Vandens kelionė kanalizacijos tinklais, išvalymas nuotekų valykloje ir išleidimas į upę

Savo kasdienybės neįsivaizduojame be vandens, dėmesį teikiame jo švarai. Daugelis retai susimąsto apie mažiau pastebimą vandens kelionės pusę – kanalizaciją. Kur nuteka panaudotas vanduo? Minėdama Pasaulinę vandens dieną, kuri kovo 22-ąją primena vandens išteklių ir jų tausojimo svarbą, UAB „Šiaulių vandenys“ pakvietė Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų grupę į Šiaulių miesto nuotekų valyklą. Unikalios ekskursijos metu dalyviams atskleista, kaip valomas užterštas vanduo ir kodėl šis sudėtingas procesas yra būtinas aplinkos švarai.

Kaip valomos nuotekos?

Sąmoningo vandens vartojimo potekste nuspalvinta ekskursija norėta parodyti, kaip valomos nuotekos bei koks tai sudėtingas ir ilgas procesas.

„Minėdami Pasaulinę vandens dieną, norime akcentuoti nuotekų valymo svarbą bei kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie valymo procesų“, – sako „Šiaulių vandenų“ ryšių su visuomene atstovė Džiuljeta Korsakienė. Ji pateikia nustebti priverčiantį skaičių – Šiaulių miesto nuotekų valykloje per metus išvaloma apie 8 mln. kub. metrų nuotekų. Retam rūpi, kur toks didelis užteršto vandens kiekis nuteka. Nuotekų kelią kanalizacijos vamzdžiais, valymo įrenginiais ir galiausiai į upę atskleidė UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų valyklos viršininkė Rita Eizintienė.

Iš pradžių vanduo apvalomas mechaniškai – smulkios grotos sulaiko stambias šiukšles, tada nuotekos patenka į smėliagaudes, kur pašalinamas smėlis ir žvyras. Kitame etape nusodintuvuose pašalinamos skendinčios medžiagos, į dugną nusėda organinės ir kitos neištirpusios dalelės, tai – pirminis dumblas. Mechaniškai apvalytos nuotekos nukreipiamos į veikliojo dumblo reaktorius, kur vyksta biologinis nuotekų valymas – nuotekas švarina mikroorganizmai. Galutiniame etape valomas vanduo patenka į nusodintuvus, kur vanduo nuskaidrėja ir švarus požeminiu kanalu išleidžiamas į atvirą vagą, o iš jos nuteka į upę – Kulpės, Mūšos ir Lielupės upėmis pasiekia Baltijos jūrą.

Valant nuotekas, Šiaulių miesto nuotekų valykloje susidaręs dumblas nėra tinkamas tręšimui, miškininkystei, rekultivavimui. Susidaręs dumblas yra pūdomas, o išgautos biodujos deginamos – taip iš atsinaujinančių išteklių gaminama ekologiška šilumos ir elektros energija. Sugeneruota energija panaudojama vietoje – nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo procesams. Po pūdymo į granules sudžiovintą dumblą AB „Akmenės cementas“ degina kaip alternatyvų kurą ir šilumos energiją bei pelenus panaudoja cemento gamybai.

Akis atverianti pažintis su nuotekų valykla

„Ekskursijoje po nuotekų valyklą visus labiausiai nustebina dumblo sutvarkymo technologinis procesas, kur matosi, kaip dumblas iš tirštos masės virsta į džiovintas granules. Taip pat sužavi nuotekų būsenos pasikeitimas – valymo pradžioje vanduo yra užterštas, tamsus ir nemalonaus kvapo, o į gamtinę aplinką išleidžiamas skaidrus ir bekvapis“, – pasakoja R. Eizintienė. Nuotekų valyklos viršininkė įsitikinusi, kad visuomenę reikia šviesti ir supažindinti su nuotekas švarinančiais ir aplinką tausojančiais procesais.

R. Eizintienei pritaria ir Trečiojo amžiaus universiteto klausytoja Teresė. Ji sako, kad ekskursijos metu sužinojo naujų dalykų: „Kokie čia nuostabūs įrenginiai, kiek darbo. Gyveni bute, atsuki kraną, naudoji vandenį ir jis kažkur nuteka, o kur – nežinome. Atsivėrė akys, nes pamatėme, kur tas vanduo nubėga ir kaip reikia elgtis, kad su naudojamu vandeniu išleistume mažiau teršalų.“

Jai antrinanti Irena primena, kad kanalizacija – ne šiukšlių dėžė, reikia žinoti, ko negalima ten mesti. „Visas atliekas reikia rūšiuoti ir išmesti į tam skirtus šiukšlių konteinerius“, – sako moteris.

