REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2022 m. Gegužės 2 d. 06:57

Karas Ukrainoje: 181 tūkst. ukrainiečių vaikų buvo priverstinai deportuoti į Rusiją

Pasaulis

„Azovstal“ metalurgijos gamykla Mariupolyje. Youtube stop kadras.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


215078

68-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Rusijos pajėgų smarkiai subombarduoto ir apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio taryba pranešė, kad pirmadienį ruošiamasi pradėti Jungtinių Tautų remiamą didelio masto civilių evakuaciją. Britų žvalgyba skelbia, kad rusai okupuotame Chersone sako įvedantys prie Rusijos rublį.

Apie praėjusios paros įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

23.00

Iki penktadienio į Ukrainą iš JAV bus pristatyta dar 5000 tūkstančiai nešiojamosios vidutinio nuotolio prieštankinės raketų paleidimo sistemos „Javelin”, rašo UNIAN.

22.48

Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip Ukrainos ugniagesiai pašalina raketos smūgio Odesoje padarinius.

15-metis berniukas žuvo per raketos ataką Odesoje, o kitas nepilnametis vaikas buvo nuvežtas į ligoninę.

22.25

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas teigia, kad Rusijoje yra pasirengimo mobilizacijai ženklų. Kirilas Budanovas patvirtino, kad Rusija nori laimėti Rytų Ukrainoje iki gegužės 9 dienos, rašo UNIAN. 

K. Budanovas atsakė į klausimą, ar Rusija planuoja skelbti mobilizaciją gegužės 9 dieną. 

„Taip, jie ruošiasi. Dabar „Rosreserv“ (Rusijos valstybinė rezervų federalinė agentūra) pradėjo tikrinti, ką iš tikrųjų turi ir skaičiuoti, ką gali išduoti pagal mobilizacijos įsakymus. Tai yra būtinas žingsnis prieš realią mobilizaciją“, – sakė K. Budanovas.

Budanovas patvirtino, kad Rusija nori laimėti Rytų Ukrainoje iki gegužės 9 dienos.

„Tai yra jų tikslas, bet to nebus“, – sakė Ukrainos žvalgybos vadovas.

22.00

Paskelbtas vaizdo įrašas iš apšaudymo Mykolajivo srityje.

21.42

Iš Mariupolyje esančios Azovostalio teritorijos iš dalies evakavus civilius, rusai toliau apšaudo gamyklą, įskaitant pastatus, kuriuose nuo pavojų slepiasi civiliai.

Vyko oro antskrydžiai, šaudymai iš karinio jūrų laivyno artilerijos ir tankų, rašo UNIAN.

21.30

15-metis berniukas žuvo per raketos ataką Odesoje, o kitas nepilnametis vaikas buvo nuvežtas į ligoninę, praneša UNIAN.

Išpuolis įvyko daugiabutyje, kuriame gyveno 5 žmonės.

21.11

Rusų okupantai siekia įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių kontrolę, teigia Ukrainos generalinis štabas.

Donecko kryptimi pagrindinės rusų pajėgos yra sutelktos į visišką Rubežnėjos ir Popasnajos gyvenviečių kontrolę bei judėjimą Limano ir Seversko gyvenviečių kryptimis.

 

20.50

Ukrainos gynėjai šiandien sunaikino du rusų laivus, pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas

„Kai tik Rusijos laivai priartėja, siunčiame juos į tą pačią vietą, kur ir Maskva. Šiandien du Rusijos laivai, buvę netoli mūsų Gyvačių salos, buvo sunaikinti“, – sakė Danilovas.

20.22

Į Ukrainą greitu metu atvyks amerikietiški haubicai, praneša NEXTA.

19.55

Pirminiais duomenimis, po raketos smūgio Odesoje žuvo 13 metų paauglys. Sužalota 18-metė mergina.

Yra ir kitų žuvusiųjų ir sužeistųjų, teigė liaudies deputatas Aleksejus Gončarenka.

19.42

Dėl Rusijos raketos smūgio į Odesą yra sužeistų ir žuvusių.

Tai pranešė Odesos regiono karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenko, rašo UNIAN.

19.23

„Azovstal“ metalurgijos gamykla Mariupolyje pirmadienį kilo labai stiprus gaisras, kuris matomas iš visų miesto dalių.

 

19.00

Pasak liudininkų, Odesoje įvyko galingas sprogimas. Mieste veikia oro signalizacija, žmonių prašoma likti slėptuvėse.

Preliminariai raketa pataikė į infrastruktūros objektą, rašo UNIAN.

 

18.46

Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino  Ruska Lozova kaimą Charkivo srityje, pranešė NEXTA.

 

18.30

Ukrainos rytuose vyksta „smarkios kovos“, evakuacija iš Mariupolio atidėta

Ukrainos pareigūnai tikėjosi pirmadienį evakuoti daugiau civilių iš apgulto pietinio Mariupolio uostamiesčio, Rusijos puolimui Ukrainos rytuose tęsiantis „aktyviomis ir smarkioms“ kovomis.

Kyjivas nurodė, kad savaitgalį iš didžiulės metalurgijos gamyklos „Azovstal“ teritorijos Mariupolyje buvo evakuota per 100 civilių. Ši gamykla yra paskutinis ukrainiečių pajėgų bastionas Mariupolyje, kurį Rusijos pajėgos yra apgulusios nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Pirmadienį evakuotieji laukė Ukrainos kontroliuojamoje Zaporižioje, kur buvo parengta Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF ir kitų tarptautinių organizacijų transporto priemonių.

17.50

Amerikiečių diplomatai tikisi grįžti į Kyjivą šį mėnesį

JAV tikisi, kad jų diplomatai galės grįžti į Ukrainos sostinę Kyjivą „iki šio mėnesio pabaigos“, praėjus keliems mėnesiams po jų perkėlimo į vakarinį Lvivo miestą ir kaimyninę Lenkiją, pirmadienį pranešė ambasados reikalų patikėtinė Kristina Kvien (Kristina Kvin).

„Labai tikimės, kad sąlygos leis mums grįžti į Kyjivą iki šio mėnesio pabaigos“, – per spaudos konferenciją vakariniame Lvivo mieste pareiškė K. Kvien.

JAV uždarė savo ambasadą Kyjive vasario 14-ąją, likus dešimčiai dienų iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymo pradėti invaziją į Ukrainą, ir perkėlė savo diplomatus į vakarus.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) praėjusį mėnesį paskelbė apie laipsnišką JAV diplomatų sugrįžimą į Ukrainą, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) naująja Amerikos ambasadore Ukrainoje paskyrė karjeros diplomatę Bridget Brink (Bridžit Brink).

Pasak K. Kvien, ji su savo darbuotojais „dirba dieną ir naktį Lenkijoje“, kad „padėtų Ukrainai laimėti šį karą“.

17.35

Policijos duomenimis, Kyjivo srityje buvo rasti 1202 rusų okupantų nužudytų civilių žmonių kūnai.

Iki šiol 280 kūnų lieka neatpažinti, šimtai žmonių dingo be žinios, praneša UNIAN.

17.10

Rusija smogė strateginę reikšmę turinčiam tiltui į vakarus nuo Odesos

Rusijos kariuomenė vėl smogė strateginę reikšmę turinčiam tiltui Ukrainos pietvakariuose, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka sakė, kad rusai pirmadienį smogė tiltui per Dniestro limaną į vakarus nuo Odesos, kur Dniestro upė įteka į Juodąją jūrą.

Šis tiltas, kuris jau buvo smarkiai apgadintas per du ankstesnius Rusijos raketinius smūgius, užtikrina vienintelę geležinkelio jungtį ir svarbią kelių transporto jungtį su teritorijomis į vakarus nuo Odesos.

Sunaikinus tiltą neliktų galimybės siųsti ginklus ir kitus krovinius iš kaimyninės Rumunijos.

16:35

M. Podoliakas apie S. Lavrovo antisemitinius pareiškimus: Rusija siekia pateisinimo dėl masinių ukrainiečių žudynių

Antisemitiniai Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimai rodo, kad Rusija yra nacistinės ideologijos tęsėja.

