PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Balandžio 7 d. 11:41

VST siūloma integruoti į Lietuvos policiją, ji išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi

Lietuva

BNS nuotr.

Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS


263824

Vidaus reikalų ministerija Viešojo saugumo tarnybą (VST) siūlo integruoti į Lietuvos policiją, ji išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

„Geopolitinių grėsmių kontekste būdami susiskaldę esame silpni. Todėl norėdami sustiprinti VST pajėgumus bei gebėjimus atlikti jai pavestas funkcijas, siūlome VST integruoti į Lietuvos policiją“, – penktadienį per spaudos konferenciją pertvarką pristatė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak jos, esamos VST struktūros pagrindu siūloma suformuoti specializuotą policijos padalinį, užtikrinant VST nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.

Ministrė pažymėjo, kad integruojant VST į policiją buvo atsižvelgta ir į būtinybę nesusilpninti Lietuvos ginkluotųjų pajėgų, dėl to VST liks jos dalimi.

„Taip pat svarstome galimybę, kad ginkluotųjų pajėgų dalimi galėtų tapti ir kiti specializuoti policijos padaliniai“, – pažymėjo ministrė.

A. Bilotaitė pažymi, kad VST funkcijų peržiūra parodė, jog unikalių funkcijų tarnyba neatlieka, jos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. Šešias VST atliekamas funkcijas vykdo Lietuvos policija, keturias – Lietuvos kalėjimų tarnyba, po tris funkcijas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba.

„Už viešosios tvarkos užtikrinimą atsakingos tarnybos privalo būti tinkamos parengties ir dirbti kaip laikrodis, o ne dubliuoti funkcijas ar stumdytis atsakomybę. Padarysime viską, kad pokyčio metu tarnyba maksimaliai išlaikytų savo identitetą, būtų atsižvelgta į VST pareigūnų interesus. Tikiu, kad būdami kartu būsime stipresni ir galėsime dar geriau užtikrinti viešąjį saugumą“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.

Ministrės teigimu, įvertinus VST veiklos efektyvumą matomi akivaizdūs darbo organizavimo trūkumai, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoka, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumas.

Anot jos, tarnyboje yra ir kitų problemų – neužimta net 30 proc. pareigybių, ilgai nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas. Nėra pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, todėl neužtikrinamas vienodas pareigūnų pasirengimas veikti esant įvairioms situacijoms.

VRM teigimu, naujausia VST darbuotojų apklausa, kurioje dalyvavo 61 proc. VST pareigūnų, parodė, jog šioje tarnyboje yra mažiausias pasitenkinimas darbu, lyginant su kitomis statutinėmis tarnybomis, taip pat užfiksuotas mažiausias iš visų tarnybų įsitraukimas į darbą.

Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA atlikta 17 ES šalių praktikos analizė parodė, kad VST priskirtų funkcijų vykdymas ES šalyse yra labiausiai būdingas tų šalių policijos pajėgoms. Šiuo metu žandarmerijos kaip nacionalinės teisėsaugos sistemos dalis veikia tik aštuoniose ES valstybėse narėse.

Pernai rudenį iš pareigų atleidus VST vadą Ričardą Pocių kai kurie valdantieji svarstė, kad šią tarnybą būtų galima prijungti prie policijos.

R. Pocius pareigas paliko šalių susitarimu paliko spalį. Jis tokį sprendimą sakė priėmęs, kilus įtampai tarp jo ir vidaus reikalų ministrės.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus užpernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.

VST dirba 860 žmonių. Neteisėtos migracijos krizės metu šios tarnybos pareigūnai talkino saugant sieną su Baltarusija, palaikė viešąją tvarką migrantų apgyvendinimo vietose. Dabar tarnybos pareigūnai užtikrina svarbiausių strateginių šalies objektų apsaugą.