VRM siūlo atskirti prieglobsčio prašytojus ir migrantus

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo atskirti prieglobsčio prašytojus ir migrantus – tai numatyta trečiadienį registruotose Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisose. Jas ministerija kitą savaitę ketina teikti Vyriausybei.

„Pirmiausia pataisomis siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, t. y. užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Kaip spaudos konferencijoje sakė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė įstatymų pataisomis rastas kompromisas tarp „tarptautinių įsipareigojimų, kurie yra susiję su žmogaus teisėmis, ir mūsų nacionalinio saugumo“.

„Kalbant apie Vyriausybę ir premjerės poziciją, šitie projektai buvo derinti ir buvo rastas sutarimas. Turime derinti ir žmogaus teises, ir įsipareigojimus tarptautinius“, – kalbėjo ministrė.

Individualūs sprendimai

Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

Pasibaigus šešių mėnesių terminui Lietuvos institucijos gali kreiptis į teismą dėl tolesnio neteisėto migranto judėjimo ribojimo. Sulaikymo terminą teismas gali pratęsti iki 18 mėnesių.

Pataisomis ministerija siekia, kad sprendimai, praėjus dabar nustatytam šešių mėnesių migrantų sulaikymo terminui, dėl tolesnio migrantų judėjimo laisvės apribojimo būtų priimami sprendžiant individualiai.

VRM duomenimis, tais atvejais, kai migrantui prieglobstis suteikiamas ir jis gauna leidimą gyventi – judėjimo apribojimai jam netaikomi.

Jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o migrantas nekelia jokio pavojaus, kol įsiteisės sprendimas, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas.

Toks ribojimas būtų netaikomas ir neteisėtiems migrantams, dėl kurių prieglobsčio priimtas neigiamas galutinis sprendimas, bet jie nekelia pavojaus.

Tais atvejais, jeigu yra migranto pasislėpimo ar pabėgimo pavojus, Migracijos departamento arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę iki šešių mėnesių.

Ministerijos teigimu, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas migrantus galėtų sulaikyti ne ilgiau kaip 18 mėnesių.

Greitesnė skundų nagrinėjimo procedūra

VRM naujomis įstatymo pataisomis teigia siūlanti ir greitesnę skundų nagrinėjimo procedūrą.

Anot jos, šiuo metu migrantai ikiteismine tvarka (Migracijos departamentui kolegialiam organui, o vėliau –Apygardos administraciniam teismui) gali skųsti tik Migracijos departamento priimtus sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo, o skundus dėl grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti nagrinėja dviejų instancijų teismai – Apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas.

„Ekstremaliosios situacijos metu siūloma, kad ikiteismine tvarka būtų skundžiami visi minėti sprendimai – t. y. visus skundus nagrinėtų Migracijos departamentas arba VSAT kolegialūs organai bei Apygardos administracinis teismas“, – nurodoma pranešime.

Ministerijos teigimu, taip procedūros sutrumpėtų nuo 148 iki 81 dienos ir greičiau būtų išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties.

A. Bilotaitės teigimu, dėl šių pokyčiu didesnis krūvis teks Migracijos departamentui ir VSAT, tačiau „mes esame krizinėje situacijoje“.

„Spręsime, dirbsime, bus ir atitinkamas atlygis už papildomą darbą“, – sakė ministrė.

Specialus pažymėjimas, galimybė dirbti

Ministerijos teigimu, įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių sulaikymo procedūrai visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas.

„Šis pažymėjimas nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą“, – nurodoma pranešime.

Anot VRM, šis dokumentas patvirtintų migranto teisinį statusą ir teisę dirbti, jei įgyta, kol sprendžiamas jo grąžinimo ar išsiuntimo klausimas.

„Teisė dirbti būtų įgyjama po dvylikos mėnesių nuo migranto užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos“, – teiga ministerija.

Be kita ko, pataisomis būtų suteikiama daugiau teisių ir laisvių prieglobsčio prašytojams.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, jų teisės laikinai ir proporcingai gali būti ribojamos ekstremalios situacijos metu, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pažeidžiamiems asmenims – ir teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis.

„Ekstremaliosios situacijos laikotarpiu siūloma praplėsti neribojamų prieglobsčio prašytojams užtikrinamų teisių mastą“, – sako VRM.

Ministerija teigia, kad pataisomis papildomai užtikrinama teisė nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, teisė gauti psichologinę pagalbą, socialines paslaugas ir kreiptis į Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ar kitos panašios organizacijos atstovus.

Taip pat siūloma nustatyti, kokiomis teisėmis gali naudotis neteisėtai Lietuvoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai.

Anot VRM, šiuo metu nagrinėjama 2607 neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymų, apie 400 neteisėtų migrantų prieglobsčio nesiprašė. Išnagrinėta 918 prašymų, prieglobstis suteiktas vienai Eritrėjos pilietei.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.

BNS