Tai socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša „Ukrinform“.

Jis pabrėžė, kad Rusija neadekvačiai vertina pasaulį.

Kaip pranešama, S. Lavrovas interviu Italijos televizijos kompanijai „Mediaset“ teigė, kad Hitleris turėjo žydiško kraujo, o aršiausi antisemitai dažniausiai buvo žydai. Izraelis išreiškė pasipiktinimą tokiu pareiškimu.

16:10

181 000 ukrainiečių vaikų buvo priverstinai deportuoti į Rusiją

Iš jų tik apie 2000 našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų.

„Kiti buvo priverstinai perkelti arba ištremti su tėvais arba artimais giminaičiais“, – skelbiama pranešime.

Ypač Mariupolyje ir Charkovo srityje žmonėms dažnai būdavo keliama sąlyga: arba jie važiuoja į sušaudymą, arba sėda į okupantų paruoštus autobusus.

15:05

Rusija parodė žurnalistams užgrobtą Ukrainos branduolinę jėgainę

Rusijai prieš beveik du mėnesius užgrobus Zaporižios atominę elektrinę ir sukėlus nerimą pasaulyje dėl potencialios branduolinės katastrofos, šiuo metu esama mažai požymių, kad dėl šios Ukrainos jėgainės vyktų kautynės.

Išskyrus apdegusį administracinį pastatą, didžiulis kompleksas Ukrainos pietuose – didžiausia Europoje atominė elektrinė – atrodė beveik nepaliestas susirėmimų, kai savaitgalį ten lankėsi naujienų agentūros AFP korespondentai, dalyvavę Rusijos kariuomenės organizuotoje išvykoje spaudai.

Padėtis elektrinėje, kurioje veikia šeši iš 15 Ukrainos reaktorių, pajėgūs aprūpinti elektros energija 4 mln. namų, kelia didelį susirūpinimą tarptautinei bendruomenei.

Kovo pradžioje Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios jėgainę, esančią Dniepro upės pakrantėje į pietus nuo Ukrainos kontroliuojamo Zaporižios miesto, per kautynes, sukėlusias didelį gaisrą komplekso mokymų centre.

Spinduliuotės lygis tuomet nepadidėjo, tačiau susirėmimai vis tiek sukėlė didelį nerimą, juolab, kad Ukrainoje 1986 metais įvyko didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa – avarija Černobylio atominėje elektrinėje.

Praėjusią savaitę Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) pareiškė, kad inspektoriams „nepaprastai svarbu“ turėti galimybę patekti į Zaporižios kompleksą, pastatytą 9-o dešimtmečio pradžioje, bet pastaraisiais metais modernizuotą.

Rusija tvirtina besiimanti visų būtinų atsargumo priemonių elektrinėje, kur jos kariai dabar patruliuoja prie milžiniškų ir gerai sutvirtintų raudonų kupolų pavidalo reaktorių.

„Viskas gerai!“

„Zaporižios AE veikia normaliai, laikantis visų branduolinės, radiacinės ir aplinkosaugos saugos standartų“, – žurnalistams komplekso teritorijoje sakė Rusijos branduolinės, biologinės ir cheminės apsaugos pajėgų generolas majoras Valerijus Vasiljevas.

Užsidegusio mokymų centro fasadas liko apdegęs, o jo langai išdaužyti, tačiau kitų žalos požymių elektrinėje nebuvo matyti.

Patruliavę ar už smėlio maišų budėję kariai nerodė jokių susirūpinimo ženklų ir nedėvėjo jokių apsaugos nuo radiacijos priemonių.

„Čia viskas gerai!“ – žurnalistams vietoje sakė Andrijus Ševčykas – naujasis prorusiškas Enerhodaro, maždaug 50 tūkst. gyventojų turinčio miesto, pastatyto praėjusio amžiaus 8-e dešimtmetyje, meras.

„Gyventojai ir atominės elektrinės darbuotojai yra visiškai saugūs“, – patikino jis.

„Jiems sudaromos visos patogios sąlygos dirbti, gaminti energiją ir užtikrinti atominės elektrinės saugumą“, – pridūrė meras.

Prieš išvažiuodamas žvilgančiu visureigiu, išmargintu Rusijos vėliavomis, A. Ševčykas pareiškė, kad elektrinė „pasirengusi parduoti elektrą Europai“.

Jis pridūrė, jog į miestą grįžta nuo kautynių pabėgę gyventojai, nors šio teiginio nebuvo galimybės patikrinti.

Lieka neaišku, kaip tiksliai elektrinė veikia dabar, nors ukrainiečiai darbuotojai toliau dirba vietoje prižiūrimi Rusijos karių.

AFP nepavyko susitikti su jokiu elektrinės ukrainiečių darbuotoju ar pakalbinti Enerhodaro gyventojus.

15:00

V. Zelenskis: ukrainiečiai neteisėtai vežami į Rusiją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pusė milijono ukrainiečių buvo „nelegaliai, prieš jų valią išvežti į Rusiją ar kitas vietas“.

V. Zelenskis Graikijos televizijai TV ERT nurodė, kad apgultoje plieno gamykloje „Azovstal“ likę civiliai bijo lipti į autobusus, kad nebūtų išvežti į Rusiją.

Jungtinės Tautos pradėjo civilių evakuaciją iš gamyklos.

Pasak V. Zelenskio, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) jį patikino, kad evakuotieji civiliai bus perkelti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamas teritorijas.

„Norime tuo tikėti“, – sakė Ukrainos lyderis.

14:50

Rusijos miestuose vyko protestai prieš karą Ukrainoje

Rusijoje tęsiantis protestams prieš Maskvos invaziją į Ukrainą policija sulaikė 211 žmonių, pirmadienį pranešė sulaikymus per protestus stebinti nevyriausybinė organizacija.

Remiantis portalo „OVD-info“ duomenimis, kiekvieną dieną dešimtyse Rusijos miestų vyksta protestai prieš Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Per praėjusią parą į policijos komisariatus buvo pristatyti 32 žmonės. Už dalyvavimą tokioje akcijoje jiems gresia baudos ir laisvės atėmimo bausmės.

Sankt Peterburge buvo sulaikyta mergina, kuri prisirakino prie gatvės užtvaro, o priešais pasistatė televizorių, ant kurio raudonais dažais nupiešė raidę „Z“, tapusią Rusijos karo Ukrainoje ir jo palaikymo simboliu.

Jaroslavlyje į policijos poskyrį buvo atvežti du protesto akcijoje prieš karą dalyvavę vyrai. Jie abu buvo sulaikyti už įstatymo dėl nesankcionuotų susibūrimų pažeidimo ir Rusijos kariuomenės diskreditavimo.

Protestai prieš karą taip pat vyko Maskvoje, Astrachanėje, Iževske, Kaliningrade, Krasnojarske ir kituose Rusijos miestuose.

Kaip skelbia „OVD-Info“ savo portale, nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos kariuomenė pradėjo karą Ukrainoje, už dalyvavimą protesto prieš šią agresiją akcijose buvo sulaikyta 15 440 žmonių.

14:15

Okupantai naikina Ukrainos istorinį paveldą

Rusai sunaikino XIX a. Lisičansko gimnaziją, pastatytą belgų meistrų. Tai buvo viena gražiausių Ukrainos mokyklų.

13:45

Donecko srityje, Limano mieste, liudininkai praneša apie šūvių ir sprogimų garsus.

13:30

Chersono srityje rusų pajėgos niokoja piliakalnius

Laikinai užimtoje Chersono srities teritorijoje Rusijos kariuomenė naikina archeologines vietas – palei kelius esančius piliakalnius. Apie tai pranešė Chersono regioninė istorijos ir kultūros paminklų apsaugos inspekcija. Kaip pažymima, balandžio 30 ir gegužės 1 d. buvo atliktas Chersono srities teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų monitoringas. 