Kanalizacijai – vandens vartotojų užmarštis

Vidutiniškai vienas šiaulietis kasdien sunaudoja apie 65 litrus vandens. Vandens kelias, nuleidus vandenį, jį valant ir galiausiai išleidžiant į Kulpės upę, užtrunka apie 3 paras. Namuose panaudotas ir užterštas vanduo išleidžiamas į nuotekų tinklą. Nuotekose gausu stambių neištirpusių teršalų (maisto likučių, asmens higienos priemonių, popieriaus, plastiko, smėlio, fekalijų ir kt.) ir pavojingų medžiagų.

Šiandienių nuotekų sudėtyje yra daug daugiau aplinkai agresyvių cheminių medžiagų nei prieš 30 ar 50 metų. Besikeičiant buitinei chemijai, reikia ir tobulesnių valymo technologijų.

Šiauliuose centralizuotai surinktos nuotekos yra valomos miesto nuotekų valykloje Jurgeliškių kaime. UAB „Šiaulių vandenys“ miesto aglomeracijoje centralizuotai surenka ir išvalo ne mažiau kaip 98,5 proc. nuotekų. Šiaulių miesto valykloje per parą išvaloma apie 22 tūkst. kub. metrų nuotekų.

„Dažnai kanalizacijos dalykai yra nematomi. Mes labai reiklūs vandens kokybei, kai atsukame čiaupą, bet kai nuleidžiame buityje panaudotą vandenį, tarsi nebesijaučiame atsakingi. Tarša prasideda nuo mūsų ir kiekvienas vartotojas yra atsakingas dėl vandens užterštumo, mūsų pareiga tinkamai tvarkyti nuotekas“, – dėmesį atkreipia Dž. Korsakienė. Ji pabrėžia, kad kuo neatsakingiau teršiame vandenį, tuo sunkiau jį išvalyti, o kai kurių cheminių medžiagų iš viso nepavyksta pašalinti. Teršalų likučiai su valytomis nuotekomis patenka į upes, jūras ir neigiamai veikia gyvąją aplinką.

Dažniau renkamės ne ekologiškas valymo priemones

Kasdienybė neįsivaizduojama be švaraus vandens. Naudojamą vandenį užteršiame įvairiomis buityje naudojamų skalbiklių, valiklių, kosmetikos ir higienos produktų cheminėmis medžiagomis. Jos, patekusios į nuotekas, gali turėti neigiamą poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai.

Jeigu užterštas vanduo patektų į aplinką, sukeltų ilgalaikį neigiamą poveikį vandens telkiniams ir visai ekosistemai. Kad taip nenutiktų, būtina saugiai surinkti nuotekas ir išvalyti teršalus. Tiesa, ne visose valymo priemonėse yra toksiškų medžiagų. Patariama rinktis natūralius, aplinkoje skaidžius augalinės kilmės valiklius.

Deja, bet ekologiškumo mada vandens vartojime nepastebima. Pasak R. Eizintienės, populiariausios išlieka chloro turinčios valymo priemonės. „Rinkdamiesi natūralius valiklius ir saikingai naudodami buitinės chemijos priemones, vandenį teršime mažiau. Kasdieniniam valymui puikiai tinka liaudiškos priemonės: maistinė soda, actas, citrinos sultys ar druska. Ekologiškais produktais užterštas vanduo lengviau išvalomas, o išleistas į aplinką jai nekenkia. Reikėtų atsiminti, kad mūsų naudojamos valymo priemonės veikia ne tik nešvarumus, bet ir mūsų sveikatą“, – sako nuotekų valyklos viršininkė.

Nuodingos medžiagos iš buitinės chemijos gali pražudyti nuotekas švarinančius mikroorganizmus, todėl kyla rizika, kad teršalai liks neišvalyti. Į aplinką patekę teršalai veikia gyvus organizmus, kaupiasi juose, o su maistu ar šulinių vandeniu patenka ir į žmogaus organizmą. Atsakingai rinkdamiesi ir naudodami valymo priemones, tausosime savo sveikatą ir aplinką.

Reklama