PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2024 m. Kovo 28 d. 10:06

Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko tradicinių amatų meistrės Laimos Saviščevienės edukacija „Šiaudinių sodų darna Dzūkijoje“

Varėna

Jurgita ŽukienėŠaltinis: Varėnos viešoji biblioteka


296363

Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko meno kūrėjos, sertifikuotos tradicinių amatų meistrės Laimos Saviščevienės edukacija „Šiaudinių sodų darna Dzūkijoje“.

Kūrėja Varėnos „Ryto“ progimnazijos 7c klasės mokiniams, kuriuos atlydėjo socialinės pedagogės Agnė Belevičienė ir Vaidilė Sukackienė, pristatė šiaudinių sodų tradiciją Lietuvoje. Ši tradicija 2023 m. buvo įrašyta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Be šiaudinių sodų pynimo tradicijos tame sąraše yra Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika, Dainų ir šokių švenčių tradicija, lietuviškos sutartinės.

L. Saviščevienė susirinkusiems pademonstravo savo kurtus šiaudinius sodus, žvaigždes, paukštukus, angeliukus, reketukus – šiaudinius žaisliukus. Prieš pradėdama mokyti, kaip pasigaminti paprasčiausią elementą, įspėjo, jog reikia suprasti geometriją, mokėti skaičiuoti ir kirpti milimetro tikslumu.

Visgi sunkiausias ir ilgiausiai trunkantis darbas, anot meistrės, yra ne nupinti sodą, o tinkamai pasiruošti medžiagas: užauginti rugius, kai rugiai išplaukia – laiku juos nupjauti, laiku padžiauti, kai išdžiūva – iškarpyti bamblius, surūšiuoti pagal atspalvį, storį, ilgį. Tik tinkamai paruoštas šiaudas taps gera medžiaga sodui. Meno kūrėja klausė mokinių, ar šie žino kada sėjami rugiai, kada jie pjaunami sodams, kada duonai, kokia yra sodo simbolinė reikšmė ir kt. Priminė, kad seniau žmonės šiaudus naudojo ūkyje, stogams dengti ir tik labai mažą dalį pasilikdavo žaisliukų, sodų rišimui.

Be šiaudo dar reikia ir lininio siūlo. Šiais laikais paprasta jų nusipirkti, bet seniau ir siūlus reikėjo patiems pasigaminti. Lino kelias ilgas, kaip ir sodo: „gyvendami greitai kintančiame, nuolat skubančiame pasaulyje, turime suvokti, kad ne viskas vyksta greitai, gamtoje visi procesai trunka ilgai, lėtai ir reikia įdėti daug darbo, norint pasigaminti galutinį produktą – pavyzdžiui siūlą.“ – kalbėjo meistrė.

Laima Saviščevienė sodus riša jau 32 metus. O pradėjo dar prieš savo vestuves, kai sužinojo, jog kuo tankesnį ir didesnį sodą nuotaka nusipins – tuo turtingiau, gausiau ir laimingiau gyvens šeima. Ir dabar savo kaimo turizmo sodyboje Laima organizuoja mergvakarius, kurių metu būsima nuotaka, draugių padedama, pina sodą.

„O pinti reikia tik geros nuotaikos, su geromis mintimis, nuoširdžiais palinkėjimais, teigiama energija, su kuo mažiau mazgelių – tada ir gyvenimas bus lygesnis, lengvesnis. Šiaudą reikia pajausti, nes medžiaga labai trapi“ – sakė sertifikuota tradicinių amatų meistrė. Tuo įsitikinti galėjo edukacijos dalyviai – ne visiems iš pirmo karto pavyko surišti žvaigždutę, reketuką. Mokiniai suprato, kaip svarbu tiksliai atsirinkti, susikarpyti šiaudą, pasirinkti tinkamo ilgio siūlą, rišant šiaudą suspausti jo nesulaužant ir daug kitų niuansų. L. Saviščevienė džiaugėsi, kad šiuo metu sodų rišėjų padaugėjo, gal dėl to, kad patyrusios meistrės savo žiniomis ir amato subtilybėmis nuoširdžiai dalijasi su jaunąja karta.