„Vizuali apžiūra patvirtino anksčiau gautą informaciją: karo istorijos paminklai, išskyrus aktyvių karo veiksmų zonas, nenukentėjo, palei greitkelius esančius archeologijos paminklus (piliakalnius) aktyviai naikina okupantai (gaisrinių pozicijų įranga)“, – rašoma pranešime.

12:40

Izraelis smerkia „neatleistinus“ Rusijos pareiškimus apie nacizmą Ukrainoje

Izraelis pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl šios šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarų apie nacizmą ir antisemitizmą Ukrainoje.

Duodamas interviu Italijos televizijai S. Lavrovas pareiškė, kad Maskvos užpultoje šalyje tebegyvuoja nacizmas, net jei kai kurie veikėjai, įskaitant ukrainiečių prezidentą Volodymyrą Zelenskį, yra žydai.

„Hitleris taip pat buvo žydų kilmės, todėl tai nieko nereiškia“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, remiantis vertimu į italų kalbą.

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) pirmadienį išplatintame pareiškime šiuos pareiškimus pavadino „neatleistinais, skandalingais ir baisia istorine klaida“.

„Žydai per Holokaustą nežudė patys savęs, – pabrėžė Y. Lapidas. – Žemiausias rasizmo žydų atžvilgiu lygis – kaltinti pačius žydus antisemitizmu.“

Izraelio Holokausto muziejus „Yad Vashem“ pavadino S. Lavrovo komentarus „absurdiškais, klaidinančiais, pavojingais ir smerktinais“.

Griežta reakcija šiuo klausimu kontrastuoja su Izraelio pozicija dėl karo Ukrainoje – žydų valstybė stengiasi išlaikyti bent tariamą neutralumą.

Izraelis kliaunasi Rusija, koordinuodamas gynybos veiksmus kaimyninėje Sirijoje, o Kremliaus invaziją į Ukrainą kritikuoja nuosaikiai.

Be to, izraeliečių premjeras Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) taip pat siūlėsi tarpininkauti Maskvos ir Kyjivo dialogui, nors šios pastangos, regis, atsidūrė aklavietėje.

12:22

Suomijos grupė nutraukia branduolinės jėgainės statybos sutartį su Rusijos „Rosatom“

Suomijos bendrovių konsorciumas pirmadienį paskelbė, kad nutraukia sutartį su Rusijos valstybine korporacija „Rosatom“ dėl trečiosios atominės elektrinės Suomijoje statybos, tokį sprendimą motyvuodamas rizikomis, susijusiomis su karu Ukrainoje.

Projektą vystančios bendrovės pranešime „Fennovoima“ nurodoma, kad tokį sprendimą lėmė tai, kad „Rosatom“ padalinys „RAOS Project“ pastaraisiais smarkiai vėlavo įgyvendinti projektą ir nesugebėjo įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

„Pastaraisiais metais vėlavimai buvo dideli ir nuolat plėtėsi. Projekto rizikas paaštrino karas Ukrainoje. „RAOS Project“ nesugebėjo jų sumažinti. Bendradarbiavimas su „RAOS Project“ nutraukiamas nedelsiant, baigiami tiek projektavimo ir licencijavimo darbai, tiek ir darbai „Hanhikivi 1“ statybos aikštelėje, dalyvaujant „RAOS Project“, – pažymima pranešime.

„Fennovoima“ pripažino, kad sprendimas nutraukti sutartį „nebuvo priimtas lengvai, po nuodugnių svarstymų“.

„Rosatom“ siūlė Pyhajokyje, maždaug už 100 kilometrų nuo Oulu uosto Suomijos šiaurėje, pastatyti 1200 megavatų galios branduolinį reaktorių. Projekto vystymo bendrovę „Fennovoima“ įsteigė „Rosatom“ (valdo 34 proc. jos akcijų) kartu su Suomijos kompanijų konsorciumu.

Projekto įgyvendinimas jau kelis kartus buvo atidėtas, o statybos leidimas kol kas nėra išduotas. Dėl jo ateities jau buvo kilę daug neaiškumų, tačiau jis buvo vienas didžiausių pramoninių projektų, kuriame „Rosatom“ dalyvauja Europos Sąjungoje.

Suomijos premjerė Sanna Marin dar Kremliaus sukelto karo Ukrainą išvakarėse pareiškė, kad dėl Rusijos veiksmų provakarietiškos kaimynės atžvilgiu bus iš naujo vertinamas „Rosatom“ siūlomas 7,5 mlrd. eurų sąmatos „Hanhikivi 1“ projektas saugumo požiūriu bus įvertintas iš naujo.

Suomija dabar turi penkis branduolinius reaktorius dviejose elektrinėse, kurie patenkina apie 30 proc. šalies elektros poreikio.

Penktasis reaktorius – „Olkiluoto 3“, kurį pastatė prancūzų ir vokiečių konsorciumas „Areva-Siemens“, pradėtas naudoti kovo mėnesį, o rugsėjį, pradėję veikti visu pajėgumu, tieks 15 proc. visos Suomijos reikiamos elektros.

12:02

Turkija planuoja priimti rusų turistus nepaisant karo Ukrainoje

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, kad karas Ukrainoje neturėtų neigiamai paveikti turizmo sezono.

Po pamaldų, skirtų musulmonų Id al Fitro (Atsigavėjimo) šventės pradžiai, R. T. Erdoganas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „labai jautriai reaguoja“ į Turkijos poreikį gauti pajamų iš turizmo ir jau pažadėjo savo palaikymą.   

Turkija kenčia nuo sparčiai augančios infliacijos ir jai reikia užsienio valiutos įplaukų iš turizmo. R. T. Erdoganas, praėjusią savaitę viešėjęs Saudo Arabijoje, pridūrė, kad taip pat laukiama turistų iš šios karalystės.  

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu Graikijos valstybiniam transliuotojui ERT sakė, kad rusų turistai atneša pajamų kaimyninėms Graikijai bei Turkijai, ir pabrėžė, jog tai „kruvini pinigai“. 

V. Zelenskis atkreipė dėmesį, kad Turkija taiko dvigubus standartus, kai bando tarpininkauti deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos ir tuo pat metu siūlo kelionių kryptis rusų turistams.

R. T. Erdoganas sakė, kad šią savaitę kalbėsis su V. Putinu ir aptars, kaip paspartinti civilių evakuaciją iš rusų pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio ir rasti būdą užtikrinti grūdų eksportą iš Ukrainos ir Rusijos.

11:30

Izraelis pasmerkė „skandalingą“ V. Zelenskio palyginimą su A. Hitleriu

Izraelio užsienio reikalų ministerija išsikvietė Rusijos ambasadorių Izraelyje, kad šis pateiktų paaiškinimus dėl Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo išsakytų palyginimų su naciais.

S. Lavrovas gynė Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslą „denacifikuoti“ Ukrainą ir sakė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žydiška kilmė nepaneigia V. Putino pozicijos.

S. Lavrovas sakė, kad V. Zelenskis galbūt ir žydas, tačiau „Adolfas Hitleris taip pat turėjo žydiško kraujo“.

„Tai visiškai nieko nereiškia. Išmintingi žydai sako, kad aršiausi antisemitai paprastai yra žydai“, – sakė jis sekmadienio vakarą Italijos televizijos kanalui „Rete4“, sukeldamas Izraelio pasipiktinimą.

„Užsienio reikalų ministro S. Lavrovo pastabos yra neatleistinas, keliantis pasipiktinimą pareiškimas, taip pat baisi istorinė klaida“, – pirmadienį pareiškė Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas.

„Žydai per Holokaustą nežudė vieni kitų. Žemiausias rasizmo žydų atžvilgiu lygis – kaltinti pačius žydus antisemitizmu“, – sakė jis.

Y. Lapidas tęsė: „Mano senelį nužudė ne žydai, o naciai“. Jis liepė S. Lavrovui „atsiversti istorijos vadovėlį“.

„Ukrainiečiai nėra naciai, tik naciai buvo naciai, tik jie vykdė sistemingą žydų naikinimą“, – sakė Y. Lapidas.

