Tai, kas vyksta Briuselio ir Strasbūro koridoriuose, Lietuvos gyventojams bei žurnalistams yra ganėtinai įdomu, sako Europos Parlamento (EP) atstovas ryšiams su žiniasklaida Lietuvoje Dovaidas Pabiržis. Tačiau buvęs naujienų agentūros ELTA žurnalistas pastebi, kad ne visada naujienose apie Europos Sąjungą (ES) atspindimas Lietuvos matymas ir pozicijos.

Pastaraisiais metais Europoje, taip pat ir Lietuvoje bei visame Baltijos regione, fiksuojama vis daugiau valandų, kai elektros kaina tampa itin maža ar net neigiama. Tai – ne atsitiktinumas, o tiesioginė sparčios atsinaujinančios energetikos plėtros pasekmė, sukurianti įspūdį, kad artėjame prie nulinių sąskaitų. Tačiau, ar tai gali tapti realybe?

Per pastaruosius penkerius metus pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose, dirbtinio intelekto revoliucija, augantis kibernetinių atakų skaičius, politinės valdžios pasikeitimas JAV... Šie ir kiti įvykiai verčia valstybes, visuomenes, organizacijas ir žmones iš naujo permąstyti savo pasiruošimą įvairioms netikėtoms kritinėms situacijoms. Kaip Lietuva pasiruošusi dienai X, Y ar Z? Kaip tam rengiasi Lietuvos kritinė infrastruktūra, ką svarbu žinoti organizacijoms, verslui ir piliečiams?

Prieš kelerius metus Europa gyveno iliuzijomis, kad saugumo klausimus už mus išspręs kiti. Šiandien tokia iliuzija, nors joje ir yra dalis teisybės, gali smarkiai suklaidinti. Migracijos krizė, dronų išpuoliai, hibridinės atakos, Kremliaus agresija, Kinijos vis agresyvesni žingsniai Azijoje ir pasaulio prekybos grandinėse – visa tai primena, kad saugumas nėra tik karių ar dokumentų klausimas. Jis prasideda nuo gamybos pajėgumų, nes be jų net stipriausios sąjungos lieka pažeidžiamos. Gamyba yra ta investicija, kurią vertina ir mūsų partneriai – tik tie, nuo kurių priklauso tiekimo grandinės, yra laikomi patikimiausiais sąjungininkais. Kitaip tariant, saugumas be gamybos yra tik iliuzija.