PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kriminalai2019 m. Rugpjūčio 22 d. 17:15

VSD pažymoje apie I. Rozovą: susitikinėjo su žvalgybininku V. Malyginu, siejamu su Rusija

Lietuva

Dmitrijaus Radlinsko nuotr.

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt


95851

Oficialiu prašymu Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasidalintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės Irinos Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais. Vienas jų, Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas.


Foto galerija:

atsisiusti-1.png
atsisiusti-2.png
atsisiusti.png

Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.

Seimo narė I. Rozova 2017 m. birželio 22 d. atsakydama į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija 44 punkto klausimą „Ar palaikote asmeninius ryšius su asmenimis, dirbančiais ne Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje ir ES diplomatinėse įstaigose, karinėse struktūrose, teisėtvarkos institucijose, dirbančiais ar atstovaujančiais visuomeninėms, politinėms organizacijoms, viešosios informacijos platintojams?“ nurodė, kad tokių ryšių nepalaiko. Kad tokių ryšių nepalaiko I. Rozova teigė ir 2017 m. gruodžio 19 d., teikdama VSD pareigūnams papildomus paaiškinimus. O konkrečiai paklausta apie ryšius su Lietuvoje reziduojančiais/rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatais Seimo narė I. Rozova akcentavo, kad su Rusijos Federacijos diplomatais jos bendravimas vyksta tik oficialiais formatais, t.y. tik oficialių renginių, į kuriuos kviečiami ir kiti Lietuvos politikai, metu. Susitikimų, pokalbių su Rusijos diplomatais neoficialioje aplinkoje I. Rozova teigia neturėjusi, išskyrus vieną seniai buvusį atvejį, kuomet vienas generalinis konsulas, kurio pavardės jau nebeprisimenanti, pakvietė ją pasivaikščioti. Seimo narė I. Rozova taip pat neigė, kad yra gavusi kokių nors prašymų iš Rusijos diplomatų.

Valstybės saugumo departamento duomenimis, Seimo narė I. Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis, VSD vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais. Kaip pavyzdžiui:

1. 2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais, kurių pavardės VSD yra žinomos, buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu bus aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkiminės programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai;

2. Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus įsteigimo klausimai;

3. 2011 m. Seimo narė I. Rozova kartu su Rusų aljanso partijos bendražygiais aktyviai bandė įtraukti Rusijos federacijos diplomatus, kad būtų veikiamas politinių koalicijų formavimosi Vilniaus miesto savivaldybės taryboje procesas.

VSD yra žinoma, kad su Rusijos Federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo. Taip pat buvo tariamasi dėl I. Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos Federacijos diplomatais, kuomet buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei.

VSD duomenimis, I. Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais neoficialioje aplinkoje, kaip pavyzdžiui, restorane „Stora antis“, kavinėje „Kavos ir arbatos namai“, nors Seimo narė, pildydama Klausimyną bei teikdama VSD paaiškinimus, tai nuslėpė. Be to, VSD vertinimu, kai kurie tokių susitikimų sąmoningai buvo organizuojami nuošalesnėse vietose.

I. Rozovos asmeninį ryšių su Rusijos diplomatais pobūdį parodo ir tai, kad Rusijos diplomatai ją sveikino su rinkimų rezultatais, asmeninių švenčių progomis, Kovo 8-osios proga. Taip pat Seimo narė I. Rozova Rusijos diplomatų buvo kviečiama į renginius, kurie buvo organizuojami ne Rusijos diplomatinėse atstovybėse.

VSD duomenimis I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. balandžio mėn. buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Pasinaudodamas diplomatiniu statusu, V. Malyginas siekė gauti neviešą informaciją aktualiais Lietuvos vidaus politikos klausimais bei strateginės reikšmės projektų vystymo klausimais. V. Malyginas taip pat vykdė aktyviąsias priemones: bandė paveikti paveikti Vakarų Lietuvos regiono politikus ir verslininkus Lietuvos politikos Rusijos atžvilgiu kontekste, remti Rusijos poziciją dėl supaprastinto vizų režimo Lietuvos pasienio ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams.

„Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu Seimo narė I. Rozova buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. Trumpai buvo paaiškinti užsienio šalių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos metodai, atkreiptas dėmesys, kad viena iš pagrindinių žvalgybos ir saugumo tarnybų priedangų yra diplomatinė priedanga.

Seimo narė I. Rozova pažymėjo, kad ji skaito laikraščius ir supranta, kad tarp Rusijos diplomatų gali būti žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojų, bet gali atsakingai pareikšti, kad jokių kitų klausimų su konsulu arba kitais konsulato darbuotojais nesprendžia, bendradarbiavimas apsiriboja temomis, susijusiomis su tautinių mažumų klausimais.

Taip pat pažymėjo, kad nei konsulas, nei kiti konsulato darbuotojai neklausinėjo apie politiką ar atskirus politikus. Seimo narė I. Rozova taip pat pareiškė, kad neoficialioje aplinkoje su Rusijos diplomatais nesusitikinėja“, – teigiama pažymoje.

ELTA primena, trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), išnagrinėjęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją, kodėl LLRA-KŠS priklausančiai Seimo narei I. Rozovai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją.

Pasak NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko, I. Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų valstybių diplomatais.

„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį sakė D. Gaižauskas.

NSGK pirmininko teigimu, VSD pateikta informacija yra labai rimta, verčianti įvertinti, ar I. Rozova nesulaužė Seimo narės priesaikos. Kita vertus, D. Gaižauskas taip pat teigė, kad buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas VSD informaciją turėjo, tik nesidalino su komiteto nariais. Pasak D. Gaižausko, tyrimų komisija turės išsiaiškinti ir tai.

ELTA primena, kad NSGK pastarąją savaitę jau svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjos sesijoje Sakartvele. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba sukėlė masinius protestus šalyje.

Į NSGK posėdį atvykęs VSD atstovas Vaidotas Mažeika tuomet teigė, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, VSD nuomone, yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui.

Su tuo sutinka ir ekspertai, tvirtinantys, kad Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas didinti savo galią.