtis stipriai paaugino ir subrandino kaip asmenybę. Vis dar turiu didelių tikslų, tačiau jų siekiu efektyviai ir saugodama savo psichologinę sveiką. Svarbiausia – noriu dalytis sukauptomis žiniomis su kitais“, – sako ji.

img-6859.JPG

Rubiko kubo principas

Persidėliojusi gyvenimo vertybes, Justina sukūrė koncepciją, kaip suvaldyti chaosą savo gyvenime ir pavadino jį Rubiko kubo analogija. Psichologės teigimu, kartais mūsų gyvenimuose Rubiko kubo spalvos visiškai susimaišo. Dauguma žmonių, ieškodami sprendimo, naudoja neefektyvias strategijas, sutrinka ir galiausiai pasiduoda...

„Mitas, kad turi iki išsekimo arti kaip arklys, nuolat įveikinėti iššūkius, neturėti laiko poilsiui, patirti daug nerimo ir streso, kad taptum sėkmingu žmogumi. Tai tiesus kelias į perdegimą, kas šiandien, ypač per pandemiją, labai aktualu. Tačiau visus reikiamus resursus savyje turime, tik reikia sustoti ir įsivertinti, kas žmogui vertinga ir trukdo judėti toliau“, – sako ji.

Kokios tos Rubiko kubo sienos gyvenime?

* Aiškumas – tai savęs pažinimas, vertybės, vizija, misija, tikslai. Pasak Justinos, žemėlapiu reikia pasirūpinti dar prieš žengiant į mišką. Tačiau žmonės įžengia, ima klaidžioti, išsigąsta ir nebežino, koks tikrasis kelionės tikslas. Tada reikia sustoti, pagalvoti, ko nori, kur eini, kas svarbu. Juk tikrąjį pasitenkinimą patiriame siekiant tikslų, kurie atitinka mūsų vertybes.

* Energija – poilsis ir resursų atstatymas, fizinis aktyvumas, pilnavertė mityba, maloni veikla, meditacija. „Energiją išlaikyti būtina. Ji yra pamatas, be kurio nepasieksime rezultato, pasitenkinimo. Žmogus gali sakyti, kad puikiai jaučiasi, net miegodamas keturias valandas per parą. Bet įsivaizduokite, kiek jis nuveiktų, jei miegotų ilgiau?“ – šypsosi psichologė.

* Mintys ir ribojantys įsitikinimai. Ne visos žmogui kylančios mintys yra teisingos: „Man tai nepavyks“, „Niekada to neišmoksiu“, „Jau per vėlu kažką keisti“. Save ribojančius įsitikinimus galime įveikti, bet pirmiausia reikia juos įsisąmoninti.

* Efektyvumas – prioritetai, rutina ir disciplina, efektyvių įpročių ugdymas. Justina sako, kad karantine išbūti daugeliui padėjo struktūros ir rutinos susikūrimas. Nes kai planuojame ir laikomės disciplinos, galime išlaikyti ribas, greičiau ir efektyviau veikti, sutaupyti energijos, lengviau persijungti iš darbo į poilsio režimą. Kitaip tariant – išlaikyti balansą.

* Atsparumas – atsilaikyti prieš sunkumus, įveikti, atsitiesti, augti. „Nė vienas neapsaugotas nuo netekčių, nelaimių, iššūkių. Tai mūsų gyvenimo dalis, tačiau psichologinio atsparumo ribas galima plėsti. Tai padeda lengviau atsitiesti. Mūsų patirtys mus augina ir brandina, todėl ateityje tampa lengviau atsilaikyti prieš kitus, didesnius, iššūkius“, – sako ji.

* Lyderystė. Kiekvienas žmogus, net ir neužimdamas vadovaujančios pozicijos, yra lyderis. Tėvai vaikams yra lyderiai, galime būti lyderiai artimiesiems, draugams, kolegoms. „Mūsų pasirinkimas, kokią įtaką kitiems norime daryti – teigiamą ar neigiamą. Pažindami save ir keisdami elgesį, galime tapti tokias žmonėmis, kokiais norime būti. Galų gale, mažiausias vienetas, kuriam vadovauji, esi tu pats“, – sako psichologė.

img-0363.PNG

Pokyčiai prasideda tik darant

Justina šiuo metu konsultuoja verslo įmones ir sako, kad jei žmogus ar specialistas nori pasikeisti, pasiekti tikslų, vien žinojimo nepakanka.

„Žinias reikia panaudoti praktiškai. Visi žinome, kad jei nori būti stiprus fiziškai ir psichologiškai, turi išsimiegoti, subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyvus, mokėti ilsėtis. Tačiau mūsų gyvenimuose šie dalykai dažnai būna paskutinėje vietoje. Prisimename juos, tik kai tampa visai blogai. Bet kaip gali būti tavo psichologinė būsena gera, kaip gali justi pasitenkinimą gyvenimu, valdyti savo emocijas, jei kelias naktis neišsimiegojai arba valgei tik maistą, kuris tavo kūnui nesuteikia energijos?“ – šypsosi ji.

Kadangi viskas prasideda nuo žinojimo, žinių mums labai reikia. O tada būtina apsispręsti, ar panaudosi gautą informaciją gyvenime.

„Mums dažnai atrodo, kad viską mes žinome, o specialistai mokymų metu ar informaciniuose šaltiniuose nepateikia naujos informacijos. Norime stebuklingų piliulių. Tačiau kiek iš tikrųjų žinias pritaikome praktiškai? Be abejo, žinios mums reikalingos, nes didina sąmoningumą. Prasminga ir reikia domėtis, tačiau nepamiršti žinių taikyti praktiškai, ieškoti, kas tinka konkrečiai tau“, – sako psichologė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt