PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Balandžio 13 d. 19:27

Vilniuje išdygs nauji maldos namai

Vilnius

pixabay.com nuotr.

Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA


298020

Šeštadienį į pirmąją Lietuvos egzarchato asamblėją susirinkę Konstantinopolio patriarchatui pavaldūs stačiatikiai nusprendė Vilniuje statyti maldos namus.

„Svarbiausias asamblėjoje priimtas sprendimas yra Vilniuje statyti savo bažnyčią“, – teigė stačiatikių kunigas Vitalijus Mockus.

„Kol kas yra priimtas tik principinis sprendimas. Nėra aiški statinio vieta ir laikas. Planuojama steigti fondą, per kurį bus renkamos lėšos šios bažnyčios, o ateityje ir kitų bažnyčių projektams“, – pasakojo jis, akcentuodamas, kad lėšų maldos namų statyboms prireiks nemažai.

Pasak V. Mockaus, asamblėjos metu buvo sudaryta egzarchato įstatus tvirtinsianti redakcinė komisija.

„Sudarėme darbo grupę, kuri su visais aptartais siūlymais ir pakeitimais parengs galutinius parapijų įstatus“, – pažymėjo stačiatikių kunigas.

Švč. Trejybės bažnyčioje vykusiame susirinkime taip pat buvo išrinkta kunigų taryba ir egzarchato auditorius.

„Iš pasauliečių išrinktas auditorius tikrins finansinius dokumentus, išlaidų pagrįstumą“, – aiškino V. Mockus.

Šeštadienį vykusioje egzarchato asamblėjoje dalyvavo ne tik dvasininkai, bet ir parapijų bendruomenių atstovai. Toks susirinkimas bus šaukiamas kartą per metus. Kasmet planuojama tvirtinti metinės veiklos ir finansines ataskaitas, taip pat aptarti pagrindines religinės bendrijos veiklos kryptis.

Sausį registruotai Visuotinio patriarchato egzarchato bendruomenei – tiek Konstantinopoliui, tiek Maskvai pavaldiems stačiatikiams – valstybė yra paskyrusi po 77,6 tūkst. eurų.

Konstantinopolio patriarcho egzarchas Lietuvoje jerovienuolis Justinusas Kiviloo pirmąsias pamaldas Vilniuje laikė šių metų sausio pradžioje.

2022 metais penki stačiatikių dvasininkai buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu po pastarųjų kritikos Maskvos patriarchui Kirilui, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Sprendimas tuomet buvo argumentuotas kunigų priesaikos sulaužymu, melagingais pranešimais.

Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai sulaukė tokių nuobaudų.