Izraelio Holokausto memorialo „Yad Vashem“ vadovas Dani Dayanas taip pat pavadino S. Lavrovo pastabas „absurdiškomis, klaidingomis, pavojingomis ir niekingomis“.

11:00

Ukrainos kariuomenė netoli Gyvačių salos sunaikino du rusų laivus

Tai telegramoje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnyj, praneša „Ukrinform“.

„Šiandien auštant netoli Gyvatės salos buvo sunaikinti du Rusijos „Raptor“ tipo kateriai. „Bayraktar“ veikia“, – rašė V. Zalužnyj.

10:44

Jill Biden per kelionę į Slovakiją ir Rumuniją aplankys ukrainiečių pabėgėlius

JAV pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) šią savaitę lankysis Rumunijoje ir Slovakijoje, kur susitiks su perkeltais ukrainiečiais tėvais ir vaikais, humanitarinės pagalbos darbuotojais, JAV kariais ir ambasados darbuotojais, pirmadienį pranešė jos biuras.

Rumunija ir Slovakija priėmė šimtus tūkstančių ukrainiečių, pabėgusių nuo Rusijos invazijos į jų šalį.

Sekmadienį, Jungtinėms Valstijoms minint Motinos diena, J. Biden Slovakijoje išvyko į Košicės miestą ir Vyšnė Nemeckės kaimą, kur susitiks su pabėgėliais, pagalbos darbuotojais ir jiems padedančiais slovakais.

„Motinos dienos proga ji susitiks su ukrainiečių motinomis ir vaikais, kurie dėl [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo buvo priversti bėgti iš savo šalies“, – pranešė J. Biden biuras.

Pirmosios ponios vizitas yra naujausias JAV paramos Ukrainai ir jai padedančioms šalims ženklas.

J. Biden kelionė rengiama, Kijyve šeštadienį su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikus JAV Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi (Nensi Pelousi).

Gegužės 5–9 dienomis vyksiančiu kelionės etapu J. Biden penktadienį aplankys JAV karius Rumunijoje, o paskui išvyks į Bukareštą.

Šeštadienį Rumunijos sostinėje pirmoji ponia susitiks su vyriausybės nariais, JAV ambasados darbuotojais ir mokytojais, dirbančiais su perkeltais Ukrainos vaikais, sakoma jos biuro pranešime.

Per savo kelionę J. Biden sustos Slovakijos sostinėje Bratislavoje, kur susitiks su JAV ambasados darbuotojais ir vyriausybės pareigūnais.

Pasak JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR, nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos pabėgo beveik 5,5 mln. žmonių.

Balandžio 29 dienos duomenimis, kiek daugiau nei 3 mln. jų pasitraukė į Lenkiją, 817 tūkst. – į Rumuniją, o dar beveik 372 tūkst. – į Slovakiją.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) neseniai pasiūlė išskirti didžiulį 33 mlrd. dolerių (31,3 mlrd. eurų) paketą Ukrainai apginkluoti ir paremti.

10:31

V. Zelenskis apie pasikėsinimus į jo gyvybę: „Ne taip baisu, Rusijos prezidentas turi daug daugiau problemų“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad pasikėsinimai, kurie jam buvo ruošiami, nėra tokie baisūs, tačiau Rusijos Federacijos prezidentas turi daug daugiau problemų, sprendžiant iš pasaulio požiūrio į jo politiką.

Tai jis pareiškė duodamas interviu Australijos televizijos kanalui „Nine Network“.

Žurnalisto paklaustas, kaip galėtų pakomentuoti tai, kad į jo gyvybę buvo pasikėsinta 10 kartų, V. Zelenskis atsakė: „Tai ne tiek daug. Dešimt žmonių to nori. Taigi nėra taip baisu. Manau, kad Rusijos prezidentas turi daug daugiau problemų. Tai, ką dabar išgyvename kai žmones sėdi rūsiuose, kai yra kankinami, manau mano situacija daugmaž ne tokia baisi. Ypač baisu toms šeimoms, kurios neteko artimųjų . Tikiu, kad kol turi šeimą ir neprarandi artimųjų, nėra nieko, ko nepataisytum ir neišgyventum.“

Jis taip pat pažymėjo, kad po plataus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą net nedvejodamas pasiliko Ukrainoje.

„Sąžiningai, net nedvejojau. Net negalvojau, kad turėsiu tokių pasiūlymų (išvykti iš šalies). Beje, pagal protokolą, taip, tokie pasiūlymai buvo iš partnerių... Ir viduje saugumo ir kitų politinių stovyklų žmonės sakė, kad Ukraina iš principo gali prarasti institucionalizmą, jei nebus prezidento, todėl turiu eiti į kažkokią saugią vietą, išvykti, nes galiu žūti.

Taigi buvo daug įvairių pasiūlymų, bet aš apie tai net nepagalvojau. Tikrai supratau, kad tai nesuteiks stiprybės mūsų valstybei. Kaip taip – ​​pabėga vadovas? Net jei kas nors tai padarė anksčiau ir net jei taip sako visas jūsų valstybės saugumas ir saugumo vadovybė bei kitų šalių vadovai, aš turiu elgtis taip, kaip tikiu. Man atrodo, kad tai buvo teisingas pasirinkimas“, – apibendrino prezidentas.

10:11

Apsiaustame Mariupolyje pradedama didesnio masto evakuacija

Rusijos pajėgų smarkiai subombarduotame ir beveik du mėnesius apsiausties sąlygomis gyvenančiame  Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje pirmadienį pradėta Jungtinių Tautų remiama didesnio masto civilių evakuacija, pranešė miesto valdžia.

Pasakojimai apie sunkias sąlygas apgultame Mariupolyje kelia šiurpą pasauliui, į trečią mėnesį įžengus karui, pareikalavusiam tūkstančių gyvybių ir pravertusiam milijonus žmonių palikti savo namus.

Planuojama, kad žmonės bus išvežami ne tik iš „Azovstal“, tapusios Mariupolį ginančių ukrainiečių pajėgų paskutine tvirtove.

Sekmadienį Ukrainos pajėgų internete paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip pagyvenusios moterys ir motinos su mažais vaikais lipa per stačią nuolaužų krūvą iš „Azovstal“ griuvėsių, o paskui lipa į autobusą.

Pirmadienį į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižios miestą turėtų atvykti daugiau kaip 100 civilių, išvakarėse pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Nerimauta, kad evakuojamų asmenų saugumui galėtų kilti pavojus. Anksčiau iš Rusijos okupuotų teritorijų bėgę žmonės pasakojo, kad jų transporto priemonės buvo apšaudomos. Ukrainos pareigūnai irgi ne kartą kaltino Rusijos pajėgas apšaudant suderintus evakuacijos maršrutus.

Sekmadienį miesto taryba per platformą „Telegram“ taip pat patvirtino, kad dalis civilių evakuojama iš „Azovstal“. Miesto pareigūnai atkreipė dėmesį, kad šias pastangas remia Raudonasis Kryžius, ir pažymėjo, kad platesnė evakuacija iš strategiškai svarbaus uostamiesčio buvo atidėta dėl saugumo priežasčių.

Kiek anksčiau sekmadienį Jungtinės Tautos patvirtino, kad „Azovstal“ „vykdoma saugaus išvykimo operacija“, kurią koordinuoja Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komitetas ir konflikto šalys.

Manoma, kad blokuojamame Mariupolyje tebėra iki 100 tūkst. žmonių. Iki tūkstančio civilių slapstosi „Azovstal“ komplekse kartu su apytikriai 2 000 ukrainiečių karių. Ši įmonė yra vienintelė miesto dalis, dar neužimta Rusijos pajėgų.

Daugiau nei 11 kvadratinių kilometrų plotą užimančiame komplekse yra daugybė geležinkelio linijų, sandėlių, kokso krosnių, cechų, kaminų ir tunelių, idealiai tinkančių partizaniniam karui.

Savo kasdieniame pranešime V. Zelenskis gyrė sėkmingą evakuacijos operaciją ir nurodė, kad pirmadienį tikimasi evakuoti daugiau žmonių.

„Prasidėjo civilių gyventojų evakuacija iš „Azovstal“. Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė jau vyksta į kontroliuojamą zoną. Rytoj su jais susitiksime Zaporižioje“, – tviteryje parašė prezidentas, turėdamas omenyje miestą, esantį maždaug už 220 kilometrų į šiaurės vakarus.

„Dabar kartu su #JT dedamos pastangos evakuoti kitus civilius iš gamyklos“, – pridūrė prezidentas.

Rusijos gynybos ministerija nurodė mažesnį evakuotų civilių skaičių – 80 – ir pridūrė: „Tie, kas norėjo išvykti į Kyjivo režimo kontroliuojamas teritorijas, buvo perduoti JT ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto atstovams.“

Vėliau Donecko regioninės karinės administracijos vadovas pranešė, kad evakuacija prasidės 7.00 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, „Azovstal“ tebėra daugiau kaip 500 civilių gyventojų.

Gynybos ministerija Maskvoje anksčiau patvirtino, kad civiliai gyventojai palieka gamyklą. Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti tamsoje važiuojantys automobiliai ir autobusai, pažymėti „Z“ – raide, kurią kaip taktinį ženklą naudoja į Ukrainą įsiveržusios Kremliaus pajėgos.

Saugumo garantijos

Vienas Ukrainos plieno gamyklos gynėjas paragino tokias organizacijas kaip JT ir Raudonasis Kryžius garantuoti evakuojamų žmonių saugumą.

Pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras interviu naujienų agentūrai AP sakė, kad turėtų būti suteiktos garantijos iš „trečiosios šalies – politikų, pasaulio lyderių, kurie bendradarbiautų derantis su rusais, kad mus iš čia išvežtų“.

Kitas „Azovstal“ gynėjas pareiškė, kad Maskvos pajėgos atnaujino įmonės apšaudymą sekmadienį, kai tik baigėsi grupės civilių gyventojų evakuacija.

Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios operatyvinės brigados vadas Denysas Šleha sekmadienio vakarą interviu televizijai sakė, kad keli šimtai civilių gyventojų tebėra įstrigę kartu su beveik 500 sužeistų karių ir šalia „daugybės“ žuvusiųjų kūnų.

„Kelios dešimtys mažų vaikų tebėra po gamykla esančiuose bunkeriuose“, – teigė D. Šleha.

Azovo jūros pakrantėje esančiame Mariupolyje vyko kone įnirtingiausios kautynės nuo konflikto pradžios. Pirmosiomis karo savaitėmis per Rusijos antskrydžius buvo smogta gimdymo namams, o per dramos teatro bombardavimą, remiantis pranešimais, žuvo šimtai žmonių.

Šis uostamiestis Maskvai yra svarbus taikinys dėl jo strateginės padėties netoli Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais.

Vienas iš ukrainiečių vadų S. Palamaras sekmadienį AP sakė, kad plieno gamykloje kai kuriuos sužeistuosius net sunku pasiekti.

„Čia yra griuvėsių. Neturime jokios specialios įrangos. Kariams sunku tik rankomis pakelti tonas sveriančias plokštes, – kalbėjo jis. – Girdime [viduje įstrigusių] žmonių, kurie tebėra gyvi, balsus.“

JT humanitarinių reikalų biuro atstovas Saviano Abreu (Savianu Abreu) nurodė, kad civiliams, atvykusiems į Zaporižią, esančią maždaug už 230 km į šiaurės vakarus nuo Mariupolio, bus suteikta skubi pagalba, įskaitant psichologines paslaugas.

Artėjančios JT vilkstinės Zaporižios perkeltųjų asmenų priėmimo centre laukė humanitarinės organizacijos „Gydytojų be sienų“ komanda.

S. Palamaras paragino evakuoti ne tik civilius gyventojus, bet ir sužeistus Ukrainos karius.

„Nežinome, kodėl jie neišvežami, o jų evakuacija į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją nesvarstoma“, – sakė jis vaizdo įraše, šeštadienį paskelbtame Azovo pulko „Telegram“ kanale.

Anot S. Palamaro, gamyklą taip pat gina jūrų pėstininkai, policininkai, pasieniečiai, pakrančių apsaugos tarnybos nariai ir kiti pareigūnai. Fabrike tebesaugomi žuvusių ukrainiečių kovotojų kūnai, pridūrė karininkas.

„Manome, kad galėsime juos perkelti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją. Turime padaryti viską, kad didvyriai būtų garbingai palaidoti“, – paaiškino jis.

„Naikinimo karas“

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelousi) ir kiti kongresmenai šeštadienį aplankė V. Zelenskį, solidarizuodamiesi su Ukraina, besiginančia nuo Rusijos invazijos. N. Pelosi yra aukščiausio rango amerikiečių įstatymų leidėja, nuvykusi į šalį po Kremliaus įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną.

Vėlai sekmadienį kreipdamasis į tautiečius, V. Zelenskis apkaltino Maskvą vykdant „naikinimo karą“. Prezidento teigimu, Rusijos pajėgos smogė maisto, grūdų ir trąšų sandėliams bei gyvenamiesiems rajonams Charkive, Donbase ir kituose regionuose.

Valstybės vadovas taip pat nurodė, kad nuo invazijos pradžios iš kautynių zonų su Maskva suderintais koridoriais evakuota jau daugiau kaip 350 tūkst. žmonių.

„Humanitarinių koridorių organizavimas yra vienas iš besitęsiančio derybų proceso elementų“, – pabrėžė jis.

Puolimas pietryčiuose

Nesugebėjusios užimti sostinės Kyjivo, Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto karinę operaciją, siekdamos užimti daug teritorijos Ukrainos rytuose ir pietuose. Šiam antpuoliui priešinasi ukrainiečių pajėgos, kovojančios už kiekvieną kaimą, kol civiliai gyventojai bėga nuo aviacijos smūgių ir artilerijos apšaudymų.

Ukrainos žvalgybos pareigūnai pareiškė, kad Rusijos pajėgos užgrobė kai kurias gydymo įstaigas, kad galėtų gydyti sužeistus rusų karius. Kyjivas taip pat apkaltino Maskvą naikinant šalies medicinos infrastruktūrą.

Įvertinti, kaip klostosi Rytų Ukrainoje vykstantis mūšis sudėtinga, nes dėl karo veiksmų žurnalistai negali laisvės judėti, o abi konflikto šalys įvedė griežtus apribojimus reportažams iš šios kovos veiksmų zonos.

Tačiau Vakarų valstybių kariniai analitikai mano, kad Maskvos puolimas vyksta daug lėčiau nei planuota. Panašu, kad per mėnesį nuo rytinio puolimo pradžios Rusijos kariai ir jiems padedantys separatistai kol kas pasiekė tik nedidelių laimėjimų.

Per karą Ukrainą pasiekė šimtų milijonų eurų vertės karinė pagalba iš kitų šalių, tačiau Rusijos turi dideles ginkluotės atsargas, todėl Kyjivui ir toliau reikės milžiniškos paramos. Kadangi Maskva rezerve tebeturi daug ugnies galios, puolimas gali suintensyvėti. Iš viso Rusijos kariuomenė turi apie 900 tūkst. aktyviosios tarnybos karių bei daug gausesnes oro ir jūrų pajėgas.

Vis tik pastarosiomis savaitėmis su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose buvo pranešama apie virtinę sprogimų ir gaisrų. Sekmadienį Kursko srityje per numanomą sprogdinimą buvo apgadintas vienas geležinkelio tiltas; dėl šio incidento pareigūnai pradėjo baudžiamąjį tyrimą, informavo vietos valdžia.

09:36

Luhansko srityje okupantai sugriovė dešimtis namų, yra aukų

Luhansko srityje per parą priešo apšaudymo metu žuvo trys civiliai, dar trys buvo sužeisti.

Buvo „super sunkių dienų“, regiono miestai ir kaimai 18 kartų nukentėjo nuo priešo apšaudymo, 28 namai sugriauti, Telegrame pasakojo Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergijus Haidai.

„Trys žuvę ir trys sužeisti gyventojai Luhansko srityje, tarp aukų - nepilnametis vaikas, Lisichanske sudegė gimnazija. Žuvo Zolotų gyventojas. Dar du žmonės žuvo Lisichanske ir Popasnoje, Lisichansko gyventojas buvo sužeistas nuo skeveldrų“, – sakė jis.

09:02

Britų žvalgyba: Rusijai prireiks metų, kad atkurtų karines pajėgas

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija dislokavo daugiau nei 120 bataliono taktinių grupių, o tai sudaro apie 65 procentus visos sausumos pajėgų kovinės galios.

Apie tai „Twitter“ paskelbė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, tikėtina, kad daugiau nei ketvirtadalis šių padalinių šiuo metu yra nedarbingi.

Kai kurie elitiniai Rusijos daliniai, įskaitant oro desantininkus, patyrė didžiausius kovinius nuostolius. Tikėtina, kad Rusijai prireiks metų, kad atkurtų šias pajėgas, teigiama pranešime.

08:36

Dniepropetrovsko srities administracijos vadovas Valentinas Rezničenka pranešė, kad rusų raketa Sinelnikovskio rajone pataikė į liftą ir sunaikino grūdų saugyklą.

Pirminiais duomenimis, aukų nėra.

08:34

Danija ir Švedija išsikviečia Rusijos ambasadorius dėl oro erdvės pažeidimų

Danija ir Švedija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorius, rusų žvalgybiniam lėktuvui pažeidus abiejų šalių oro erdvę, sekmadienį pranešė Kopenhaga ir Oslas.

Pasak pareigūnų, lėktuvas vėlai penktadienį įsibrovė į danų oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, o paskui įskrido į Švedijos oro erdvę.

„Rusijos ambasadorius rytoj bus iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“, – sekmadienį per „Twitter“ parašė danų užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas), atkreipęs dėmesį į „Rusijos įvykdytą naują Danijos oro erdvės pažeidimą“.

Švedijos užsienio reikalų ministerija taip pat nurodė, kad Rusijos ambasadorius bus iškviestas Stokholme.

„Tokiems atvejams egzistuoja nustatytos procedūros. Jos, visų pirma, apima atitinkamos šalies atstovo iškvietimą į Užsienio reikalų ministeriją“, – rašoma URM atsiųstame elektroniniame laiške.

J. Kofodas įsibrovimą pavadino „visiškai nepriimtinu ir keliančiu itin didelį nerimą dabartinėmis aplinkybėmis“, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą ir augančią įtampą tarp Maskvos ir NATO, kuriai priklauso Danija.

Apie incidentą naujienų agentūrai AFP sekmadienį pranešė Danijos gynybos vadovybės atstovas Henrikas Mortensenas.

„Tai buvo žvalgybinis lėktuvas, labai trumpą akimirką buvęs mūsų oro erdvėje. Du Danijos [naikintuvai] F-16 iš karto sureagavo“, – sakė H. Mortensenas ir pridūrė, jog tokie incidentai yra reti.

Danija yra NATO narė, priešingai nei Švedija, kur vyksta diskusijos, ar reikėtų atsisakyti neprisijungusios šalies statuso ir įstoti į šį aljansą.

Švedų gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas) laikraščiui „Dagens Nyheter“ pareiškė, kad nėra įrodymų, jog pažeidimas susijęs su šiuo metu vykstančiomis diskusijomis dėl galimo šalies stojimo į NATO.

Rusija jau užsiminė, kad Stokholmas ir Helsinkis, taip pat svarstantis narystės galimybę, turėtų įvertinti tokio žingsnio pasekmes dvišaliams santykiams bei bendrai Europos saugumo architektūrai.

08:25

Naujame ES sankcijų Rusijai pakete – siūlymas palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos

Europos Sąjunga pagal naują sankcijų Rusijai už invaziją į Ukrainą paketą siūlys palaipsniui uždrausti rusiškos naftos importą, sekmadienį pranešė šaltiniai.

Europos Komisija, rengianti Bendrijos taikomas sankcijas, šiuo metu ruošia atitinkamą dokumentą, kuris jau trečiadienį gali būti pateiktas 27 valstybėms narėms, sakė diplomatai.

Keli diplomatai sakė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai savo poziciją pakeitė Vokietija, anksčiau tvirtinusi, kad ši priemonė padarytų pernelyg didelę žalą jos ekonomikai. 

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad Rusija intensyvina atakas Ukrainoje, todėl naujos sankcijos yra „absoliučiai būtinos“.

„Turime panaudoti savo ekonominius ir finansinius pajėgumus, kad priverstume Rusiją sumokėti už tai, ką ji daro“, – kalbėjo jis.

Pasak šaltinių, Europos Komisija siūlys draudimą įvesti per 6–8 mėnesius, kad šalys turėtų laiko diversifikuoti apsirūpinimą.

Draudimui būtinas vienbalsis pritarimas, todėl šis planas dar gali žlugti, nes prognozuojama, kad embargui smarkiai priešinsis Vengrija – dėl savo priklausomybės nuo rusiškos naftos ir glaudžių ryšių su Maskva. Vis dėlto Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF, remdamasis neįvardytais ES šaltiniais, sekmadienį pranešė, kad Vengrija, Austrija ir Slovakija potencialių rusiškos naftos importo suvaržymų nusprendė nebeblokuoti.

Kitos šalys taip pat nerimauja, kad uždraudus rusišką naftą dar labiau pašoktų dėl karo ir taip jai gerokai pakilusios mažmeninės degalų kainos.

„Turime labai atidžiai stebėti rinkos reakciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Sprendimų yra ir galiausiai juos pasieksime, tačiau turime veikti labai atsargiai“, – kalbėjo jis. 

„Menkas poveikis“

Nors Rusija du trečdalius savo naftos eksportuoja į ES, Jungtinės Valstijos išreiškė abejonių dėl visiško draudimo.

Iždo sekretorė Jenet Yellen (Džanet Jelen) įspėjo, kad tai gali daryti menką poveikį Rusijai, nes šis žingsnis padidins jos likusio eksporto kainas.

ES energetikos ministrai pirmadienį per derybas Briuselyje aptars šią priemonę, tačiau sprendimo nepriims. 

Šeštuoju sankcijų paketu taip pat bus smogta didžiausiam Rusijos komerciniam bankui „Sberbank“, kuris bus pašalintas iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. 

ES jau uždraudė rusiškos anglies importą, tačiau Lenkija ir Baltijos valstybės ragino įvesti ir naftos embargą.

Dujų importas iš Rusijos liks nepaliestas, o nuo jo labai priklausoma Vokietija pažadėjo iki 2024-ųjų vidurio atsisakyti rusiškų dujų.

Didžiausios Europos ekonomikos priklausomybė nuo rusiškos energijos tapo Achilo kulnu, Vakarų sąjungininkėms stengiantis nubausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už jo pradėtą karą prieš Ukrainą.

08:16

Lvive prieglobstį randa ir keturkojai karo pabėgėliai

Didžiausias vakarų Ukrainos miestas Lvivas yra tapęs ne tik nuo karo baisumų bėgančių žmonių prieglobsčio centru, čia iš visos šalies gabenami ir namų bei šeimininkų netekę gyvūnai.

Dauguma jų apgyvendinama netoli miesto istorinio senamiesčio įsikūrusioje gyvūnų prieglaudoje. Čia apsilankęs Eltos žurnalistas stebėjo, kaip gyvena iš karo zonų atgabenti šunys ir katės, kurie, anot savanorių, dažnai ištraukti tiesiai iš griuvėsių, savaitėmis valkatavę ir badavę. Taip pat prieglaudoje rūpinamasi sužeistais laukiniais gyvūnais, gandrais ir kitais paukščiais.

Priglausta tūkstančiai

Tik įėjus į šunims skirtą nemažą patalpą, pasigirsta kurtinantis lojimas. Vieni keturkojai blaškosi voljeruose, kiti guli ir stebi prašalaitį abejingomis akimis. Pasirodžiusi prieglaudos savanorė Nata Turko paaiškino, kad čia gyvena šunys iš karo siaubiamų Ukrainos zonų, tad ramybės čia nebūna.

Paklausta, kaip praeina laikas prieglaudoje, savanorė teigė, kad priklauso nuo dienos. „Dirbu čia nuo kovo pabaigos. Visko būna. Vieną dieną viskas gerai, savanoriai sklandžiai dirba, turime pakankamai pašaro, per kitą iš subombarduotos Irpenės (miestas netoli Kyjivo) atvažiuoja šimtas šunų, ir tada prasideda. Dauguma tų gyvūnų turi psichinių ir fizinių problemų, juos reikia gydyti, nekalbant jau apie tinkamų sąlygų užtikrinimą. Lakstome po 12-16 valandų, nuovargis didžiulis“, – pasakojo savanorė N. Turko.

Šiuo metu Lvivo gyvūnų prieglaudoje gyvena apie tris šimtus šunų ir kačių, o iš viso nuo karo pradžios čia buvo priglausta per tris tūkstančius keturkojų. Savanorės teigimu, gyvūnai čia suvežti iš visos šalies, daugiausia iš rytinių regionų, kur vyksta aktyviausi karo veiksmai.

„Yra šunų iš Charkivo, Donbaso, kačių iš Mariupolio, taip pat turime lapių ir gandrų iš Kyjivo apylinkių, yra ir kitų laukinių gyvūnų. Kalbant apie naminius gyvūnus, dalies jų šeimininkai žuvę arba dingę be žinios, dalis pabėgo į Lvivą, bet neturi sąlygų jais rūpintis, tad palieka čia. Vienu metu esame turėję vien šunų apie tris šimtus ir dar kačių mažiausiai du šimtus. Buvo tikrai ankšta. Prasčiausia tai, kad neaišku, kas bus toliau, bet greičiausiai gyvūnų srautas nemažės“, – sakė N. Turko.

Laukia bet kokios paramos

Pasak N. Turko, dauguma gyvūnų prieglaudoje vidutiniškai gyvena apie mėnesį, kai kurie čia užtrunka vos dieną kitą. „Ši vieta yra tarsi logistikos centras, čia sandėliuojamas pašaras, skirtas kitoms Ukrainos prieglaudoms. Gauname paramos iš visos Europos, taip pat ir iš Lietuvos. Dalis gyvūnų ten pat ir išvežama, dažniausiai į Lenkiją ir toliau į Vokietiją, pasiekia net Portugaliją. Išvykusius gyvūnus netrukus pakeičia nauji, tai tarsi nesibaigiantis ratas. Tiesa, šiuo metu su pervežimais turime bėdų, nes priimtas įstatymas, jog vienas ukrainietis per sieną gali gabentis tik penkis gyvūnus“, – sakė mergina.

Jos teigimu, nors šiuo metu prieglaudos sandėlyje pašaro ir medikamentų gyvūnams yra, jo nuolat trūksta. „Apetitai yra didžiuliai, atsargos greitai išsenka, tad mums nuolat reikia pašaro, ypač geresnės kokybės, skirto sergantiems gyvūnams, didesnio maistingumo ir pan., taip pat įvairių vaistų, visgi dauguma mūsų šunelių yra ligoniai. Turime kontūzijos atvejų, atvirų žaizdų, lūžių, visko ir nesuskaičiuosi. Tad laukiame bet kokios pagalbos, mūsų durys atviros visiems“, – pabrėžė N. Turko.

Mergina pridūrė, kad asmeniškai jai skaudžiausia matyti psichologiškai palaužtus šunis. „Kai prie jų prieini, jie ima žaloti save, kiti panirę į apatiją, neėda. Nors, atrodo, jau esi mačius visko, bet tas vaizdas vis tiek pakerta kojas“, – sakė N. Turko.  

Šunys populiaresni

Katėms skirta patalpa gerokai mažesnė, čia palyginti ramu. Tarp voljerų sukinėjasi savanorė Lilija. „Čia mano zona, antrieji namai. Myliu jas visas kaip savo. Kiekvieną apeinu, pakalbinu, pašeriu. Joms reikia daug dėmesio ir šilumos. Jos patyrusios siaubingų dalykų, jei papasakotų, jums ausys užsiraitytų. Bet jos tyli, tik nori pažaisti ir po to būti ramiai“, – iš lėto pasakoja Lvivo gyventoja.

Lilija sakė, jog dabar jos žinioje apie aštuoniasdešimt kačių, anksčiau buvo dvigubai daugiau. „Vienos išvežtos gydytis, kitos atsidūrė Vokietijos, Lenkijos prieglaudose. Tos, kurios liko, tiesiog laukia. Galbūt jos svajoja grįžti namo, tik kažin, ar tai atsitiks. Jos atvežtos iš Charkivo, Irpenės, Bučos, šios vietos vis dar netinkamos tokioms nuostabioms būtybėms“, – sakė Lilija.

Savanorė pasakojo, jog kartais kates priglaudžia ir vietos gyventojai. „Štai vakar moteris pasiėmė dvi kates. Apskritai sulaukiame to dėmesio iš miestiečių. Ateina žmonės šunų pavedžioti, kartais ir pas maniškes užsuka. Deja, šunys visgi pirmauja“, – skėstelėjo rankomis užkietėjusi kačių mylėtoja Lilija.

Atvežė pusę tonos pašaro

Lietuviai, teikdami pagalbą nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, nėra paskutinėje vietoje. Apie tai liudija ir Lvivo gatvėse neretai matomi automobiliai lietuviškais numeriais ir humanitarinės pagalbos ženklais.

Kaip sakė Juozo Gabrio vardo paramos organizacijos „Šviesos kariai“ koordinatorė Renata Ambrazaitienė, vien per šią organizaciją iš Lietuvos per kelis mėnesius į Ukrainą buvo atvežta daugiau kaip pusė tonos pašaro šunims ir katėms.

„Daugiausia orientuojamės į pagalbą civiliams ir kariams, bet gyvūnai taip pat rūpi. Juolab, jog kai kurie kariai dirba su šunimis, teritorinės gynybos atstovai, kiti daliniai eina per išlaisvintus miestus, kur pilna valkataujančių gyvūnų, juos čia pat šeria, taip pat surenka, padeda nugabenti į prieglaudas. Kiek galėdami prisidedami prie to proceso, kiekviena auka, net maišelis pašaro, yra svarbi“, – sakė R. Ambrazaitienė.

08:07

Vokietijos žiniasklaida: trys ES narės nebeblokuos siūlymo įvesti naftos embargą Rusijai

Trys Europos Sąjungos šalys – Vengrija, Austrija ir Slovakija – nusprendė nebeblokuoti siūlymų įvesti naftos embargą Rusijai dėl Maskvos karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF, remdamasis neįvardytais šaltiniais.

Anksčiau šios šalys buvo nusiteikusios vetuoti sankcijas Rusijos naftos eksportui, nes jos yra labai priklausomos nuo Maskvos tiekiamų energijos išteklių. Jeigu informacija dėl jų pasikeitusios pozicijos pasitvirtins, tampa labiau tikėtina, kad sankcijos rusiškai naftai bus įtrauktos į šiuo metu rengiamą šeštąjį ES sankcijų Maskvai paketą.

Visgi ZDF pranešime sakoma, kad išlieka kai kurių neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, dėl potencialaus pereinamojo laikotarpio.

Transliuotojas citavo vieną aukšto rango ES diplomatą, sakiusį, kad svarbiausia, jog Bendrijos ekonomikos galiūnės Vokietijos vyriausybė yra apsisprendusi nebeblokuoti draudimo importuoti rusišką naftą.

„Dėl embargo tikriausiai turėtų būti nuspręsta per kelias ateinančias dienas, bet [jis įsigalios] tik po kelių mėnesių“, – sakė ZDF korespondentas Briuselyje Florianas Neuhannas (Florianas Noihanas).

ZDF pažymėjo, kad Vokietijos pozicijos pasikeitimą veikiausiai nulėmė sėkmė ieškant alternatyvių naftos tiekimo šaltinių. Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) praeitą antradienį pranešė, kad Vokietijoje suvartojamos rusiškos naftos dalis per aštuonias karo Ukrainoje savaites sumažėjo nuo 35 iki 12 procentų.

07:41

V. Zelenskis: JAV kongresmenų vizitas Ukrainoje buvo „stiprus“ paramos signalas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį Kyjive vykusį susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininke Nancy Pelosi (Nensi Pelousi) pavadino stipriu paramos sunkiu metu signalu.

Vėlai sekmadienį kreipdamasis per televiziją į tautiečius, V. Zelenskis sakė, kad per susitikimą su N. Pelosi aptarė tokius klausimus kaip gynybos įrangos tiekimas bei finansinė parama Ukrainai ir sankcijos Rusijai.

Atstovų Rūmų vadovė ir keli JAV įstatymų leidėjai vėlai šeštadienį apie tris valandas praleido su V. Zelenskiu ir jo vyriausiaisiais padėjėjais. Svečiai Amerikos vardu išreiškė solidarumą su apgultąja šalimi ir vietoje susipažino su padėtimi, N. Pelosi siekiant prastumti didžiulį pagalbos Ukrainai paketą Kongrese.

Pasak V. Zelenskio, ukrainiečiai „dėkingi visiems partneriams, kurie siunčia tokius svarbius ir stiprius paramos signalus, lankydamiesi mūsų sostinėje tokiu sunkiu metu“.

Be to, prezidentas apskaičiavo, kad jau daugiau nei 350 tūkst. žmonių evakuoti iš kovos zonų su Maskva suderintais humanitariniais koridoriais nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje. Dešimtys civilių gyventojų sekmadienį buvo išvesti iš metalurgijos įmonės „Azovstal“ smarkiai subombarduotame Mariupolio uostamiestyje.

07:31

S. Lavrovas: Rusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki gegužės 9-osios

Rusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki Pergalės dienos, minimos gegužės 9 dieną, pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Sekmadienį paskelbtame interviu Italijos transliuotojui „Mediaset“ S. Lavrovas teigė, kad Maskva nesistengs žūtbūt užbaigti savo „specialiosios karinės operacijos“ iki datos, kai Rusijoje minima 1945 metais įvykusi nacistinės Vokietijos kapituliacija Sąjungininkų pajėgoms, įskaitant Sovietų Sąjungą.

„Mūsų kariuomenė dirbtinai netaikys savo veiksmų prie jokios datos, įskaitant Pergalės dieną, – tvirtino diplomatijos vadovas. – Operacijos Ukrainoje tempas pirmiausiai priklausys nuo poreikio sumažinti bet kokią grėsmę civiliams gyventojams ir Rusijos kariams.“

Rusija paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje.

Tačiau šiemet šventinę nuotaiką temdys Maskvos kruvina karinė kampanija Ukrainoje, kurią V. Putinas pradėjo vasario 24-ąją teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“, taip pat pažėręs kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių argumentų.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.

„Kaip visada, iškilmingai paminėsime Gegužės 9-ąją. Prisiminsime visus, kritusius už Rusijos ir buvusių Tarybų Sąjungos respublikų išvadavimą, Europos išvadavimą nuo nacių maro“, – kalbėjo S. Lavrovas.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Maskva teigia, kad per šią „operaciją“ žuvo per tūkstantį jos karių. Ukraina savo ruožtu skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai daug didesni.

07:20

Rusija ruošiasi puolimui Slavianske ir Severodonetske

Rusijos kariuomenė kuria sąlygas ir ruošiasi Severodonetsko ir Slaviansko puolimui.

„Ukrinform“ duomenimis, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad Rusijos Federacija ir toliau vykdo plataus masto ginkluotą agresiją prieš Ukrainą ir puolimo operacijas Rytų zonoje.

Rusija iš Mariupolio į Popasnos kryptį pasiuntė bataliono taktinę grupę karių sustiprinimui.

„Popasnos kryptimi priešas bandė gerinti taktinę situaciją apylinkėse. Kariuomenę sustiprino iš Mariupolio krypties perkeldamas vieną bataliono taktinę grupę“, – pranešė Generalinis štabas.

Priešų grupė toliau apšaudo Charkivo miestą ir Udos bei Prudjankos gyvenvietes. Priešo puolimo operacijos tęsiasi Iziumo kryptimi.

07:05

Ukrainos policija fiksuoja priešo smūgio padarinius. Balandžio 28 dieną okupantai į Fastivą paleido dvi raketas. Sugadinta infrastruktūra, sugriauti du namai, apgadinta apie dešimt. Nukentėjusieji nuvežti į ligoninę.

06:54

Šie žmonės slepiasi didžiulėje metalurgijos įmonėje „Azovstal“, apgultoje nuo Maskvos pajėgų įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną.

Pasakojimai apie sunkias sąlygas apgultame Mariupolyje kelia šiurpą pasauliui, į trečią mėnesį įžengus karui, pareikalavusiam tūkstančių gyvybių ir pravertusiam milijonus žmonių palikti savo namus.

Planuojama, kad žmonės bus išvežami ne tik iš „Azovstal“, tapusios Mariupolį ginančių ukrainiečių pajėgų paskutine tvirtove.

Sekmadienį miesto taryba per platformą „Telegram“ taip pat patvirtino, kad dalis civilių evakuojama iš „Azovstal“. Miesto pareigūnai atkreipė dėmesį, kad šias pastangas remia Raudonasis Kryžius, ir pažymėjo, kad platesnė evakuacija iš strategiškai svarbaus uostamiesčio buvo atidėta dėl saugumo priežasčių.

Kiek anksčiau sekmadienį Jungtinės Tautos patvirtino, kad „Azovstal“ „vykdoma saugaus išvykimo operacija“, kurią koordinuoja Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komitetas ir konflikto šalys.

Manoma, kad blokuojamame Mariupolyje tebėra iki 100 tūkst. žmonių. Iki tūkstančio civilių slapstosi „Azovstal“ komplekse kartu su apytikriai 2 000 ukrainiečių karių. Ši įmonė yra vienintelė miesto dalis, dar neužimta Rusijos pajėgų.

Daugiau nei 11 kvadratinių kilometrų plotą užimančiame komplekse yra daugybė geležinkelio linijų, sandėlių, kokso krosnių, cechų, kaminų ir tunelių, idealiai tinkančių partizaniniam karui.

Savo kasdieniame pranešime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė sėkmingą evakuacijos operaciją ir nurodė, kad pirmadienį tikimasi evakuoti daugiau žmonių.

„Prasidėjo civilių gyventojų evakuacija iš „Azovstal“. Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė jau vyksta į kontroliuojamą zoną. Rytoj su jais susitiksime Zaporižioje“, – tviteryje parašė prezidentas, turėdamas omenyje miestą, esantį maždaug už 220 kilometrų į šiaurės vakarus.

„Dabar kartu su #JT dedamos pastangos evakuoti kitus civilius iš gamyklos“, – pridūrė prezidentas.

Rusijos gynybos ministerija nurodė mažesnį evakuotų civilių skaičių – 80 – ir pridūrė: „Tie, kas norėjo išvykti į Kyjivo režimo kontroliuojamas teritorijas, buvo perduoti JT ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto atstovams.“

Vėliau Donecko regioninės karinės administracijos vadovas pranešė, kad evakuacija prasidės 7.00 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, „Azovstal“ tebėra daugiau kaip 500 civilių gyventojų.

Gynybos ministerija Maskvoje anksčiau patvirtino, kad civiliai gyventojai palieka gamyklą. Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti tamsoje važiuojantys automobiliai ir autobusai, pažymėti „Z“ – raide, kurią kaip taktinį ženklą naudoja į Ukrainą įsiveržusios Kremliaus pajėgos.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA